Naujienos ir renginiai
- Titulinis
- Naujienos ir renginiai
- Naujienos
Naujienos
2025. 06. 04
-
FTMC komanda sužibėjo tarptautiniame hakatone: palydovai ir DI padės kurti sveikesnę ateitį
Stefanas Schneideris 9-ojo „Cassini“ hakatono komisijos narys ir specialus svečias, Europos kosmoso programos EUSPA verslumo specialistas, kartu su „AIr Aware“ komanda: Mehri Davtalab, Abdullah Khan, Sonata Pleskytė ir Dr. Daria Pashneva. FTMC nuotrauka
Gegužės 16–18 d. vyko nuotolinis CASSINI hakatonas, kuriame dalyviai iš 10 šalių kūrė ir pristatė inovatyvias idėjas. Šio konkurso tikslas – ieškoti sprendimų, kaip ES Žemės stebėjimo programa „Copernicus“ galėtų padėti sveikatos apsaugos srityje.
Lietuvos kategorijoje antrąją vietą iškovojo FTMC Aplinkotyros skyriaus komanda „AIr Aware“. Taip, būtent AIr, o ne Air – pabrėžiant dirbtinio intelekto (angl. artificial intelligence, AI) svarbą projekte.
Jie laimėjo keturias profesionalaus konsultavimo valandas, kurias skirs investuotojai „BSV Ventures“. Konkurso komisiją daugiausia sudarė verslo atstovai – o renginio metu reikėjo per tris minutes kuo patraukliau „parduoti“ savo idėją.
Šią užduotį atliko dr. Mehri Davtalab kartu su komandos nariais – tai FTMC doktorantai Sonata Pleskytė ir Abdullah Khanas bei dr. Daria Pashneva. Vertingų patarimų davė konkurso mentoriai iš FTMC – Aplinkotyros skyriaus mokslininkas dr. Vadimas Dudoitis, Funkcinių medžiagų ir elektronikos skyriaus chemikė dr. Wanessa Melo bei Inovacijų skyriaus vadovas dr. Karolis Stašys.
(Pexels.com nuotrauka)
Nemokama ir lengvai prieinama svarbi informacija
O apie ką yra pats darbas? Mokslininkai pasiūlė tokią idėją – interaktyvų mirtingumo prognozavimo žemėlapį, paremtą palydovų duomenimis ir mašininio mokymosi algoritmais.
Kodėl tai svarbu? „AIr Aware“ akcentuoja, kad oro tarša yra pagrindinė priešlaikinio mirtingumo priežastis pasaulyje – ji lemia daugiau nei 7 mln. (iš viso 12 proc.) mirčių kasmet, o didžiausią riziką patiria pažeidžiamos gyventojų grupės.
„Apie 55 proc. pasaulio žmonių gyvena miestuose, o iki 2050 m. šis skaičius turėtų išaugti iki 68 proc. Žinome, kad miestai yra oro taršos židiniai. Be to, Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, apie 90 proc. pasaulio gyventojų kvėpuoja prastos kokybės oru.
Įprastai oro taršai matuoti naudojamos stacionarios stebėjimo stotys, tačiau jos brangios ir ne visur įrengtos. Todėl mes siūlome naudoti nemokamus „Copernicus“ palydovų duomenis kartu su mašininio mokymosi technologijomis – ir prognozuoti mirtingumo riziką net tose vietovėse, kur tradicinės oro stebėjimo stotys neįrengtos“, – pasakoja A. Khanas.
Šiuo metu Lietuvoje veikia tik 17 automatinių oro kokybės tyrimų stočių.
(Dokt. Abdullah Khanas. Nuotrauka iš asmeninio archyvo)
Integruojant atmosferos duomenis (pvz., PM2.5, NO₂, CO), mirtingumo statistiką, demografinius ir socialinius-ekonominius rodiklius, šis modelis:
- nustatys erdvinius ir laiko dėsningumus tarp oro taršos ir mirtingumo;
- atskleis skirtumus tarp regionų ir socialinių grupių;
- numatys būsimas rizikas pagal esamas ir prognozuojamas oro sąlygas.
