Naujienos ir renginiai

 

Birželio mėnesį šios trys mokslinių tyrimų organizacijos, kartu su Fizikos instituto Mokslo ir technologijų parku, paskelbė įkūrusios Lietuvos MTTO „RTO Lithuania”, o dabar pakvietė Lietuvos mokslininkus, akademikus, valstybės švietimo ir mokslo strategijos formuotojus diskusijai apie šalies mokslo prioritetus, ateities perspektyvas, pokyčius ir iššūkius globaliame kontekste. Taip pat konferencijoje buvo aptariama Lietuvos vystoma mokslo strategija ir reformos kryptys šiuo metu rengiamoje Nacionalinėje pažangos programoje.

 

Konferenciją įžanga apie šiuolaikinio mokslo iššūkius pradėjo LMA prezidentas Jūras Banys. Jis pranešė, kad LR Vyriausybė ketina kurti mokslinių tyrimų ir technologijų organizacijų tinklą, todėl būtina suprasti, kuo jos skiriasi nuo įprastų mokslo institutų. Akad. J. Banys pabrėžė, kad šiuo metu Lietuvoje mokslas yra nepakankamai vertinamas ir finansuojamas. Todėl mokslo įstaigų galimybės plėtoti mokslinius tyrimus ir kurti pridėtinę vertę, naudą visuomenei bei valstybei – ne didėja, o atvirkščiai, mažėja. Taip pat LMA prezidentas išreiškė susirūpinimą, kad mokslas valstybės strategijoje nėra išskiriamas kaip atskiras prioritetas ir nėra prioritetinė vertybė kuriamoje Nacionalinėje pažangos programoje.

 

Lietuvos mokslo reformos pagrindines kryptis aptarė Švietimo, mokslo ir sporto (ŠMS) viceministras akad. Valdemaras Razumas. Jis teigė, kad Lietuvoje vis dar per mažai atsižvelgiama į tarptautinį mokslinių tyrimų ir ekperimentinės plėtros (MTEP) bei mokslo politikos kontekstą. Europos Komisija (EK) įvardija penkis šios politikos aspektus, tarp kurių akcentuojamas atviras mokslas. Anot V. Razumo, Lietuvoje pasigendama analogiškų politinių sprendimų. Mūsų valstybė iš EK sulaukia kritikos dėl per menkų investicijų į MTEP, per mažo mokslo ir verslo bendradarbiavimo, skatinama daugiau investuoti į skaitmeninių gebėjimų ugdymą. 

 

FTMC direktorius akad. Gintaras Valušis konferencijos dalyviams papasakojo naujo tipo Mokslinių tyrimų ir technologijų organizacijos (MTTO) veiklos požymius. Europoje šių organizacijų misija - kuo efektyvesnis mokslo žinių perdavimas pramonei. MTTO (RTO) asociacijos vysto aukšto lygio mokslą, atlieka taikomuosius ir fundamentinius tyrimus, teikia inovacines paslaugos, kuria aukštųjų technologijų įmones.

 

Konferencijos dalyviams prof. G. Valušis pristatė liepos mėnesį pilnateise Europos MTT asociacijos (EARTO) nare tapusio FTMC veiklą mokslo inovacijų sistemoje ir tarptautiniame kontekste. FTMC – vienintelė Baltijos šalyse MTTO, pasirinkti veiklos prioritetai: mokslo kapitalizacija, klimato kaitos ir atsinaujinančios energetikos sritys.

 

FTMC direktorius akcentavo fundamentinių ir taikomųjų tyrimų sinergijos būtinybę Lietuvoje. Taip pat pabrėžė aukštą mokslo kuriamąją pridėtinę vertę bei būtinybę tobulinti valstybės strategiją mokslo atžvilgiu, didinti investicijas į mokslą:

 

„Mokslas nėra remiama veikla. Į mokslą yra investuojama. Šiuo metu tarptautiniu mastu pastebimas fundamentinių tyrimų reikšmės didėjimas, kalbama apie vadinamuosius „Deep tech” startuolius, o mes Lietuvoje ginčijamės dėl terminologijos ir nepakankamo finansavimo.” - sakė prof. G. Valušis. Akademiko teigimu, svarbu  reorganizuoti valstybinius mokslo institutus į viešąsias įstaigas, nes tai jų veiklai suteiktų finansinio lankstumo.

 

LAMMC direktorius dr. Gintaras Brazauskas ir LEI direktorius dr. Sigitas Rimkevičius pristatė savo vadovaujamų įstaigų mokslines veiklas, mokslinių tyrinėjimų kryptis,  atliekamus tyrimus, vystomas technologijas, partnerystes su verslu, reformų keliamus iššūkius.

 

Vėliau įvyko aktyvi diskusija, kurią pradėjęs ŠMS viceministras akad. V. Razumas pasidžiaugė, kad valstybinių mokslo institutų sprendimas jungtis į MTTO asociaciją yra pačių mokslo įstaigų iniciatyva. Taip pat viceministras priminė, kad įstatymai leidžia pačioms įstaigoms spręsti, ar jie nori registruotis kaip viešosios įstaigos.

 

„Toks darinys neabejotinai taps labiau konkurencingu globalioje mokslo rinkoje, todėl ir kiti institutai laimėtų, jeigu prisijungtų prie šios asociacijos.“– sakė V. Razumas.

 

Diskutuodamas apie mokslo centrų ir institutų veiklos reformas ir perspektyvas akademikas J. Banys akcentavo, kad jei šalis tikisi iš mokslo grąžos - būtinos nuolatinės valstybės investicijos į mokslą, jo infrastruktūros plėtrą, integruotus mokslo slėnius:

 

„Investicijos į mokslą turi būti skirtos tam, kad jos nuolat keltų valstybės ekonominį lygį.” – teigė LMA prezidentas, pateikęs sėkmingų valstybės investicijų į mokslo plėtrą pavyzdžių iš Masačiusetso ir Šanchajaus.

 

Kita aktuali problema - įstatymu nuo eksperimentinės plėtros atskirti moksliniai tyrimai. Tai gali turėti liūdnų pasekmių.  Pasak J. Banio, būtina spręsti ir mokslinės produkcijos vertinimo problemą, nes tai žlugdo tarpdalykinį bendradarbiavimą.

 

Diskusijoje taip pat dalyvavo LR Prezidento patarėja švietimui V. Bačkiūtė, Ministro Pirmininko patarėja švietimo, mokslo ir kultūros klausimais U. Kaunaitė, Vyriausybės strateginės analizės centro direktorius G. Viliūnas, LMA nariai, valstybinių mokslo centrų ir institutų vadovai, kiti konferencijos dalyviai. Kalbėta socialinių krypčių mokslininkų vietą valstybės mokslo kontekste, apie mokslo žinių integraciją švietimo sistemoje, didesnę mokslo pasiekimų sklaidą visuomenėje.

 

Renginį vedęs LMA viceprezidentas akad. Z. Dabkevičius priminė, kad Akademija yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartis su devyniais mokslo institutais, tad tokios diskusijos čia galėtų vykti reguliariai.

 

Po diskusijų konferencijos dalyviai pasirašė konferencijos-diskusijos Rezoliuciją, kurios tekstą galite rasti čia.