Naujienos ir renginiai

Naujienos

2024. 04. 05 -

Fizikas dr. G. Račiukaitis apie daug žadančius ELI lazerius: jų greitintuvai galingi kaip CERN‘o, tik užima kur kas mažiau vietos

Dr. Gediminas Račiukaitis. FTMC nuotrauka
Balandžio 5 d. FTMC įvyko tarptautinis seminaras „Lazeriniai dalelių greitintuvai, jų taikymas ir eksperimentų galimybės ELI infrastruktūroje“. Savo įžvalgomis dalijosi ir diskutavo mokslininkai, lazerių specialistai iš Čekijos, Italijos, Izraelio, Lietuvos, Rumunijos ir Vengrijos.
 
Ekstremalios šviesos infrastruktūra (angl. Extreme Light Infrastructure, ELI) yra tarptautinė laboratorijų sistema, kurioje naudojami didelės galios ultratrumpų impulsų lazeriai. Nors Lietuvoje tokių šiuo metu nėra (ELI mokslinių tyrimų bazės yra įrengtos Čekijoje, Vengrijoje bei Rumunijoje), mūsų šalis yra viena iš ELI steigėjų, savo kurtais lazeriais bei žiniomis svariai prisidedanti prie šios reikšmingos iniciatyvos.
 
Šio seminaro metu užsienio ir Lietuvos mokslininkai pristatė aktualijas bei galimybes mūsų tyrėjams nuvykti į ELI padalinius, kur jie galėtų išbandyti naujos kartos lazerius, padėsiančius atlikti eksperimentus.
 
Apie renginio idėją pasakoja vienas iš organizatorių, Lietuvos lazerių asociacijos prezidentas, FTMC Lazerinių tyrimų skyriaus vadovas dr. Gediminas Račiukaitis.
 
 
(Seminaro akimirka. Pranešimą pristato italų fizikas Leonida A. Gizzi. FTMC nuotrauka)
 
Pernai vykusio seminaro metu vienas iš užsibrėžtų tikslų buvo, kad lietuviai labiau įsitrauktų į ELI veiklą, naudotųsi šia lazerių infrastruktūra. Kokią pažangą pavyko pasiekti per metus?
 
Du kartus į metus vyksta vadinamieji „User calls“, kvietimai atlikti eksperimentus. Vieno iš tų kvietimų termino pabaiga yra antroje balandžio pusėje. Su tuo ir susiejom šį pavasario renginį, o kitas kvietimas būna rudenį.
 
Lietuva per metus pateikė keturias paraiškas, visos jas laimėjo. Kai kurie eksperimentai jau įvykę, kai kuriems šiuo metu ruošiamės. Ko ir reikėjo tikėtis, pirmiausia tokį poreikį junta lazeristai ir su lazeriais susiję žmonės, bet dabar matome, kad tuo susidomėjo ir medikai, Nacionalinis vėžio institutas. Džiaugiuosi, kad ir mūsų branduolinės fizikos ekspertai čia atvyko. Tikimės, kad įsitrauktų kuo daugiau įvairių sričių mokslininkų – gal jie irgi ras temų, kur galėtų pasinaudoti ELI infrastruktūra.
 
Mes visada svajojom turėti tokius didelės galios lazerius, kaip batsiuvys – geriausius batus. Bet matome, kad išlaikyti ELI infrastruktūrą Lietuvoje būtu per brangu: mūsų žmonės užsiėmę, patys gamina įvairius lazerius, ir per brangu būtų norėti, kad specialistai dar ir naujus lazerius prižiūrėtų. Tad geriau mes nuvažiuojame į užsienį, atliekam eksperimentus – ir šitaip visi kartu kažką kuriame.
 
O šis seminaras buvo proga pasikviesti žmones, dalį kurių aš matau pirmą kartą gyvenime, bet žinau, kad jie šioje srityje yra topas pasaulyje. Jie pamato, ką mes turime Lietuvoje, užmezgame artimesnių ryšių. Ir tada žiūrime, kaip mes galėtume „įlįsti“ į tas ELI sistemas, kaip mūsų lazerių kompanijas įtraukti į ateities vizijas (roadmaps), kad ten atsirastų tų įmonių vardai. Ir tada jau viskas pradeda veikti kitaip.
 
Kaip lietuviai jau dabar prisideda prie ELI?
 
