Viduląstelinė klampa yra labai svarbus parametras, kuris nulemia difuzijos ir ląstelėje vykstančių reakcijų greitį. Klampą išmatuoti tokiame mažame mėginyje kaip ląstelė yra labai sudėtinga, bet, laimei, tai pasiekti galima naudojant klampai jautrius fluoroforus. Šių molekulių esminė savybė – smarkiai klampos įtakojama fluorescencijos gyvavimo trukmė ir/ar fluorescencijos spektras. Nors jau yra nemažai klampai jautrių fluoroforų taikymo pavyzdžių, jie turi keletą svarbių trūkumų: pašalinis jautrumas ne tik klampai, bet ir temperatūrai ar tirpiklio poliškumui, žemas fluorescencijos bangos ilgis, kuris yra sunkiai suderinamas su biologiniais mėginiais. Deja, išvardintų trūkumų priežastys išlieka neaiškios, nes klampos sensorių fotofizikinis mechanizmas yra beveik netirtas. Taigi, doktorantūros studijų metu jis bus tiriamas nuostoviosios ir ultrasparčiosios spektroskopijos metodais. Bus siekiama nustatyti kaip sensorių fotofizikinis mechanizmas yra įtakojamas molekulinės sensoriaus struktūros ir kaip ją reikia pakeisti norint šalinti esamus sensorių trūkumus. Taip pat studijų metu gauti nauji sensoriai bus taikomi klampos matavimams biologiniuose mėginiuose. Tikimės, kad studijų metu gauti rezultatai padės pamatus tolimesniam klampos sensorių vystymui ir leis sukurti naujos kartos klampos sensorius.
Dėl detalesnės informacijos susisiekite su temos vadovu
A. Vyšniausku.