• Nekoreguojami

Nekoreguojami

2019. 06. 05

FTMC mokslininkai padės Lietuvai įvykdyti tarptautinius įsipareigojimus

Birželio 5-toji - pasaulinė Aplinkos apsaugos diena! 
 
Su profesine švente nuoširdžiai sveikiname FTMC Aplinkotyros skyriaus mokslininkus bei tyrėjus, padedančius visai Lietuvai gyventi švaresnėje, sveikesnėje ir saugesnėje aplinkoje! Didžiuojamės aplinkotyros srityje dirbančių kolegų projektais, kurie ne tik pelno tarptautinius įvertinimus, bet ir padės Lietuvai pasiekti taršos mažinimo limitus, nustatytus 2020 m. 
 
FTMC Aplinkotyros skyriaus vadovės dr. Steigvilės Byčenkienės vadovaujama mokslininkų komanda iš esmės patobulino nacionalinę teršalų kiekio apskaitos sistemą. Jos pagrindu priimti sprendimai, skirti aplinkos oro taršai mažinti, padės įvykdyti šalies tarptautinius įsipareigojimus pagal NEC Direktyvą ir LRTAP konvenciją 2020 m. ir 2030 m.
 
2018-2019 m. jungtinė FTMC ir LEI mokslininkų komanda (dr. Kristina Plauškaitė – Šukienė, dr. Inga Konstantinavičiūtė, dr. Nerijus Pedišius, dokt. Deimantė Čepauskienė) įvykdė LMT Reikminių tyrimų projektą „Išmetamų į atmosferą teršalų nacionalinių emisijos faktorių nustatymas energetikos, pramonės ir žemės ūkio veiklose“. 
Projekto vadovė dr. S. Byčenkienė pasakoja, kad poreikis valsybės mastu atlikti išsamius mokslinius taikomuosius tyrimus ir įvertinti tik mūsų šaliai būdingus emisijų rodiklius iškilo 2017 m. Kai JT Tolimųjų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos sekretoriato ekspertai, įvertinę kasmetinę Lietuvos išmestų į aplinką teršalų nacionalinę apskaitą, įspėjo: jei šalis ir toliau nevykdys oro taršos mažinimo tarptautinių įsipareigojimų iki 2020 m. – gresia griežtos sankcijos. Tarptautiniai ekspertai pateikė griežtą rekomendaciją:  Lietuva turi skubiai perkelti nacionalinę taršos apskaitą į aukštesnį lygį energetikos ir pramonės sektoriuose vertinimui naudojant tik mūsų šaliai būdingus teršalų emisijų rodiklius. Pasak dr. S. Byčenkienės, buvo pateikti griežti reikavimai žymiai sumažinti reglamentuotų teršalų išmetimus į aplinką: sieros dioksido, azoto oksidų, lakiųjų organinių junginių bei amoniako.
 
*2012 m. Geteborgo protokole buvo įvardinti taršos mažinimo tikslai iki 2020 ir 2030 m. Lietuvai nustatytos teršalų kiekio išmetamo į aplinkos orą ribos yra labai ambicingos. Pagal Geteborgo protokolą iki 2020 m. šalis turi sumažinti išmetamą SO2 kiekį – 55 %, NOx – 48 %, NMLOJ – 32 %, KD2,5– 20 %. Naujausi teršalų apskaitos duomenys parodė, kad Lietuva dar stipriai atsilieka nuo jai iškeltų įpareigojimų į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo įvykdymo (šiuo metu pasiekti tikslai SO2 -  41 %, NOx  tik -15 %, NMVOC - 22 %, KD2,5 - 12 %, o Nacionalinėje ribų direktyvoje nustatyti limitai 2030 m. yra dar ambicingesni.
 