[Viename iš ELI centrų, ELI-ALPS] Vengrijoje, Segede, yra instaliuoti mūsų lazeriai, kurie jau veikia stabiliai. Kitas dalykas – mes esam nariai steigėjai. Tai svarbu. ELI yra vienintelė mokslinė infrastruktūra, kurios viena iš steigėjų yra Lietuva! Tai ne tas pat, kaip kitose organizacijose, pavyzdžiui, CERN‘e ar kitur, kur lietuviai bando tapti nariais, mokam mokestį, laukiam, kol mus prijungs... O čia mes esam steigėjai. Mes lygiomis teisėmis važiuojam į generalines asamblėjas ir dėliojam tvarką, kaip turi būti. Tai parodo, kiek daug esame pasiekę lazerių srityje.
 
 
(ELI-ALPS lazerių institutas Vengrijoje. Instituto / eli-alps.hu nuotrauka)
 
Šių metų seminaro viena pagrindinių temų – lazeriniai dalelių greitintuvai. Trumpai kalbant, kas tai yra?
 
Tai yra technologija, kai lazeris jonizuoja medžiagas, jose jonai ir elektronai atsiskiria ir dėl to susidaro labai stiprus elektrinis laukas labai mažame – mikrometriniame – atstume. Tas laukas stipriai greitina kai kuriuos elektronus, pagautus į susidariusį plazmos burbulą.
 
Mums užtenka kelių centimetrų, kad pasiektume tokią energiją, kokią CERN‘ui išgauti prireikia metrų ar net kilometrų. Aišku, čia yra visokių plonybių, kurios apriboja technologiją – apie tai ir kalbamės renginyje. Bet kartais kažko labai didelio ir nereikia. Mums užtektų mažo daikto, kuris padėtų įgyvendinti svajonę efektyviau gydyti vėžį. Kaip vienas iš dalyvių [žymus prancūzų fizikas, Rumunijoje įsteigto tyrimų centro ELI NP mokslo direktorius] Victoras Malka – jis bando sukurti sistemas, kad kiekvienoje ligoninėje būtų po lazerinį dalelių greitintuvą, kuris gydytų vėžį.
 
Panaši įranga, kokią Lietuvoje turi Nacionalinis vėžio institutas, tinka paviršiniam vėžiui gydyti. Viduje esančiam – ne. Tam jau būtina didelė energija, kurią sukelti reikia stadiono dydžio greitintuvo. Bet su ELI lazeriu užtektų pusės kambario.
 
 
(Seminaro akimirka. Pranešimą pristato prancūzų fizikas Victoras Malka. FTMC nuotrauka)
 
Ambicingiausi ELI tikslai susiję būtent su medicina?
 
Mums jie įdomiausi. Nes tai yra tema, kuri arčiausiai kūno kiekvienam iš mūsų. Norim nuveikti kažką geresnio gydymo prasme ir gal netgi padaryti, kad tokia įranga būtų pigesnė negu dabar egzistuojančios sistemos.
 
Parengė Simonas Bendžius
 
Išsamią iliustruotą informaciją (anglų k.) apie ELI ir artimiausius kvietimus rasite paspaudę šią nuorodą.
Susiję:
Gediminas 1-e8f4ea96b355972739d80ea86bc2daa1.jpg
2024. 07. 01 - Registracija į UPLAMP 2024 vasaros mokyklą Kviečiame visus lazerinio mikroapdirbimo specialistus ir studentus! Stovykla vyks liepos 1–6 dienomis.
Lina 2-89a16ec8843634c8108a2985a70b5f2a.jpg
2024. 04. 23 - Mokslininkės kelią pasirinkusi lazeristė dr. L. Grinevičiūtė: savo darbe atrandu vis ką nors naujo Talentingoji FTMC fizikė savo įžvalgomis dalijosi tarptautinėje studentų konferencijoje „Open Readings 2024“.
FTMC delegation mini. jpg-0b55d92fa2cbb3150809e37351805e01.jpg
2024. 04. 19 - FTMC lankėsi vienos didžiausių Prancūzijos įmonių viceprezidentas Tarptautinės korporacijos „Dassault Systèmes“ atstovas J. Kitchingmanas susitinka su Lietuvos mokslo, technologijų ir pramonės lyderiais.
Direktoriaus pranesimas-d2269b4ef48b29a72998a05c6add3be7.jpg
2024. 02. 19 - Metinė mokslinė konferencija 2024: smegenų pažinimas, pagarba elektrochemijos Lietuvoje pradininkui ir FTMC metų apžvalga Ką įdomaus sužinojome antrąją renginio dieną?