• Nekoreguojami

Nekoreguojami

2024. 03. 12 -

Grobuoniški žurnalai – kaip juos atpažinti?

Unsplash.com nuotrauka
Mokslininkai, teikdami paraiškas mokslo projektų finansavimui, vis dažniau susiduria su atvirosios prieigos reikalavimais. Lietuvos mokslo taryba, „Europos horizonto“ programa siekia, kad viešosiomis lėšomis finansuota mokslo produkcija (duomenys, straipsniai) būtų laisvai prieinami ne tik akademinei bendruomenei, bet ir visuomenei.
 
Tiesa, kad publikavimas per atvirąją prieigą gali kainuoti brangiai. Pasirinkus auksinį kelią, kai straipsnis atveriamas iš karto leidėjo puslapyje, tenka sumokėti straipsnio apdorojimo mokestį (angl. Article Processing Charge, APC), kuris gali siekti ir kelis tūkstančius eurų. Nenuostabu, kad čia atsiranda sukčiavimo schemų: žurnalų, knygų leidėjų, kurie apsimeta kokybiškais ir tarptautiniais, bet išties yra sukurti tik pritraukti lėšas ir nesilaiko jokių leidybos standartų. Tokius žurnalus vadiname grobuoniškais.
 
Kaip nepapulti į jų spąstus? Atpažinti, kad leidėjas ar žurnalas yra įtartinas, galime iš kelių požymių:
 
Agresyvus marketingas. Geros reputacijos leidėjas, siūlantis jums publikuoti straipsnį ar knygos skyrių elektroniniu paštu – tikra retenybė. Jei nesate savo srities žvaigždė, tokius laiškus galite iš karto ištrinti. Nebent norėtumėte prisiminti leidėjo pavadinimą tam, kad žinotumėte, kokiame leidinyje niekada nesipublikuoti, ir apie kurį įspėti kolegas.
 
Bendrinis leidėjo ar žurnalo pavadinimas, labai lengvai pasislepiantis tarp paieškos rezultatų, pvz., British Journal (liet. „Britų žurnalas“), Book Publisher International (liet. „Tarptautinis knygų leidėjas“). Ieškant atsiliepimų apie šiuos leidėjus, dažniausiai randami kiti, patikimi, panašiai pavadinti žurnalai arba tiesiog visas tarptautinių knygų leidėjų sąrašas.
 
 
(Unsplash.com nuotrauka)
 
Taip pat atsargiai reikia žiūrėti į leidėjus, kurie savo pavadinimais bando apsimesti, kad jie – „institutai“, „draugijos“ ar „asociacijos“, kai tuo tarpu yra tiesiog vienas juridinis asmuo, veikiantis be jokių partnerių.
 
Nuasmeninti, bendriniai, klaidinantys leidėjo kontaktai. Patikimuose žurnaluose redakcinė kolegija prisistato vardais ir pavardėmis, turi asmeninius elektroninio pašto adresus leidėjo domene (pvz. V.pavardene@leidejas.org). Tuo tarpu grobuoniškuose žurnaluose tikri ar fiktyvūs redaktoriai slepiasi po pareigybių pavadinimais, naudoja viešus, nemokamus elektroninio pašto domenus (pvz.  Redaktorius.Žurnalo@gmail.com ar žurnalas.red@yahoo.co.uk).
 
Neaiškūs publikavimo, recenzavimo, APC apmokėjimo procesai. Pavyzdžiui, pateikiami didžiuliai APC ir tuo pat metu siūlomos neįtikėtinos nuolaidos arba APC tiesiog nėra aiškiai nurodytas leidėjo interneto svetainėje. Teikiant publikuoti straipsnį, atsiranda ne tik apdorojimo, bet ir įvairūs kiti „redagavimo“, „maketavimo“, „priėmimo“ ir panašūs mokesčiai.
 
Recenzavimas neaprašytas, arba kaip tik aktyviai reklamuojamas kaip „itin greitas“, nurodant tokį laikotarpį, per kurį perskaityti straipsnį ir pateikti profesionalų vertinimą bei įžvalgas tiesiog neįmanoma.
 
Patikimas žurnalas visada savo interneto svetainėje pateiks gaires autoriams, kur bus aiškiai aprašyta, kaip publikuoti, kokie straipsnio priėmimo kriterijai, recenzavimo būdas ir pan.
 
Leidėjas nerandamas jokiose patikimose duomenų bazėse: neindeksuojamas Web of ScienceScopus, grynieji atvirosios prieigos žurnalai neįtraukti į Directory of Open Access Journals. Ypač reiktų vengti leidėjų, kurie apsimeta žinomų organizacijų, iniciatyvų nariais, bet nėra randami oficialiuose sąrašuose, arba nurodo, kad priklauso organizacijoms solidžiais pavadinimais, kurios yra tiesiog išgalvotos.
 
 
(Unsplash.com nuotrauka)
 
Kartais savarankiškai nustatyti leidėjo patikimumą gali būti sudėtinga – juo labiau, kad nėra baigtinio patvirtinto grobuoniškų žurnalų sąrašo. Ką daryti mokslininkams, saugantiems reputaciją ir pinigus?
 
Naudotis Think.Check.Submit sistema. Įvertinus žurnalą pagal visus nurodytus punktus, abejonės išsisklaidys.
 
Kreiptis į Biblioteką. Nusiuntę užklausą elektroniniu paštu egle.juode@mb.vu.lt gausite išsamią leidėjo analizę ir komentarą. Taip pat galite pasinaudoti asmeninio žurnalų sąrašo sudarymo paslauga: jei kreipsitės tuo pačiu elektroniniu paštu ir nurodysite savo mokslo sritį, kryptį, publikacijos raktažodžius – gausite patikimų atvirosios prieigos žurnalų sąrašą.
 
Dalyvauti mokymuose – seminare „Grobuoniškų žurnalų detektyvai“. Balandžio 10 dieną, trečiadienį, nuo 14.00 iki 15.30 val., kalbėsimės apie grobuoniškus žurnalus ir gyvai analizuosime tuos, kuriuos pasiūlysite registracijos formoje.
 
Teksto autorė – Vilniaus universiteto informacijos vadybos specialistė Eglė Juodė