Gegužės 15 d. FTMC savo disertaciją apgynė dar viena talentinga mokslininkė – chemikė Toma Petrulionienė. Jos darbo tema: „Bendrosios ir specifinės migracijos iš polietileno, polipropileno ir jų kompozitų gaminių, skirtų sąlyčiui su maistu, tyrimas“ („Investigation of overall and specific migration from food contact plastic materials made of polyethylene, polypropylene and their composites“). Mokslinis vadovas: FTMC Organinės chemijos skyriaus tyrėjas dr. Evaldas Naujalis.
Sveikiname Tomą parašius reikšmingą disertaciją ir linkime jos rezultatus sėkmingai pritaikyti kiekvieno iš mūsų naudai!
Mokslininkė tyrinėja plastikus, plačiai naudojamus maisto pakuotėms – ir jų poveikį mūsų sveikatai. Kaip pastebima disertacijoje, šiam dalykui plastikas labai tinka, kadangi pakuotę apsaugo nuo mikroorganizmų, šviesos ir kitų išorinių veiksnių daromos žalos, kartu išsaugant maisto kokybę, taip pat yra lengvai transportuojamas.
Kita vertus, neapdorotas plastikas čia naudojamas retai – tad norint jį pritaikyti maisto pakuotėms, naudojami įvairūs priedai. O jie, kartu su gamybos proceso likučiais ir skilimo produktais, yra linkę migruoti į maistą – ir kelia grėsmę mūsų sveikatai.
Pasak T. Petrulionienės, į plastiką pridedamų papildomų medžiagų neigiamas poveikis žmonių sveikatai šiandien yra jau gan gerai dokumentuotas, vis keliant klausimus dėl iškylančių sveikatos problemų, tokių kaip skydliaukės sutrikimai ar alergijos.
Kalbant apie netikslingai į plastikus pridedamas medžiagas, daugelio jų poveikis nėra ištirtas ir apskritai nežinomas. Todėl, pastebi chemikė, siekdamos apsaugoti vartotojus nuo potencialiai kenksmingų (tikslingai ir netikslingai pridedamų) cheminių medžiagų migracijos iš pakuočių į maistą, daugybė mokslinių grupių rengia teisės aktus dėl tokių pakuočių sudėties reglamentavimo ir visuomenės švietimo.
(Pexels.com nuotrauka)
Tad Tomos disertacijos tikslas ir buvo išsiaiškinti, kaip įvairūs priedai keičia polietileno ir polipropileno (maisto pakuotėse naudojamų plastikų) savybes ir kaip šios nepageidaujamos medžiagos migruoja į maistą imituojančius tirpalus.
„Visiems svarbu įsiminti, kad plastikinės pakuotės, kurios atrodo saugios, iš esmės nėra inertiškos, t. y. jos gali išskirti tam tikras medžiagas. Priedai, kurie naudojami šioms pakuotėms, migruoja į maistą – ir kartu į mūsų organizmą.
Disertacijos metu buvo sukurti nauji metodai, kuriais buvo identifikuojami metalai ir antioksidantai, išsiskiriantys iš plastikų“, – pasakoja mokslininkė.
Ji dirba Nacionalinėje sveikatos priežiūros laboratorijoje, yra Cheminių tyrimų skyriaus vedėja ir teigia, kad jos darbo rezultatai labai pravers praktikoje bei tobulinant teisės aktus:
„Pavyzdžiui, iki šiol nėra jokių oficialių metodų, kuriais būtų nustatomi iš maisto pakuočių migruojantys antioksidantai. Institucijos tokių įrankių neturi. Tad mano sukurti naujieji metodai galės būti pradėti naudoti rutininei pakuočių kontrolei Lietuvoje.“
FTMC informacija