Naujienos ir renginiai

Naujienos

2024. 01. 05 -

Lietuvės straipsnis – prestižiniame chemijos žurnale: tyrė RNR struktūrų „ieškančias“ švytinčias molekules

Dr. Karolina Maleckaitė-Mačiulė stažuotės Londono imperatoriškajame koledže metu. Asmeninio archyvo nuotrauka
Prestižinis mokslinis leidinys „Journal of the American Chemical Society (JACS) publikavo straipsnį, kurio viena iš autorių – FTMC Molekulinių darinių fizikos skyriaus mokslininkė dr. Karolina Maleckaitė-Mačiulė.
 
JACS yra vienas geriausių tarptautinių chemijos žurnalų, turinčių aukštą cituojamumo rodiklį (angl. impact factor), kuris pastaruosius dvejus metus siekė 15, kas yra išties daug tarp chemijos mokslo leidinių.
 
„Nors aš pati esu fizikė, kartais publikuojuosi ir chemijos žurnaluose. Labai persipinančios disciplinos“, – sako Karolina. 2023 m. rudenį ji apgynė daktaro disertaciją, tyrusi švytinčias molekules. Laboratorijoje sukuriamos molekulės, kurios įleidžiamos į ląstelę ir, sužadintos lazerio spinduliu, pradeda švytėti. K. Maleckaitės-Mačiulės darbo atveju, šios molekulės nurodo ląstelių klampumą – o tai svarbu tiriant įvairius susirgimus, tokius kaip Alheimerio liga, vėžys ar aterosklerozė.
 
Tuo metu minimas mokslinis straipsnis kreipia dėmesį į kiek kitokį tikslą. 2022 m. Karolina stažavosi Londono imperatoriškajame koledže, kur su kolegomis tyrė švytinčias molekules, kurių užduotis – prisijungti prie ląstelėje esančių RNR darinių – vadinamųjų G-kvadrupleksų. Ir šitaip nurodyti jų konkrečias vietas.
 
„Tai yra labai nauja sritis, nes panašių, gerai veikiančių, molekulių pasaulyje sukurta nedaug, – pastebi fizikė. – G-kvadrupleksai anksčiau buvo laikomi prastomis ir nereikalingomis struktūromis, tačiau dabar atrandama, kad jie atlieka gana svarbią funkciją ląstelių veikloje. Jie siejami su RNR jungimusi tarpusavyje, pernašoje ir transliacijoje, ir atsaku į stresą citoplazmoje tarpininkaujant RNR.“
 
Todėl labai svarbu sekti, kiek G-kvadrupleksų yra ląstelėje. Tam ir pasitarnauja naujosios molekulės: didžioji dalis ląstelėje esančių RNR struktūrų nėra kvadrupleksai, todėl čia reikia itin aukšto tikslumo.
 
 
„Journal of the American Chemical Society“ iliustracija. RNR G-kvadrupleksas pažymėtas F raide.
 
„Mano darbas buvo tirti pačią švytinčią molekulę. Atlikau spektroskopinius matavimus, tyriau, kaip nuo koncentracijos keičiasi šviesos sugertis – kokiame spektre molekulė sugeria šviesą, kad paskui galėtume lengviau nustatyti, kur ji švyti. Buvo labai svarbu padaryti taip, kad molekulė jungtųsi tik su RNR G-kvadrupleksais, o ne su kitomis ląstelės struktūromis – kad matytume tik tai, ką reikia“, – pasakoja K. Maleckaitė-Mačiulė.
 
Tyrimo metu panaudotas fluorescencijos gyvavimo trukmių mikroskopijos (angl. Fluorescence lifetime imaging microscopy, FLIM) metodas. Tai reiškia, kad buvo tikrinama, kiek ilgai molekulės švyti. Jeigu šviesos signalas užtektinai ilgas – molekulė „surado“ norimą struktūrą, o jeigu trukmė per trumpa – reiškia, norimo objekto ten nėra.
 
„Tokios molekulės sukūrimas leis išsamiau tirti RNR specifines struktūras ir geriau suprasti, kaip veikia ląstelės, kokie procesai juose vyksta. Galbūt ateityje šis metodas padės ir ligas gydyti“, – sako FTMC mokslininkė.
 
FTMC informacija
 
Tinklalaidės „Tai ką jūs ten darot?“ epizodas su K. Maleckaite-Mačiule:
 
Susiję:
Jagminas_s-1f10004aa76c9ea8cc14d5d81486c422.jpg
2024. 02. 06 - FTMC chemikas dr. A. Jagminas – 2023 m. Lietuvos mokslo premijos laureatas! Jis įvertintas už darbų ciklą „Paklausių nanodarinių formavimo, charakterizavimo ir taikymų tyrimai (2007–2021)“.
Vaidas Pudzaitis disertacija-277765df79e1193a31831bbc5d2ffe72.jpg
2024. 01. 19 - Molekulių sąveiką su paviršiais tyrinėjantis chemikas V. Pudžaitis – naujasis gamtos mokslų daktaras Jis išbandė metodą SEIRAS, kuris mokslininkams atveria naujų galimybių.
Karolina ir Rusne-8ae6789a203c7bdcce83bc7de34f6be9.jpg
2023. 12. 19 - Pirmąkart FTMC – stalo žaidimų vakaras! Gruodžio 18 d. FTMC fojė buvo galima išgirsti skambant gerą muziką ir daug daug juoko.
R pergale-6bcd06dc1544a897d25bae3f842ae53a.jpg
2023. 10. 19 - R. Bogužaitė laimėjo jaunųjų mokslininkų konkursą „Tyrėjų Grand Prix“! Jos pranešimas apie jutikliuose taikomus molekulinius įspaudus buvo įtraukiantis ir nepaleidžiantis nuo pat pirmųjų sekundžių.