Svarbiausia – sistema, kaip tikimasi, suteiks vyriausybėms ir visuomenės sveikatos agentūroms ankstyvojo perspėjimo įrankį, kuris padės tikslingai imtis priemonių, paskirstyti sveikatos priežiūros išteklius ir kurti aplinkosaugos politiką, apsaugančią labiausiai paveiktas bendruomenes.
(Dokt. Sonata Pleskytė. Nuotrauka iš asmeninio archyvo)
Bus kuriama nauja patogi naudoti interneto svetainė
Nors hakatonas buvo susijęs su „Copernicus“, NASA palydovai irgi renka oro taršos duomenis visame pasaulyje – ir jie taip pat laisvai prieinami.
„AIr Aware“ komandos narė S. Pleskytė sako, kad jų modelio stiprybė – tikslumas ir prieinamumas: bet kuris naudotojas galės lengvai pasitikrinti taršos ir sveikatos riziką konkrečioje vietovėje:
„Aptarėme labai daug duomenų. Šis modelis, palaikomas mašininio mokymosi, bus labai specifinis konkrečiai vietai, nes įtraukia ir socialinius bei ekonominius veiksnius. Tai gali būti Lietuva, Lenkija ar kita šalis – nesvarbu.“
„Mūsų modelis unikalus tuo, kad jame atsižvelgiama ir į socialinę bei geografinę nelygybę, naudojant du pagrindinius ES duomenų šaltinius, padedančius nustatyti didelės rizikos bendruomenes. Tokio mirtingumo mažinimas ne tik gelbsti gyvybes, bet ir ilgainiui sumažina visuomenės sveikatos sistemoms tenkančią naštą bei prisideda prie visuomenės gerovės.
Mano kolegos jau kalbėjo apie „Copernicus“, o aš norėčiau paminėti ir Eurostatą. Tai yra ES statistikos tarnyba, teikianti suderintus ir išsamius demografinius ir sveikatos duomenis, įskaitant mirtingumo rodiklius ir socialinius bei ekonominius duomenis, tokius kaip gyventojų skaičius ar BVP visose ES šalyse. Visi šie duomenys leidžia modeliui nustatyti mirtingumo dėl oro taršos sąsajas su faktiniais sveikatos rodikliais“, – sako D. Pashneva.
(Dr. Daria Pashneva. Hernandez & Sorokina / FTMC nuotrauka)
S. Pleskytė priduria, kad „AIr Aware“ bus naudingas ir mokslininkams – medicinos, chemijos ar fizikos sričių tyrėjams. Ne visi turi įrankių analizuoti palydovinius duomenis, bet kuriama interneto svetainė leis tai padaryti lengvai ir suprantamai. Tiesiog tereikės paspausti ant konkrečios vietos žemėlapyje, ir vartotojas gaus reikiamus duomenis apie taršą, mirtingumą ir kt.
„Naudodami mašininį mokymąsi galime nustatyti ryšį tarp visų šių veiksnių ir oro taršos sukelto mirtingumo. Galiausiai pateikiame interaktyvų žemėlapį per debesų GIS platformas. Naudotojai galės žemėlapį priartinti ar nutolinti, pasirinkti vietovę ir pamatyti visą reikiamą informaciją.
Jie galės matyti, kur mirtingumo rizika maža, o kur didelė. Tai labai naudinga politikos formuotojams, miestų planuotojams, draudimo bendrovėms. Taip pat labai svarbu svarstant, kur statyti ligonines, vaikų darželius ar mokyklas“, – priduria M. Davtalab.
(Dr. Mehri Davtalab. Nuotrauka iš asmeninio archyvo)
Sukaupta patirtis – oro kokybės mokyklose tyrimai
Kas toliau?
