• Nekoreguojami

Nekoreguojami

2023. 10. 03 -

Lazeristas P. Mackonis apie Nobelio fizikos premijos svarbą: atosekundžių fizikos galimybės – beribės

Dr. Paulius Mackonis. FTMC nuotrauka
„Ši srities atstovai sistemingai ėjo Nobelio premijos link. Ta kryptimi vystosi labai daug mokslinių centrų pasaulyje. Manau, tai buvo tik laiko klausimas“, – apie atosekundžių fiziką žiniasklaidai kalbėjo FTMC Lazerinių technologijų skyriaus Kieto kūno lazerių laboratorijos mokslininkas dr. Paulius Mackonis. Jis LRT radijo laidoje „Lietuvos diena“ pakomentavo svarbiausią mokslo naujieną šiandien.
 
Švedijos karališkoji mokslų akademija paskelbė 2023 m. Nobelio fizikos premijų laureatus. Jais tapo Pierr‘as Agostini (Ohajo valstijos universitetas, JAV), Ferencas Krauszas (Makso Planko Kvantinės optikos institutas, Vokietija) ir Anne L’Huillier (Lundo universitetas, Švedija).
 
Tyrėjai įvertinti „už eksperimentinius metodus, kurie sukuria atosekundinius šviesos impulsus, skirtus elektronų dinamikai medžiagoje tirti“.
 
Atosekundė – viena kvantilijoninė sekundės dalis, o kvantilijonas yra vienetas su aštuoniolika nulių. Kaip akcentuoja Nobelio premijos steigėjai, atosekundė yra tokia trumpa, kad per vieną sekundę jų įvyksta tiek, kiek sekundžių iš viso būta nuo Visatos gimimo!
 
 
 
(Elektronai atomuose ir molekulėse juda taip žaibiškai, kad jų greitis matuojamas atosekundėmis. Johano Jarnestado / Švedijos karališkosios mokslų akademijos iliustracija) 
 
Tokius sunkiai suvokiamus žaibiškai greitus šviesos pliūpsnius mokslininkai išgauna lazeriais – ir tai padeda užfiksuoti, kaip elektronai juda, keičia energiją ir kitaip elgiasi atomų ir molekulių viduje. Iki tol to niekam nebuvo pavykę padaryti.
 
Pabrėžiama, kad šį metodą galima pritaikyti įvairiausiose srityse, pavyzdžiui, tobulinant elektronikos prietaisus ar ligų diagnostiką bei gydymą.
 
„Mokslininkams  pavyko sukurti naują tyrimų, kvantinės fizikos kryptį. Atsiveria nauja – atosekundžių fizikos – sritis, kai galime realiu laiku matyti, kaip medžiagose juda, kinta dalelės“, – LRT radijui sako P. Mackonis.
 
Jis su kolegomis FTMC prisideda prie šių tyrimų – kuria galingus lazerius, kuriais įmanoma skleisti atosekundinius šviesos pliūpsnius.
 
Paklaustas, kokių naujų horizontų atveria Nobelio premiją laimėjęs elektronų tyrimo metodas, fizikas neslepia optimizmo: „Galimybės beribės. Tai mums padės geriau suvokti, kaip viskas aplinkui juda ir yra sukurta. Tai leis keisti medžiagas ar kurti naujas. Neregėtų dalykų galima daryti, čia tik fantazijos reikalas.“
 
Viso pokalbio (nuo 26:25) klausykitės paspaudę šią nuorodą.
 
LRT radijo ir FTMC informacija
 
Dominyks.v1-2a8d92ae0737cbdbe6eee617ca3668d7.jpg
2023. 10. 04 - LRT radijo eteryje – FTMC chemiko D. Juknelevičiaus komentaras apie kvantinius taškus 2023 m. Nobelio chemijos premijos laureatais tapo trys JAV dirbantys mokslininkai.
0U9A2569-ef168616f275172b2cef512f244a787f.jpg
2023. 09. 22 - Tarp LMA Jaunųjų mokslininkų stipendijų konkurso laureatų – du FTMC atstovai Už savo darbus įvertinti fizikas dr. Paulius Mackonis ir chemikas dr. Simonas Ramanavičius.
mcen1920x1200_large170791_332536677833-a6d1d9d86a9c7c343d8952a315bcfad6.jpg
2023. 03. 31 - Lietuvos ir Taivano bendradarbiavimas: padeda kurti daug žadantį plonojo disko lazerį Dr. Paulius Mackonis dalijosi svarbia patirtimi su Taivano nacionaliniu Sun Yat-sen universitetu.
d004c4f5-60e8-4dab-b378-89a5f0466eab-e75b67716b7259c4cee0bb963d270251.jpg
2023. 03. 29 - Kovai su vėžiu – naujos kartos lazeriai FTMC įvyko Ekstremalios šviesos infrastruktūros (angl. Extreme Light Infrastructure, ELI) dirbtuvės. Dr. V. Tomkaus komentaras.