 
Todėl FTMC ir LEI mokslininkai pirmą kartą Lietuvoje realiomis sąlygomis atliko išsamius, plačios apimties taikomuosius tyrimus energetikos ir pramonės sektoriuose.  Tyrimui buvo parinkti energetikos, pramonės įmonės ir namų ūkiai vykdantys kuro deginimo veiklą visoje Lietuvoje. Išsamius teršalų išmetimo į aplinką matavimus mokslininkai atliko 80-tyje objektų (žr. žemėlapį).
 
 
Naudojant skirtingas kuro deginimo technologijas bei skirtingas kuro rūšis susidaro nevienodas oro teršalų kiekis, todėl eksperimentui kurą deginantys įrenginiai buvo sugrupuoti pagal galią: < 50 kW,  50 kW - 1 MW ir 1 MW - 50 MW ir deginamą kuro rūšį: gamtinės dujos; skystieji kurai (skalūnų alyva, mazutas, dyzelinas); akmens anglis; biokuras: malkos ir kurui skirtos medienos atliekos.
 
Pasak dr. S. Byčenkienės, Lietuvoje problematiškiausi sektoriai – individualūs namų ūkiai, transportas, pramonės įmonės:
„Tyrimui objektus atsirinkome pagal vykdomas ūkio veiklas, deginamą kurą  ir instaliuotą kuro deginimo technologiją. Nustatinėjome kiekvieno teršalo emisijos faktorius. Nustatėme, kad labiausiai teršia tos įmonės, kurios degina kurą mažos nominalios šiluminės galios katiluose. Vis dėlto, individualūs namų ūkiai – didžiausia problema, nes nėra jokių taršos filtrų, teršalai pasklinda žemai. Iš namų ūkių į aplinką išmetami teršalai apskaitoje sudaro apie 50 proc. visų išmetimų. Transporto taršos emisijas lemia pakankamai senas transporto parkas ir didelis vienam žmogui Lietuvoje tenkantis automobilių kiekis.“
Šis FTMC ir LEI mokslininkų komandos atliktas tyrimas ne tik padės Lietuvai išvengti baudų už smarkiai teršiamą aplinką. Tyrimas yra labai svarbus tarptautiniu mastu, skaičiuojant ir įvertinant kiekvienos valstybės nacionalines išmetimų į aplinką vertes. 
 
„Mūsų tyrimai padėjo giliau ištirti bei interpretuoti ir performuluoti Lietuvos praktines problemas dėl nacionalinės teršalų apskaitos. Pirmą kartą istorijoje Lietuva turi savo nacionalinius šaliai būdingus emisijų rodiklius atsižvelgiant į ūkio veiklas, kurą deginimo įrangos galingumą bei kuro tipą! Gauti rezultatai bus naudingi LR Aplinkos ministerijai ir Aplinkos apsaugos agentūrai, rengiant nacionalinę apskaitą. Ir labai džiaugiamės, kad mūsų mokslininkų patobulintą, nacionalinę išmetamų į aplinkos orą teršalų kiekio apskaičiavimo metodiką  - nuo šiol galės pritaikyti ir kitos šalys, susiduriančios su panašiomis problemomis dėl netikslios apskaitos. Šiuo metu siekiame, kad vertės butų įtrauktos į naują Tarptautinį teršalų apskaitos rengimo techninį vadovą (angl. EMEP/EEA air pollutant emission inventory guidebook). Tuomet mūsų išplėtotą metodą, rengdamos savo šalių teršalų apskaitas, naudos kitos ES valstybės.” – akcentavo FTMC Aplinkotyros skyriaus vadovė dr. Steigvilė Byčenkienė.
 
Pasaulinę aplinkos apsaugos dieną – visas pasaulis švenčia birželio 5 –ąją. Diena skirta atkreipti dėmesį į aplinką, skatinti jos apsaugą visame pasaulyje. Birželio 5-toji šiai šventei pasirinkta todėl, kad 1972 m. birželio 5 d. Stokholme įvyko pirmoji JTO konferencija, skirta aplinkos apsaugos problemoms aptarti, o vėliau sukurta JTO aplinkos apsaugos programa.