• Nekoreguojami

Nekoreguojami

2023. 05. 12 -

Verslo misijoje Belgijoje dalyvavusi dr. A. Baradokė: radome daug bendrų temų

Gegužės 4–5 dienomis Lietuvos gyvybės mokslų tyrėjai lankėsi verslo misijoje Belgijoje. Kelionę organizavo Lietuvos biotechnologų asociacija „LithuaniaBIO“ bei LINO biuras (Lietuvos mokslo ryšių biuras Briuselyje).
 
Kaip skelbia „LithuaniaBIO“, verslo misijos metu mokslininkai aplankė ir užmezgė kontaktus su didžiausia Europoje biotechnologinių gamybos procesų vystymo gamykla „Bio Base Europe Pilot Plant“. Lietuvių delegacija apsilankė ir Gento universiteto tyrimų ir technologijų parke, kur diskutavo apie šio universiteto ir verslo bendradarbiavimo galimybes bei vykdomus projektus.
 
Mokslininkai taip pat dalyvavo tarptautinių tyrimų tarybos „Research Foundation Flanders“ pristatyme apie tyrimo programų finansavimą bei turėjo galimybę pristatyti save ir padiskutuoti LINO biuro organizuotoje konferencijoje.
 
Verslo misijoje dalyvavo šių įstaigų atstovai: „Investuok Lietuvoje“, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centras, Fizinių ir technologijos mokslų centras (FTMC), Kauno technologijos universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas.
 
Mūsų Centrui atstovavo Nanotechnologijų skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Aušra Baradokė, kuri atlieka tyrimus, susijusius su žaliąja chemija. Pašnekovė pristato savo įspūdžius iš susitikimų su užsienio mokslininkais – ir šių pokalbių naudą Lietuvos mokslui.
 
 
(Lietuvos mokslininkų delegacija verslo misijos Belgijoje metu. Asociacijos „LithuaniaBIO“ nuotrauka)
 
Lietuviams ir belgams bendros temos
 
Aušra pasakoja, kad ši kelionė ją labai įkvėpė; ji ne tik sudalyvavo verslo misijoje, tačiau spėjo aplankyti ir keletą „papildomų“ svarbių objektų. Į Belgiją ji nuvyko kiek anksčiau nei kita lietuvių delegacijos dalis, kadangi pavyko suderinti keletą vizitų su vietos mokslininkais – o tai, pasirodo, nėra lengva, nes belgai įprastai labai kruopščiai ir griežtai dėliojasi savo dienotvarkę – nė minutės mažiau, nė minutės daugiau.
 
Lietuvė aplankė tris svarbiausius universitetus pasaulyje kalbant apie biotechnologijų vystymą, ypač jų techninę dalį – tai Briuselio laisvasis universitetas VUB, Gento universitetas bei Luveno katalikiškasis universitetas.
 
„FTMC biotechnologijų srityje labiausiai prisideda iš technologinės pusės – kalbant apie elektronikos, įrangos kūrimą, praktinės patirties perdavimą ir pan.“, – sako dr. A. Baradokė. 
 
Susitikimai prasidėjo Luveno katalikiškajame universitete: vyko ekskursija po laboratorijas, vietos mokslininkai pristatė savo veiklą, įrangą bei finansavimo galimybes.
 
„Bendradarbiavimas dažniausiai užsimezga per bendras mokslines paraiškas, kai ieškai sąsajų tarp savo bei kitų mokslininkų darbų. Čia jų radome, kadangi mūsų temos artimos: yra labai didelė pagalba, jeigu tame universitete kažkas gali susintetinti cheminį reagentą arba atlikti matavimus, kuriems reikalingi stendai, įrenginiai ir mokslinis įdirbis. Ateityje visa tai bandytume perkelti ir FTMC.
 
Sutarėme, kad kai kuriuos mėginius jie paruoš ir atsiųs mums, o aš savo ruožtu tam tikrus mėginius paruošiu mūsų FTMC ir siųsiu jiems. Taip ir kuriasi praktinė patirtis, know-how“, – pasakoja A. Baradokė.
 
 
(Dr. Aušra Baradokė su kolegėmis prie laboratorijos „Photonics Campus Goiik“. A. Baradokės asmeninio archyvo nuotrauka)
 
Laboratorija viduryje laukų
 
Kita mokslininkės stotelė buvo Briuselio laisvojo universiteto VUB Inžinerijos fakulteto savarankiškas mokslinių tyrimų ir inovacijų institutas „B-PHOT Brussels Photonics“.
 
