Naujienos ir renginiai

Naujienos

2024. 05. 14 -

Lazeris kraujui tirti ir žvaigždžių spiečių paieškos: jaunieji FTMC fizikai – „Open Readings 2024“ laureatai

Aivaras Špokas ir Erikas Cicėnas. FTMC nuotraukos / „Open Readings 2024“ logotipas
Balandžio 23–26 d. Vilniuje vyko tarptautinė studentų ir jaunųjų mokslininkų konferencija „Open Readings 2024“. Renginio dalyviai pristatė savo atliekamus mokslinius tyrimus ir dalyvavo diskusijose.
 
Tradiciškai, pasibaigus konferencijai, buvo apdovanoti geriausių žodinių bei stendinių pranešimų autoriai. Džiaugiamės, kad tarp jų šiemet – ir du jaunieji FTMC mokslininkai!
 
FTMC Optoelektronikos skyriaus inžinierius Aivaras Špokas įvertintas už geriausią žodinį pranešimą; šioje kategorijoje nugalėjo ir FTMC Fundamentinių tyrimų skyriaus technikas Erikas Cicėnas.
 
Sveikiname kolegas, sėkmės tęsiant pradėtus reikšmingus darbus!
 
 
(Aivaras Špokas. FTMC nuotrauka)
 
A. Špokas renginyje pristatė temą „GaAsBi pagrindu veikiantys NIR emiteriai, skirti kraujo analitei stebėti (orig. „GaAsBi Based NIR Emitters for Blood Analyte Monitoring“).
 
Šis darbas susijęs su mokslinės grupės vykdomu Lietuvos-Latvijos-Taivano projektu, kurio tikslas – pagerinti pulso oksimetrijos prietaisus. Oksimetras – tai neinvazinis medicininis įrenginys, kuris matuoja kraujo įsotinimą deguonimi. Jis dažniausiai naudojamas prijungiant prie piršto ar kitos kūno dalies. Oksimetras siunčia silpnas šviesos bangas, kurios pereina per žmogaus audinius, o jutiklis aptinka, kiek deguonies yra kraujyje.
 
 
(Paprastas oksimetras. Rama / Wikipedia.org nuotrauka)
 
„Nors ši technologija jau gan brandi, vis dar atsiranda problemų su tikslumu, kai kalbame apie integruotus oksimetrus (pavyzdžiui, esančius išmaniuosiuose laikrodžiuose), veikiančius atspindžio režimu. Mūsų siūlomas sprendimas yra dviejų bangos ilgių (800 ir 1100 nanometrų) lazerinė sistema, veikianti artimojoje infraraudonojoje srityje (NIR).
 
Būtent „Open Readings“ konferencijoje buvo pristatyti emiteriai, skirti tolimesniam bangų ruožui ties 1070 nanometrų (šviestukas, LED) ir 1142 nanometrų (lazerinis diodas). Emiteriai buvo užauginti laboratorijoje ant atskiriamojo sluoksnio ir integruoti ant silicio platformos. Aktyviajai sričiai pasirinkta medžiaga – galio arsenido bismidas (GaAsBi), žinomas dėl temperatūrinio stabilumo ir kitų naudingų savybių.
 
Norėtųsi paminėti, kad kambario temperatūroje mūsų pasiektas 1142 nanometrų ilgio lazerinio diodo šviesos spindulys sutampa su pasaulyje aprašytu ir publikuotu rekordiniu bangos ilgiu GaAsBi kvantinių duobių lazeriui“, – džiaugiasi Aivaras.
 
 
(Erikas Cicėnas. FTMC nuotrauka)
 
Tuo metu E. Cicėnas kalbėjo tema „Gilusis mokymasis, skirtas aptikti žvaigždžių spiečius galaktikose“ (orig. „Deep Learning for Star Cluster Detection in Galaxies“).
 
Vieni svarbiausių objektų tyrinėjant galaktikas yra žvaigždžių spiečiai. Ten esančios žvaigždės yra panašaus amžiaus ir sudėties, viena nuo kitos nutolusios panašiu atstumu – ir tai padeda tirti, kaip tos žvaigždės formavosi galaktikoje.
 
Vis dėlto, Visatoje aptikti žvaigždžių spiečius nėra lengva: iki šiol trūksta patikimų metodų, kad tai galėtų savarankiškai daryti kompiuteris. Todėl čia vis dar nepralenkiami „gyvi“ mokslininkai bei savanoriai.
 
Kaip sustiprinti žvaigždžių spiečių paiešką? Šiam tikslui Erikas su kolegomis siekia pritaikyti šiuolaikinius mašininio mokymosi algoritmus – ypač vadinamąjį konvoliucinį neuroninį tinklą (modelį, kuris bando atkartoti smegenų darbą). Tikimasi, kad toks dirbtiniu intelektu paremtas metodas leis iš nuotraukų greitai ir pakartotinai atpažinti norimas žvaigždžių grupes.  
 
 
(Andromedos galaktika. Torben Hansen / Wikipedia.org nuotrauka)
 
„Modeliui apmokyti naudojame didžiulę duomenų bazę su sintetiniais žvaigždžių spiečiais [kompiuteriu sukurtais modeliais, atkartojančiais tikrų spiečių evoliuciją], kurie yra įvairaus amžiaus, masės ir formų. Šiuos darinius projektuojame į realius stebėjimus, gautus iš Andromedos galaktikai tirti skirto projekto „Panchromatic Hubble Andromeda Treasury“.
 
Mūsų modelio veikimą įvertiname naudodami įvairius testus, kuriuose pasitelkiami tiek sintetinių, tiek natūralių spiečių duomenys. Gautus rezultatus lyginame su esamais moksliniais katalogais. Taip pat atkreipsime dėmesį į savanorių surinktos medžiagos ir mūsų modelio rezultatų skirtumus“, – rašo jaunasis FTMC astrofizikas.
 
Savo pranešime jis papasakojo, kaip veikia jo ir kolegų sukurtas giliojo mokymosi modelis, kaip sekėsi eksperimentai, kokie likę didžiausi iššūkiai ir tobulinimo galimybės.
 
FTMC informacija
Susiję:
Mindaugas Karčiauskas-a79c4d013a5a02e865fbccac30c929f7.jpg
2024. 05. 29 - LRT laidoje „Smalsumo genas“ – naujausios žinios apie gravitacines bangas FTMC Fundamentinių tyrimų skyriaus astrofizikas dr. M. Karčiauskas tyrinėja labai ankstyvą Visatą.
Gustas Liaugminas-16927d85127a589ada1d4f9110ff85e5.jpg
2024. 05. 16 - Šviesolaidines technologijas tyrinėjantis lazeristas G. Liaugminas – naujasis mokslų daktaras Gusto tyrimai jį paskatino dar labiau domėtis kvantine komunikacija – ir toliau tęsti savo darbus šia kryptimi.
Laser virselis-54eb32a3de7a03f8ab106cadc44c4a7a.jpg
2024. 05. 13 - Lietuvių mokslinis tyrimas – ant prestižinio žurnalo „Laser & Photonics Reviews“ viršelio! FTMC fizikai teoriškai apskaičiavo, pagamino ir laboratorijoje išbandė inovatyvius terahercinėms bangoms skirtus optinius lęšius.
Pamela OR stand-3f1dccaa611e9f2fe08704c599fe9018.jpg
2024. 04. 29 - FTMC doktorantė P. Rivera apie ateities chemiją: turime sustoti ir permąstyti, kaip dirbti tvariau Jaunoji mokslininkė dalyvavo konferencijos „Open Readings 2024“ diskusijoje.