• Nekoreguojami

Nekoreguojami

2025. 06. 20 -

Po Joninių šviesos – šešėliai aplinkoje: FTMC mokslininkė tiria šventinių laužų poveikį oro kokybei

Unsplash.com nuotrauka
„Joninių naktis daugeliui asocijuojasi su šviesa, laužais ir bendryste. Tačiau mokslininko žvilgsnis šią naktį regi kitaip, kaip retą galimybę stebėti, kaip mūsų ritualai paliečia ne tik sielą, bet ir orą, kuriuo kvėpuojame“, – sako Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Aplinkotyros skyriaus vadovė dr. Steigvilė Byčenkienė.
 
Šio skyriaus komanda tiria ore esančias smulkias daleles, jų sudėtį, susidarymą bei poveikį aplinkai; taip pat kuria pažangius tyrimų metodus ir technologijas, padedančias stebėti klimato kaitą, vertinti oro kokybę ir kurti saugesnę aplinką. O vieną iš naujausių ir aktualių tyrimų šiuo metu vykdo S. Byčenkienės doktorantė Agnė Minderytė.
 
Ji, kartu su kolegomis iš Varšuvos universiteto, kviečia į artėjančias Jonines pažvelgti ne tik kaip į šventę, bet ir kaip į mokslo klausimą. O jis toks: kiek kietųjų dalelių išmetame į atmosferą degindami Joninių laužus?
 
Nors duomenų analizė dar tik įsibėgėja, pasak Agnės, jau dabar akivaizdu, kad Joninių laužai į atmosferą išmeta gerokai didesnį suodžių kiekį nei kitomis dienomis – ir tai skatina susimąstyti, kaip išlaikyti senas tradicijas kartu tausojant aplinką.
 
 
(Dokt. Agnė Minderytė. FTMC nuotrauka)
 
Lietuvoje ir Lenkijoje – sutampantys duomenys
 
„Šiuo metu kaip tik baigiasi mano Erasmus+ stažuotė Varšuvos universitete, kur su kolegomis, vadovaujant prof. dr. Iwonai Stachlewskai, inicijavome tyrimą apie Lietuvos ir Lenkijos tradicines šventes – Jonines ir Majówką (kuri būna gegužės 1–3 d.). Abiem atvejais vyksta masinis šventimas, lydimas laužų kūrenimo ar šašlykų kepimo, o tai reiškia intensyvų medienos ar medžio anglies deginimą.
 
Įdomu tai, kad šias šventes galima vertinti kaip nacionalinio masto eksperimentus, kurių metu per trumpą laiką (vieną vakarą ar naktį) dideliame plote išsiskiria panašaus tipo kietųjų dalelių emisijos“, – pasakoja A. Minderytė.
 
Ji su FTMC kolegomis dar prieš keletą metų pastebėjo, kad per Joninių naktį Vilniuje pakyla juodosios anglies (kitaip vadinamos suodžiais) koncentracija. Ištyrus duomenis Varšuvoje, pastebėta ta pati tendencija, kai šie skaičiai pakyla Majówkos metu. Taip gimė idėja atlikti lyginamąjį tyrimą, kaip skirtingų šalių tradicijos veikia oro kokybę ir aerozolio dalelių savybes.
 
FTMC partneriai Varšuvoje specializuojasi nuotolinio stebėjimo technologijose – jų naudojama lazerinė sistema LIDAR (angl. Light Detection and Ranging) leidžia analizuoti, kaip aerozolio dalelės pasiskirsto skirtinguose atmosferos sluoksniuose. „Tokiu būdu galima matyti ne tik tai, kas vyksta „čia pat“, bet ir giliau suprasti, kaip dūmai veikia visą atmosferos koloną ir net jos šiluminę pusiausvyrą. Tai puikus tarpdisciplininio bendradarbiavimo pavyzdys – kai vietinės tradicijos tampa globalių aplinkosauginių klausimų tyrimo lauku“, – teigia fizikė.
 
 
(Ralf Roletschek / „Wikimedia Commons“ nuotrauka)
 
Laužų poveikis aplinkai
 
Lietuvių ir lenkų tyrimas dar tik įsibėgėja – šiuo metu aktyviai analizuojami gaunami duomenys ir rašomas mokslinis straipsnis. Pasak A. Minderytės, yra nemažai aspektų, kuriuos norisi papildomai patikrinti, kad rezultatai būtų tikslūs ir išsamūs. Tačiau ligšioliniai duomenys jau dabar rodo aiškią tendenciją:
 
„Per Jonines ir Majówką atmosferoje smarkiai padidėja šviesą sugeriančių juodosios anglies (suodžių) kiekis. Nagrinėjant švenčių, vykusių per pastaruosius ketverius metus, poveikį, tendencija abiejuose miestuose vienoda – juodosios anglies koncentracija išauga 3–4 kartus, lyginant su fonine koncentracija birželį (Vilniuje) ir balandį bei gegužę (Varšuvoje).
 