„Jis labai žymus biofotonikos srityje. Tai reiškia, kad tyrinėjami įvairūs biologiniai organizmai, kurie, sąveikaudami su šviesa, kažką pagamina. Vienas iš pavyzdžių būtų ciano bakterija, kuri gali vykdyti fotosintezę“, – aiškina Aušra.
 
Viena iš šio instituto laboratorijų – „Photonics Campus Goiik“ – įsikūrusi 10 tūkst. gyventojų neturinčiame Goiko miestelyje, kurį norint pasiekti, iš Briuselio tenka važiuoti ilgiau nei dvi valandas!
 
Pašnekovė pasakoja, kad VUB universiteto profesorius Hugo Thienpont‘as gavo didžiulį finansavimą pirkti galingai įrangai, susijusiai su fotonika, t. y. šviesa. Tačiau pačiame universitete tokiai įrangai jau nebebuvo užtektinai vietos. Ką padarė profesorius? Nusprendė pastatyti laboratoriją Goike, prie savo namų.
 
„Kai atvažiavome autobusu, iš pradžių nesupratau, kad jau pasiekėme laboratoriją. Čia dirbanti mokslininkė dr. Tatevik Chalyan pasakė: ‚Norėjau pažiūrėti, ar tu suprasi, ar ne‘“, – juokiasi chemikė. Išties, iš šono tai atrodo tiesiog kaip paprastas mūrinis namas, o jo paskirtį išduoda tik prikabintas logotipas su užrašu.
 
O viduje, pasak, Aušros, įspūdinga: „Tokią įrangą anksčiau buvau mačiusi Anglijos ar Airijos universitetuose. Be to, supratau, kokia didelė čia dirbančių žmonių motyvacija – atstumas iki Briuselio nemažas, o jie į laboratoriją važiuoja kasdien!“
 
 
(Dr. Aušra Baradokė lankosi laboratorijoje „Photonics Campus Goiik“. A. Baradokės asmeninio archyvo nuotrauka)
 
Vietos mokslininkai papasakojo, kad trijų aukštų laboratorija plėsis, nes aplink ją – laukai. Be to, šalia pastatyta šiltnamių, organizuojamos ekskursijos, o atvykę moksleiviai, naudodami dirbtinio intelekto įrankius, atlieka įvairius tyrimus – pavyzdžiui, stebi vištų elgseną ir net gamina optinius prietaisus, kuriuos vėliau tikimasi pritaikyti plačiajai visuomenei.
 
Šiame institute dr. Aušra Baradokė susitarė, kad bus įmanoma atsiųsti savo tyrimų bandinius. Taip pat buvo aptartos galimybės paremti ekologiškų trąšų gaminimo projektus, prieš tai sukuriant naujoviškus jutiklius.
 
Netikėtas sutapimas
 
Išvyka į Belgijos miestą Gentą taip pat davė naudos ir įkvėpimo. Dr. A. Baradokė (šįkart jau verslo misijos kontekste, su kitais mokslininkais iš Lietuvos) apsilankė pradžioje minėtoje didžiulėje gamykloje „Bio Base Europe Pilot Plant“. Čia, pasak Aušros, daroma stipri pažanga toje srityje, kuri labiausiai „veža“ ir pačią lietuvę – tai žaliosios chemijos gamyba panaudojant mikroorganizmus.
 
„Dirbu su bakterijomis, kurios iš aplinkos pasisavina azotą ir iš jo gamina amoniaką. O jie tiria tokių eksperimentų mastelio didinimo galimybes. Pavyzdžiui, kaip vyktų mūsų tyrimai, jeigu turėtume didelį rezervuarą su bakterijomis. Viskas taip sutapo! Iki tol nepažinojau šių žmonių. Asmeniškai, jei reikėtų išsitestuoti tokių eksperimentų efektyvumą – kreipčiausi tik tenai“, – džiaugiasi FTMC mokslininkė. Ji priduria, jog tokiam tikslui įprastai pasirašoma bendradarbiavimo sutartis.
 
 
(Lietuvos mokslininkų delegacija lankosi biotechnologinių gamybos procesų vystymo gamykloje „Bio Base Europe Pilot Plant“. Asociacijos „LithuaniaBIO“ nuotrauka)
 
Paskui sekė vizitas Gento universiteto tyrimų ir technologijų parke; ši mokslo įstaiga pritraukia daugiausiai studentų pasaulyje iš biotechnologijų srities.
 
Dr. A.Baradokė dėkoja asociacijai „LithuaniaBIO“ už kvietimą prisijungti prie verslo misijos Belgijoje, o LINO biurui – už skirtą paramą kelionei.
 
Parengė Simonas Bendžius
 
(Viršuje dešinėje: dr. Aušra Baradokė. FTMC nuotrauka)