„Antra vieta – tai tarsi įrodymas, kad einame teisingu keliu. Tai suteikė motyvacijos toliau gilintis“, – sako A. Khanas.
Jo kolegė M. Davtalab pažymi, kad darbas su palydoviniais duomenimis jiems nėra naujiena. Pati mokslininkė jau turi patirties dirbant su geografine informacine sistema GIS, nuotoliniu stebėjimu ir mašininiu mokymusi:
„Mūsų skyrius pradėjo naudoti palydovinius duomenis siekdamas padėti pažeidžiamoms grupėms, tarp jų ir mokiniams. Vienas pavyzdys – Vilniaus mokyklų oro kokybės modeliavimas pasitelkiant palydovinius duomenis ir mašininį mokymąsi. Ši tyrimų kryptis prasidėjo dar anksčiau mūsų skyriuje.“
Vienas iš „AIr Aware“ mentorių V. Dudoitis – oro kokybės, aerozolių ir kietųjų dalelių poveikio ekspertas – taip pat tiki projekto augimu. Jis dalijasi įžvalgomis iš hakatono:
„Buvo viena komanda, kuri norėjo įrengti milžiniškus oro filtrus miesto vietose. Jie manė, kad vien tokie įrenginiai išvalys pakankamai oro visiems.
Tačiau tokie projektai turi trūkumų. Turime rasti realiai veikiančius sprendimus, kurie būtų ekonomiškai pagrįsti. Kiekvienas projektas turėtų ne tik kurti vertę naudotojui ar klientui, bet ir generuoti pajamas.
Aš tiesiog pasidalinau šiuo požiūriu ir sakiau: ‚Jei planuojate tęsti šį projektą, kreipkitės – tarsimės toliau.‘“
(Dr. Vadimas Dudoitis. Hernandez & Sorokina / FTMC nuotrauka)
Komanda „AIr Aware“ dėkoja FTMC Aplinkotyriaus skyriaus vadovei dr. Steigvilei Byčenkienei už paskatinimą dalyvauti hakatone. Taip pat – mentoriams V. Dudoičiui, K. Stašiui ir W. Melo už vertingą pagalbą.
„Karolis labai padėjo ruošiantis pristatymui – dalijosi idėjomis, verslo požiūriu. Jis pateikė puikių, ryškių pavyzdžių ir stipriai palaikė mūsų komandą.
Wanessa taip pat labai pagelbėjo. Ji mus įkvėpė! Jos išsakytos pastabos buvo labai tikslios ir svarbios mūsų komandai, ypač tomis įtemptomis akimirkomis prieš pat pasirodymą“, – šypsosi S. Pleskytė.
Parengė Simonas Bendžius
Susiję:
-57b135bf586c0d4c1fd8c5d68ea9b5f0.jpg)
2025. 06. 27
-
Abdullah Khan disertacijos svarstymas
Birželio 27 d. 10:00 val. C202 salėje (Saulėtekio al. 3, Vilnius).
-2c36c436bfcc09d6262a7c0f06711e1d.jpg)
2025. 06. 20
-
Po Joninių šviesos – šešėliai aplinkoje: FTMC mokslininkė tiria šventinių laužų poveikį oro kokybei
Pasak fizikės A. Minderytės, dėl Joninių laužų juodosios anglies (suodžių) koncentracija išauga 3–4 kartus.
2025. 06. 17
-
FTMC Japonijoje: stiprėjantys dvišaliai mokslo ryšiai
Tokijuje įvyko pirmasis Lietuvos-Japonijos mokslo forumas, subūręs daugiau nei 100 dalyvių.
2025. 05. 13
-
Lietuvoje lankėsi Jungtinių Tautų klimato kaitos ekspertai
Jie vertino, kaip mūsų šalis įgyvendina klimato kaitos politiką.