• Nekoreguojami

Nekoreguojami

2023. 03. 24 -

Lietuvoje – neįtikėtinai ryški Šiaurės pašvaistė

Šiąnakt (iš kovo 24 į 25 d.) nepraleiskite progos išvysti užburiantį gamtos reiškinį – Šiaurės pašvaistę, kuri pastaruoju metu puikiai matoma Lietuvoje!
 
Apie tai išsamiau pasakoja astrofizikas, FTMC Fundamentinių tyrimų skyriaus vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Kastytis Zubovas.
 
Iš ko sužinome (iš kokių duomenų, stebėjimų), kad bus matoma Šiaurės pašvaistė?
 
Šiaurės (šiaip ir Pietų, bet ją mažiau žmonių mato, o pingvinų nuomonės niekas neklausia) pašvaistė kyla, kai Žemę pasiekia stipresnis Saulės vėjo pliūpsnis. Toks sutankėjimas dar vadinamas vainikinės masės išmetimu. Saulę nuolat stebi įvairūs kosminiai ir antžeminiai teleskopai, kurie užfiksuoja tokius reiškinius ir gali prognozuoti vainikinės masės pliūpsnio judėjimą. Jei atrodo, kad jis pataikys į Žemę, prognozuojama geomagnetinė audra (reiškinys, kurio vienas iš labiausiai matomų požymių ir yra pašvaistės).
 
Kokio ryškumo pašvaistė yra šiomis dienomis?
 
Panašu, kad gana ryški, kas yra netikėta, nes būtent šios audros niekas neprognozavo. Pastarosiomis dienomis Saulėje buvo tik vienas žybsnis, ir tas tik vidutiniškas, tad tokia stipri audra atrodo anomalija.
 
 
(Dr. Kastytis Zubovas. „Lituanicon“ feisbuko paskyros nuotrauka)
 
Kur Lietuvoje geriausiai stebėti šį reiškinį? Turbūt išvažiavus toliau nuo miesto? Ar geresniam vaizdui reikia plynų laukų, kad matytųsi horizontas?
 
Svarbu, kad būtų kuo mažiau šviesos taršos. Taigi taip, geriausia toliau nuo miestų. Molėtų apylinkės tam labai tinka, nes ten, netoli observatorijos, nėra jokių išskirtinių šviesos šaltinių. Kuo šiauriau Lietuvoje, tuo geriau pašvaistė matosi, bet skirtumas tarp Druskininkų ir Biržų – neypatingai didelis.
 
O kas yra toji Šiaurės pašvaistė? Ką mes ten, danguje, iš tikrųjų matome?
 
Švytėjimą sukelia Saulės vėjo dalelių – energingų elektronų ir protonų – sąveika su atmosferos dujomis. Dalelės išmuša elektronus iš dujų molekulių, o šie, jungdamiesi atgal (rekombinuodami), sukuria labai konkretaus bangos ilgio švytėjimą. Žalią spalvą kuria deguonis, raudoną / rožinę – azotas ir deguonis, mėlyną / violetinę – vandenilis ir helis (kurių atmosferoje realiai yra tik labai aukštai, jonosferoje).
 
 
(Unsplash.com nuotrauka)
 
Atrodo, kad Lietuvoje tai – vis dažnesnis reiškinys...
 
Pastaraisiais metais – taip. Saulės aktyvumas šiuo metu auga, piką pasieks apie 2025-uosius, todėl daugėja ir žybsnių, o su jais – ir geomagnetinių audrų bei pašvaisčių. Vėliau jų ims mažėti; Saulės aktyvumas kinta 11 metų ciklu.
 
Parengė Simonas Bendžius
 
CS Zubovas mini-5d0eb15e9bce0cf8e01952a7ffe79404.jpg
2024. 02. 06 - „Café Scientifique“: Jameso Webbo teleskopo atradimai ir nauji klausimai mokslui Bare „KAS KAS“ kalbės FTMC astrofizikas dr. K. Zubovas.
Kastytis Zubovas-685c96baf27c080ba08bcb4c45a445b9.jpg
2023. 11. 11 - Kodėl gyvenimas Mėnulyje nebūtų žavingas? Apie naujausius Žemės palydovo tyrimus LRT KLASIKOS laidoje „Šviesi ateitis“ pasakoja FTMC astrofizikas dr. K. Zubovas.