Plastikinių pakuočių efektyvumas itin pagerėja naudojant daugiasluoksnes plėveles, tačiau dar nėra metodų jas racionaliai perdirbti į antrines žaliavas. Viena perspektyviausių strategijų remiasi enkapsuliuotų fermentų įvedimu į poliuretaninius klijus, kurie naudojami plėvelių sluoksnių surišimui. Kontroliuojamos degradacijos sistema gali būti aktyvuojama plastiko atliekų perdirbimo linijose, sužadinant fermentus, kurie skaido poliuretano grandines ir taip palengvina skirtingų polimerų sluoksnių atskyrimą. Planuojama orientuotis į gumos ir maisto pramonei aktualius polimerus, fermentus, inkapsuliaciją ir aktyvavimo mechanizmus, analizuojant polimerizacijos ir degradacijos kinetiką bei gautų struktūrų fizikinius – mechaninius parametrus. Nustatyti dėsningumai bus siejami su paviršiaus apdorojimo metodais, eutektinių skysčių savybėmis ar perdirbimo mechanizmais, siekiant juos pritaikyti inovatyvių produktų kūrimui. Šiai tematikai naudingos žinios apie biochemiją ar polimerų chemiją.
Doktorantūros tyrimai bus vykdomi FTMC Tribologijos Laboratorijoje naudojant polimerų maišymo valcus HTR-300, du tribotesterius (CSM ir Ducom MicroPoD), oksidacijos-hidrolizės kamerą Memmert HCP 108, planuojamus įsigyti reometrą MDR ir laminatorių, įvairią pagalbinę įrangą (profilometrai, mikroskopai ir t.t.) bei didelę įvairovę cheminių junginių. Vadovas S. Asadauskas degradacijos tyrimus vykdo nuo 1994 m. ir šiuo metu aktyviai dalyvauja Horizon 2020 projekte TERMINUS kurdamas polimerinius klijus daugiasluoksnėms plėvelėms kartu su Bayer, Tetrapak ir kitų partnerių mokslininkais. Per pirmąjį pusmetį sėkmingai tyrimų metodikas įsisavinęs doktorantas galės būti įdarbintas H2020 projekte ir atlikti stažuotes užsienyje.
Dėl detalesnės informacijos susisiekite su temos vadovu
S. Asadausku.