Minimos dalelės ne tik blogina oro kokybę, bet ir sugeria saulės šviesą, paversdamos ją šiluma. Juodoji anglis gavo savo pavadinimą, nes elgiasi kaip juodasis kūnas ir sugeria visą į ją sklindančią šviesą matomajame šviesos ruože. Sugerta šviesos energija virsta šiluma, o ta šiluma lieka atmosferoje ir prisideda prie jos šiltėjimo.
 
Tai iškreipia natūralią šiluminę pusiausvyrą Žemės-atmosferos sistemoje. Kitaip tariant, keičia tai, kiek atmosfera išspinduliuoja ir sugeria energijos. Dėl to vyksta ledynų tirpimas, debesų struktūros bei kritulių pasiskirstymo pokyčiai. Tai nusako šių dalelių poveikį klimato kaitai.
 
Kalbant apie oro kokybę, svarbesnis veiksnys yra tai, kad degimo procesų metu susidarančios dalelės yra itin mažos ir gali patekti į vidinius organus per plaučius, pernešti ant dalelių absorbuotus (nusėdusius) kitus kenksmingus junginius, lemti susirgimus lėtinėmis ligomis. Taigi šių dalelių poveikis dvigubas: tarša jomis kelia ir klimato, ir sveikatos rizikų – tik skirtingais mechanizmais.“
 
Ne atsisakyti, o ieškoti sprendimų
 
Pasak pašnekovės, šiandien vis dažniau ieškome sprendimų, kaip suderinti šventes aplinkos tausojimą. Tad atsisakyti Joninių tikrai nereikia – tik jas galėtume švęsti labiau rūpindamiesi aplinka, kad senos tradicijos ir šiuolaikinis sąmoningumas žengtų kartu.
 
„Joninės – tai ne tik ugnis, bet ir bendrystė, ryšys su gamta ir kultūra. Atsisakyti laužų – per kategoriška, jie šimtmečius buvo mūsų dalimi. Tačiau svarbu žinoti: šventiniai laužai, nors trumpalaikiai, vis dėlto yra lokalūs taršos šaltiniai.
 
Svarbiausia – ne smerkti, o dalintis žiniomis. Kai suprantame poveikį, galime sąmoningai pasirinkti, kaip išsaugoti tradiciją ir kartu tausoti aplinką. Jei žmonės ieško būdų švęsti švariau, visada galima rinktis mažesnį laužą, naudoti sausą medieną, kuri lemia efektyvesnį degimo procesą ir mažiau susidarančių aerozolio dalelių. Be to, bendruomenėse organizuojami bendri Joninių renginiai, simboliniai laužai – tai irgi galimas variantas, kaip džiaugtis šia švente nekuriant dar vieno laužo“, – siūlo A. Minderytė.
 
 
(Dr. Steigvilė Byčenkienė. Hernandez & Sorokina / FTMC nuotrauka)
 
Savo doktorantei antrina ir FTMC Aplinkotyros skyriaus vadovė dr. S. Byčenkienė: „Kaip dūmas kyla aukštyn, taip kyla ir klausimas: ar įmanoma švęsti kitaip – taip, kad ugnis degtų, bet nežalotų? Agnės tyrimas – ne vien apie taršą. Tai apie tiltą tarp žinių ir vertybių, tarp senovės apeigų ir šiuolaikinio sąmoningumo. Ne tam, kad atsisakytume tradicijų, o kad jas permąstytume – su pagarba, kūryba ir atsakomybe.
 
Tikiu, kad ši iniciatyva taps ne tik svarbiu moksliniu indėliu į aplinkos tyrimus, bet ir švelniu kvietimu dialogui: tarp gamtos ir žmogaus, tarp praeities ir ateities, tarp to, kaip švenčiame – ir kaip norėtume švęsti rytoj.“
 
Parengė Simonas Bendžius
Untitled design (26)-3bada385a92a5253f1cf1540dffd3607.jpg
2025. 06. 26 - Naujoji gamtos mokslų daktarė – fejerverkų bei oro masių taršą tyrinėjanti A. Kalinauskaitė Jos darbas padės žymiai tiksliau prognozuoti oro taršą naudojant mašininio mokymosi modelius.
AIr Team-f3ae1724725782106d2b8dbdb0693fe5.jpg
2025. 06. 04 - FTMC komanda sužibėjo tarptautiniame hakatone: palydovai ir DI padės kurti sveikesnę ateitį Projektas „AIr Aware“ siūlo interaktyvų mirtingumo prognozavimo žemėlapį.
Laurynas B-3b568a166c648f74329cde25e658195b.jpg
2025. 03. 31 - Sieros junginius atmosferoje tyrinėjantis L. Bučinskas tapo gamtos mokslų daktaru Tyrimai atskleidė ir netikėtų rezultatų – pavyzdžiui, kad oro kokybei Vilniuje įtakos daro ir akmens anglies emisijos.
Agnė Minderytė mini-6698998c7bc1c007602ac74d3acbaf88.jpg
2025. 02. 27 - Tinklalaidė „Tai ką jūs ten darot?“: pakalbėkim apie orą (moksliškai) FTMC Aplinkotyros skyriaus doktorantė Agnė Minderytė tyrinėja aerozolio daleles – ir jų „tarpvalstybines keliones“.