Naujienos ir renginiai

 

Sveikiname kolegę atlikus reikšmingą ir įdomų darbą!

 

Ši disertacija susideda iš dviejų pagrindinių dalių: joje nagrinėjama, kaip sveikatai bei klimatui pavojingų kietųjų dalelių koncentraciją ore veikia fejerverkai ir tolimoji oro masių pernaša.

 

„Fejerverkų leidimas yra reikšmingas trumpalaikis oro taršos šaltinis, kuris išskiria didelius kiekius smulkiųjų aerozolio dalelių, sunkiųjų metalų ir dujinių teršalų. Šie teršalai ne tik daro tiesioginį poveikį oro kokybei, bet ir gali dalyvauti sudėtinguose atmosferos cheminiuose procesuose, lemiančiuose aplinkos pokyčius. Atsižvelgiant į tai, fejerverkų sukeliamos taršos vertinimas yra svarbus siekiant geriau suprasti oro teršalų dinamiką skirtingomis meteorologinėmis sąlygomis, jų poveikį žmonių sveikatai ir ilgalaikius klimato kaitos procesus“, – sako A. Kalinauskaitė.

 

Tuo metu oro masės yra dideli oro srautai, kurie juda atmosferoje šimtais ar net tūkstančiais kilometrų ir kartu perneša ore esančius teršalus (pvz., dulkes, kietąsias daleles ar dujas) iš vieno regiono į kitą. Pasak chemikės, tai yra nuolatinis atmosferoje vykstantis procesas, kuris lemia natūralių bei žmogaus sukeltų (antropogeninių) teršalų judėjimą.

 

 

 

„Naujausi moksliniai tyrimai atskleidė, kad maždaug 12 proc. pasaulyje registruotų ankstyvųjų mirčių, kurias sukėlė smulkiosios aerozolio dalelės, buvo susijusios su ne vietiniais oro teršalais. Regioninė oro tarša aerozolio dalelėmis gali būti sąlygota tiek vietinių išmetamų teršalų, tiek tolimosios oro masių pernašos.

 

Tyrimų rezultatai rodo, kad Europoje tolimoji oro masių pernaša yra reikšmingas oro taršos veiksnys. Į atmosferą išmetami oro teršalai gali išlikti suspenduoti ore ir cirkuliuoti aplink Žemės rutulį nuo kelių dienų iki kelių savaičių, priklausomai nuo meteorologinių sąlygų. Dažnai šie teršalai pasiekia regionus, esančius už tūkstančių kilometrų nuo jų pirminių emisijos šaltinių. Dėl šios priežasties tolimosios oro masių pernašos tyrimai yra svarbūs vertinant jos poveikį vietinei ir regioninei oro kokybei“, – teigia Audrė.

 

Mokslininkė nustatė, kad didžiausios oro teršalų – juodosios anglies (suodžių), organinio aerozolio dalelių, sulfatų, chloridų, nitratų, amonio ir smulkiųjų aerozolio dalelių – masės koncentracijos buvo išmatuotos Naujųjų metų naktį. Šie užterštumo rodikliai buvo padidėję nuo kelių iki kelių dešimčių kartų. Ir to priežastimi galėjo būti panaudoti fejerverkai.

 

 

 

„Taip pat buvo įvertintas oro masių tolimosios pernašos indėlis skirtingos kilmės aerozolio dalelių komponenčių masės koncentracijai bei stabiliųjų anglies izotopų 13C ir 12C santykiui trijose skirtingose – miesto foninėje, kaimo ir pajūrio – aplinkose Baltijos regione“, – priduria A. Kalinauskaitė.

 

Disertacijos autorė sako, kad jos darbas bus naudingas vystant pažangias technologijas ir prognozės metodus aplinkotyros srityje:

 

„Nauji duomenys apie Naujųjų metų šventės fejerverkų leidimo poveikį ir oro masių tolimosios pernašos indėlį į aerozolio dalelių skirtingų komponenčių koncentraciją, cheminę sudėtį bei stabiliųjų anglies izotopų santykį leis patikslinti modeliavimo algoritmus ir bus naudingi kuriant ir diegiant pažangius mašininio mokymosi modelius, siekiant tiksliau prognozuoti aerozolio dalelių dinamiką ir šaltinio indėlį įvairiose aplinkose.

 

O šioje disertacijoje mane labiausiai džiugina atskleistas naujametinių fejerverkų, meteorologinių sąlygų ir tolimosios oro masių pernašos poveikis atmosferos teršalų masės koncentracijų lygiams skirtingose aplinkose Lietuvoje, t. y. kaip stipriai šie skirtingo pobūdžio (trumpalaikiai ir ilgalaikiai) taršos veiksniai veikia oro kokybę tiek miesto foninėje, tiek kaimo, tiek pajūrio aplinkose.“