Naujienos ir renginiai

 

Sveikiname Justą ir linkime tolesnių sėkmingų atradimų!

 

Kaip pasakoja fizikas, ši disertacija yra apie struktūrinę šviesą – kalbant paprastai, šviesą, kurios savybės yra specialiai „sutvarkytos“ ar „sustruktūrizuotos“. Tai reiškia, kad jos spinduliai turi tam tikrą formą, kryptį, sukimąsi ar kitokį išdėstymą, o ne tiesiog sklinda bet kaip. Šios valdomos savybės skirtos atlikti tam tikrus eksperimentus.

 

Justo darbe ši šviesa yra apibūdinama tokiomis savybėmis kaip spalva, poliarizacija (šviesos bangos virpėjimo kryptis), fazė (bangos „vieta“ laike arba erdvėje) ir amplitudė (bangos stiprumas).

 

„Kruopščiai parinkdami šiuos parametrus mes galime sukurti besisukančią, užlinkusią ar „buteliuko“ formą primenančią šviesos struktūrą. Aš tyrinėjau tokios šviesos sklidimą, jos sandarą ir sąveiką su nanodalelėmis“ – pasakoja J. Berškys.

 

Pasak mokslininko, tokia ypatinga šviesa labai naudinga praktikoje:

 

„Struktūrinės šviesos pagalba galime kurti technologijas, padedančias aptikti kompozicinius pokyčius aplinkoje (pavyzdžiui, dujų nuotėkius), kurti naujas audinių ir medžiagų vaizdinimo technologijas, padidinti duomenų srauto perdavimą tiek šviesolaidžiuose, tiek laisvoje erdvėje. Taip pat – kurti optinius pincetus leidžiančius manipuliuoti nanodalelėmis ar prisidėti prie kvantinių technologijų vystymo.“

 

Beje, optiniai pincetai yra ypatingi moksliniai instrumentai, kai, naudojant stipriai sufokusuotą lazerio spindulį, galima sulaikyti arba judinti mikroskopinius objektus – netgi vieną molekulę ar nanodalelę!

 

Naujasis mokslų daktaras labiausiai džiaugiasi, kad pavyko sukurti tam tikrus šviesos pluoštus – vadinamuosius skyrmionus ir bimeronus – su „daleles“ primenančia struktūra. Buvo aprašyti Airy ir Beselio tipo šviesos pluoštai.

 

Taip pat, panaudojęs Lorenz-Mie teoriją, Justas aprašė fotoninių ratų (šviesos pluoštų, kuriuose šviesa tartum „sukasi“ kaip spiralė arba sraigtas) sąveiką su nanodalelėmis.