Naujienos ir renginiai

 

Bet kurios organizacijos ar visuomeninės sistemos ateities sėkmingumas priklausys nuo šiandienos priimtų sprendimų patikimumo. Dažniausiai pasitaikančios įžvalgos kaip pagrindą priima linijinį priežasties ir pasekmės sąryšį. Tačiau tokio modelio bėda ta, kad bet kuris įsivaizduojamas galimos realybės modelis tik dalinai aprėps tikrovę. Kai veiklos kontekstas tampa per daug kompleksinis ir neapibrėžtas, išryškėja scenarijai. Taip ateities scenarijais modeliuojame globalinę intelektinės nuosavybės sistemą, valstybės ar mokslo organizacijos raidą, ligų plitimą, švietimo sistemą.

 

Scenarijus gali būti apibūdinimas kaip „pasakojimas apie tai, kas nutiko ateityje“. Toji būsima istorija sukuriama pasakojimų rinkiniu. Scenarijai tikrai svarbūs, jais daugmaž sukonkretinama planuojamų būsimų veiksmų diskusijos apimtis.

 

 

Scenarijų planavimas ir konstravimas pradėtas naudoti Antrojo pasaulinio karo metu ir vėliau; 1974 m. „Shell“ kompanija tai pritaikė industrijose. Naujai, 2000 m., instrumentinį pagrindą scenarijų generavimui suteikė Masačusetso technologijos universiteto profesoriaus Johno Stermano veiklų dinamikos metodika.

 

Pasaulinis patentų biuras 2004-aisiais paskelbė stulbinamus keturis Intelektinės nuosavybės sistemos raidos scenarijus 2025 metams. Daugiau nei 200 intelektinės nuosavybės (angl. Intellectual property, IP) specialistų sukonstravo pasakojimus, kurie sąlygiškai buvo vadinami: „Rinka valdo“ (apie verslo dominavimą), „Žinių medžiai“ (apie bendruomenių aktyvumą), „Kieno žaidimas“ (apie geopolitiką ir globalumą) ir „Mėlynieji dangūs“ (technologija kaip dominuojantis veiksnys). Vienas iš raktų sukurtiems pasakojimams – kas, kaip ir kodėl valdo patentus ir žinių vertę.

 

O dabar klausiu savęs, kuri istorija suveikė. Panašu, kad einama „Mėlynųjų dangų“ keliu: išryškėjo Ketvirtoji pramonės revoliucija, sparnus kelia skaitinis arba dirbtinis intelektas, 3D spausdinimas, išmanioji sveikata, išmanieji sensoriai, išmaniosios medžiagos.

 

Mūsų nuostabai, 2010 metais pabandėme nupiešti ateities pasakojimą „Lietuva 2030“, kuris 2011-aisiais atvedė į saldžią „Lietuvos pažangos strategiją“. Išgvildenti ateities scenarijai vėliau panaudoti instituciniuose aparatuose – nors pirmasis įžvalgų pratimas buvo atliktas dar 2000 metais.

 

Šiandien esame „Lietuva 2050“ ateities pasakojimų gvildenimo kelyje, vasarą diskutuodami pasitiksime kitokiu ilgalaikiškumo vaizdiniu. Dabar turime keturis scenarijus: „Puikus naujasis pasaulis“ (prasta demokratijos būklė, gera švietimo būklė); „Šiaurinė žvaigždė“ (gera švietimo ir demokratijos būklė); „Kapanojimasis“ (gera demokratijos būklė, prasta švietimo būklė) ir „Amžinasis įšalas“ (prasta švietimo ir demokratijos būklė).

 

 

 

• Globaliai per 20 metų suteikta 25 milijonai patentų, pvz., Vokietijoje vidutiniškai per metus – 589 600;

 

• Masačuseto universiteto tyrėjai džiaugiasi sukonstravę dėvimus sensorius, kurie atsparūs lankstymams, atlaiko virš 20 skalbimo ciklų ir 70 tūkst. lankstymų;

 

• Masačuseto universiteto TTO per metus užpatentuoja 24 išradimus;

 

• Silicio slėnio žybsnis – 2023 m. kovo 24 d. bendruomenę paliko Gordonas Moore‘as, vienas iš „Fairchild Semiconductor“ ir „Intel“ įkūrėjų; jis mirė būdamas 94 metų. Šios įmonės 1957 metais pradėjo gaminti tranzistorius. G. Moore'as 1965 m. paskelbė Moore'o dėsnį, numatantį, kad tranzistorių skaičius integrinėje schemoje kasmet padvigubės;

 

• LR Ekonomikos ir inovacijų ministerija finansavimo sąlygų aprašu patvirtino termino „Dirbtinis intelektas“ (DI) apibrėžimą: „Dirbtinis intelektas – tai specialus algoritmas, kuriamas konkrečiai užduočiai spręsti ir procesams optimizuoti, kuris analizuoja savo aplinką ir daro savarankiškus sprendimus nustatytam tikslui pasiekti.“