Naujienos ir renginiai

 

Su šia asmenybe susisijusių jubiliejų šiemet turime ir daugiau. 1785 m. būsimasis mokslininkas gimė Leipcige, dvarininkų baltvokiečių šeimoje, augo Gedučiuose (dab. Pakruojo rajonas), buvo išskirtinai išsilavinęs, studijavo Leipcige bei Paryžiuje, keliavo po Europą. Nors mirė jaunas, 38-erių, spėjo ryškiai įsiamžinti mokslo pasaulyje, o jo palikimas išlieka svarbus iki šių dienų.

 

Grotthussas parašė 80 straipsnių, komentarų bei laiškų mokslinių leidinių redaktoriams. 1805 m. pirmasis pasaulyje iškėlė elektrolizės ir jonų elektrinio laidumo teorijas, o po dešimties metų paskelbė pirmąją pasaulyje išsamią fotocheminę analizę.

 

 

 

„Ši konferencija skirta pagerbti vieną iš pirmųjų ir, ko gero, garsiausių Lietuvos mokslininkų. Jo svarbiausias indėlis siejamas su elektrolizės ir jonų laidumo tyrimais – kitaip tariant, su tuo, kaip krūviai juda medžiagose. Šiandien tai yra pagrindas daugeliui sričių: nuo energijos konversijos ir katalizės iki elektrochemijos ir elektroanalizės, pavyzdžiui, tiriant biologines sistemas.

 

Jonų pernaša ir krūvių judėjimas yra elektrochemijos ir didelės chemijos dalies pamatas. Todėl šioje konferencijoje dalyvauja tyrėjai iš labai įvairių sričių, bet visus juos vienija būtent ši bendra tematika“, – pasakoja pagrindinis konferencijos organizatorius, FTMC Cheminės inžinerijos ir technologijų skyriaus vadovas dr. Linas Vilčiauskas.

 

Renginyje diskutavo chemijos srities ekspertai iš Vokietijos, Jungtinių Valstijų, Jungtinės Karalystės, Italijos, Prancūzijos ir kitų šalių.

 

 

 

Viena iš aktualių temų konferencijoje – elektrochemija (mokslo sritis, tirianti ryšius tarp elektros energijos ir cheminių virsmų), kurią vysto ir pats L. Vilčiauskas. Pasak mokslininko, ypatinga šios srities reikšmė atsiranda, kai kalbame apie žalesnę, tvaresnę ateitį:

 

„Jei norime viską elektrifikuoti, tai įmanoma tik su elektrocheminiais įrenginiais: baterijomis, kuro elementais, fotoelektrocheminiais elementais, kataliziniais reaktoriais ir pan.

 

Atsinaujinanti energija be elektrochemijos būtų neįmanoma. Čia svarbūs trys aspektai: našumas, dydis ir efektyvumas. Elektrocheminiai įrenginiai gali būti labai įvairaus dydžio – nuo miniatiūrinių prietaisų (pvz, vaistų įvedimo į organizmą sistemos ar į širdies stimuliatorius implantuojami kuro elementai, kurie kraujyje esančią gliukozę panaudoja kaip kuro šaltinį) iki milžiniškų baterijų parkų.

 

Be to, jų efektyvumas – žymiai aukštesnis nei, pavyzdžiui, įprastuose automobiliuose naudojamų vidaus degimo variklių, kurių teorinis efektyvumas ribotas ir retai viršija 30 proc. Tuo metu elektrocheminiai įrenginiai teoriškai gali veikti net 100 proc efektyvumu“, – teigia konferencijos organizatorius.