Naujienos ir renginiai

 

Dr. Edita Voitechovič gimė, užaugo ir aukštąjį išsilavinimą įgijo Lietuvoje. Vilniaus universitete baigė bakalauro, magistro studijas ir apgynė daktaro disertaciją. Paklausta, kas merginą iš nedidelio Svirkų kaimelio (Švenčionių raj., Vilniaus apskr.) paskatino tapti mokslininke, ji paminėjo savo smalsumą ir chemijos mokytojas. „Nuo pat vaikystės domėjausi gamta, jos dėsniais. Puikių chemijos mokytojų Danutės Sinkevičienės ir Česlavos Čepulienės dėka pradėjau gilintis į chemijos mokslą ir vėliau į biochemiją, - prisiminė dr. E. Voitechovič. - Todėl niekam nebuvo kažko netikėto, kai įstojau į biochemiją Vilniaus universitete. Čia baigiau bakalauro ir magistro studijas bei apgyniau biochemijos mokslų daktaro disertaciją“.

 

Mokslininkė savo tolesnę mokslinę karjerą susiejo su analizinėmis sistemomis: „Biochemijos institute, vadovaujant dr. Julijai Razumienei, pasisėmiau neįtikėtinai daug žinių apie elektrocheminių biojutiklių kūrimą, jų unikalumą ir pritaikomumo galimybes. Man labai patiko dirbti srityje, kuri tyrinėja ne abstrakčius reiškinius, bet turi konkrečias užduotis. Juo labiau, žavėjo ir tai, kad tokie biojutikliai pritaikomi tiek žemės ūkyje, tiek maisto, gėrimų pramonėje, tiek medicinoje ir turi labai aukštą komercializavimo potencialą“.

 

Komercializavimo patirties trūkumas ir smalsumas mokslininkę paskatino eiti į verslą. „Kadangi tuo laiku neturėjau darbo patirties komercinėje kompanijoje, buvo smalsu, kaip sukurti mokslo produktai paverčiami komerciniais. Tai nulėmė mano sprendimą padirbėti UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ ir pamatyti, kaip tai vyksta iš vidaus“, - pasakojo dr. E. Voitechovič.

 

Nepaisant sėkmingo darbo kompanijoje, akademinė aplinka traukė vis labiau, todėl Edita nusprendė grįžti į mokslą ir pasisemti patirties podoktorantūros stažuotėse: „Keturiems metams išvykau iš Lietuvos ir dirbau vadovaujant dr. Andrey Legin Sankt Peterburgo valstybiniame universitete (Rusija) bei dr. Andrey Bratov Barselonos Mikroelektronikos institute (IMB-CNM, CSIC) (Ispanija). Podoktorantūros stažuočių metu susipažinau su daugiajutinkinėmis sistemomis bei mikroelektronikos ypatybėmis“.

 

Per keturis metus sukauptos naujos žinios, patirtis ir pažintys įkvėpė sugrįžti į Lietuvą ir pabandyti sukurti savo mokslinės veiklos sritį. „Grįžusi į Lietuvą pradėjau domėtis biojutiklių kūrimu tiksliosios medicinos poreikiams. Vienas didžiausių šios srities iššūkių yra tiesioginė realių terpių (žmogaus kūno skysčių/audinių) analizė ir gebėjimas nustatyti itin mažas ieškomos medžiagos koncentracijas. Itin jautraus biojutiklio sukūrimas – daug iššūkių, jėgų ir laiko reikalaujanti veikla. Ir nebūtinai toks įrenginys puikiai tiks realioms terpėms, kadangi jos labai dažnai turi daug interferuojančių junginių“, - pabrėžė mokslininkė.

 

„Kitas kelias realių terpių analizėje yra daugiajutiklinės sistemos, kurios ne nustato konkrečios medžiagos koncentracijos, o atpažįsta realią terpę kaip unikalią medžiagų kompoziciją. Vėliau gauti daugiajutiklinės sistemos signalai apdorojami daugiaparametrinės duomenų analizės metodais ir išgaunama reikiama informaciją (ieškomos medžiagos koncentracija, ligos diagnostika, ligos stadija ir pan.). Lietuvoje daugiajutiklines sistemas dujinių jutiklių pagrindu kūrė ir kita FTMC grupė. Aš asmeniškai domiuosi skysčių analize. Kadangi daugelio ligų žymenų yra baltymai, mano tikslas yra unikalių daugiasignalių platformų kūrimas, o jų signalų užrašymo metodu pasirinkau paviršinio plazmonų rezonansą, kuris turi labai gerą skiriamąją gebą ir jo būdu galima išgauti papildomos informacijos, kaip kad baltymų jungimosi ir sąveikos stiprumo konstantas. Tokios daugiasignalės analizinės platformos nėra pasaulyje populiarios, ir tik kelios mokslininkų grupės su jomis dirba. Todėl Lietuvoje mes galime pasiekti lyderio pozicijas būtent šioje sferoje“, - pabrėžė dr. E. Voitechovič.

 

Ši idėja paskatino bendradarbiauti su m.d. Rūta Banyte, dirbančia Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje. Apjungusios savo žinias jos bando sukurti daugiasignalę platformą žmonių žaizdų eksudato tyrimams. „Pasaulyje egzistuoja opi negyjančių žaizdų problema. Ir iki šiol nėra vieningos nuomonės, iš kur negyjančios žaizdos atsiranda, kodėl negyja, kada pradės gyti ir kaip jas geriau gydyti. Jomis pradėta aktyviau domėtis nuo 1990-jų metų. Yra pasiūlyta nemažai analizinių būdų, kaip žaizdas stebėti, bet nei vienas kol kas nėra taikomas eilinėse ligoninėse, nes pasiūlyti metodai yra brangūs ir nepakankamai tikslūs. Todėl iki šiol negyjančios žaizdos vertinamos ir gydomos priklausomai nuo medicininio personalo išsilavinimo, pastabumo ir patirties“, - paaiškino mokslininkė.

 

Dr. E. Voitechovič džiaugėsi, kad grįžus į Lietuvą šias iniciatyvas labai palaikė FTMC Nanoinžinerijos skyriaus vadovas dr. Ramūnas Valiokas. Tiesa, pradžia nebuvo labia sėkminga. „Praeitais metais mes kartu pateikėme paraišką Marie Sklodowska Curie veiklos Individualių stipendijų konkursui. Nors ir buvome labai gerai įvertinti, bet finansavimo negavome. Vėliau pateikėme paraišką į 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklos „Mokslininkų kvalifikacijos tobulinimas vykdant individualius „Horizontas 2020“ MTEP projektus“ konkursą ir gavome paramą savo mokslinio tyrimo vykdymui. Tikiuosi, šis finansavimas padės įsitvirtinti Lietuvoje ir FTMC Nanoinžinerijos skyriuje“, - tikisi dr. E. Voitechovič.