Studijos

Atgal

2010 m. apgintos disertacijos


Julijos Uljanionok daktaro disertacija
Autorius: Julija Uljanionok.
Disertacijos pavadinimas: „Cu(I) kompleksų vaidmuo glicinatinių ir maleatinių Cu(II) kompleksų elektrocheminės redukcijos procesuose“.
Mokslo sritis: Chemija (03P).
Mokslinis vadovas: prof. habil. dr. Arvydas Survila. 
Metai: 2010
Rūtos Araminaitės daktaro disertacija
Autorius: Rūta Araminaitė.
Disertacijos pavadinimas: „Elektrokatalizinių procesų tyrimas ant Berlyno mėlynuoju modifikuoto stiklo anglies elektrodo“.
Mokslo sritis: Chemija (03P).
Mokslinis vadovas: prof. habil. dr. Albertas Malinauskas.
Metai: 2010
Skirmanto Keršulio daktaro disertacija
Autorius: Skirmantas Keršulis.
Disertacijos pavadinimas: „Magnetinio ir elektrinio lauko efektai polikristaliniuose La1–xSrxMnO3 sluoksniuose“.
Mokslo sritis: Fizika (02P).
Mokslinis vadovas: Dr. Nerija Žurauskienė.
Metai: 2010
Živilės Stankevičiūtės daktaro disertacija

Autorius: Živilė Stankevičiūtė.
Disertacijos pavadinimas: „Alkilintų 5-cian-2-metilsulfanil-4(3H)-pirimidinonų sintezės ir ciklizacijos reakcijų tyrimas“.
Mokslo sritis: Chemija (03P).
Mokslinis vadovas: prof. habil. dr. Albertas Malinauskas.

Anotacija: Darbo tikslas naujų 5-cian-2-metilsulfonil-4(3H)-pirimidinonų, pasižyminčių priešviryusiniu, priešnavikiniu ir pan. biologiniu aktyvumu, sintezė ir šių junginių fizikocheminių savybių charakterizavimas. Disertacijoje pateiktos įvairių junginių sintezės schemos, galimų sąlygų įtaka reakcijų eigai.Susintetintų junginių struktūra patikimai įrodyta derinant BMR ir IR spektroskopijos metodus. Gauta daugiau kaip 30 naujų junginių.
Metai: 2010

Gedimino Molio daktaro disertacija

Autorius: Gediminas Molis.
Disertacijos pavadinimas: „Terahercinių impulsų, generuojamų siauratarpių puslaidininkių paviršiuje, tyrimas“.
Mokslo sritis: Chemija (03P).
Mokslinis vadovas: Prof. habil.dr. Arūnas Krotkus.

Anotacija: THz spinduliuotės generavimas iš puslaidininkių paviršiaus turi didelį potencialą puslaidininkių fizikinėms savybėms tirti. Šis darbas skiriamas puslaidininkių tyrimams generuojant THz impulsus iš jų paviršių, apšviestų femtosekundiniais lazerio impulsais. THz spinduliuotė iš puslaidininkių paviršių gali būti generuojama dėl visos eilės fizikinių mechanizmų: paviršinio lauko ekranavimo, foto-Demberio efekto, optinio lyginimo, elektriniu lauku indukuoto optinio lyginimo, plazminių svyravimų, koherentinių fononų ir plazmonų. Tiriant THz spinduliuotės generacijos mechanizmus galima išmatuoti daug svarbių puslaidininkių parametrų, tokių kaip lūžio rodiklis, judris, krūvininkų gyvavimo trukmė, aukštesniųjų laidumo slėnių padėtys. Darbo metu tirti THz spinduliuotės generacijos puslaidininkio paviršiuje mechanizmai keičiant žadinimo sąlygas: aplinkos temperatūrą, magnetinį lauką, žadinančio lazerio bangos ilgį ir intensyvumą, bei impulso trukmę. Ištyrus visą eilę įvairių puslaidininkių nustatyta, kad geriausias THz spinduliuotės emiteris žadinant 800 nm bangos ilgio spinduliuote yra p-InAs. Pirmą kartą THz žadinimo spektroskopijos metodu tiesiogiai išmatuoti tarpslėniniai atstumai InxGa1-xAs , InAs ir InSb bandiniuose.
Metai: 2010

Virginijaus Bukausko daktaro disertacija

Autorius: Virginijus Bukauskas.
Disertacijos pavadinimas: „Dujoms jautrių hibridinių darinių ir nanosistemų integruotų metalo oksido plėvelėse kūrimas ir tyrimai skenuojančio zondo mikroskopijos metodais“.
Mokslo sritis: Chemija (03P).
Mokslinis vadovas: Dr. Arūnas Šetkus.

Anotacija: Kryptingas kietojo kūno darinių, naudojamų išorinio dujų poveikio detekcijai, savybių keitimas yra vienas iš aktualiausių uždavinių, sprendžiamų kuriant lakiųjų cheminių junginių poveikio atpažinimo ir matavimo sistemas. Šias savybes lemia darinių medžiaga, jų struktūra bei sąveikos su dujine aplinka ypatumai, kurie hibridiniuose dariniuose iš kietojo kūno ir biomolekulių gali būti lemiami dar ir biocheminiu atpažinimu. Šiame darbe tiriami dujoms jautrūs hibridiniai dariniai ir nanosistemos, integruotos metalo oksido plėvelėse, Skenuojančio zondo mikroskopijos (SZM) metodais. Disertacijoje susieti itin plonų (<30-50 nm) SnOx sluoksnių varžos atsako į dujas bei elektrinių savybių ypatumai su sluoksnių morfologija, priklausančia nuo auginimo sąlygų ir trukmės. Eksperimentiškai įrodyta, jog SZM lokalinių srovių tyrimai, priklausomai nuo matavimo parametrų, leidžia atskirai aprašyti technologiškai keičiamas dujoms jautrių darinių charakteristikas ir tik nanosistemose vykstančius procesus, kurie, kai kuriais atvejais, gali būti stebimi ir tipiškuose dujoms jautrių darinių taikymuose. Sukurtas originalus metodas, tinkantis nanostruktūroms metalo oksidų paviršiuje formuoti bei tų struktūrų elektrinėms savybėms keisti. Skirtingai nuo literatūroje žinomo paviršiaus nanooksidinimo, pritaikyto formuoti cheminiam poveikiui atsparias dangas, mūsų metodas leidžia formuoti įvairaus elektrinio laidumo nanostruktūras metalo oksidų paviršiuje.
Metai: 2010

Artur Šimukovič daktaro disertacija

Autorius: Artur Šimukovič.
Disertacijos pavadinimas: „Aukštadažnių SiGe ir A3B5 įvairialyčių dvipolių tranzistorių statinių, mikrobangių charakteristikų ir triukšmo tyrimas“.
Mokslinis vadovas: Dr. Paulius Sakalas.

Anotacija: Šiuolaikiniai Si/SiGe, AlGaAs/GaAs bei InGaP/GaAs įvarialyčiai dvipoliai tranzistoriai (ĮDT) pasižymi dideliu informacijos perdavimo greičiu, dideliu signalo stiprinimu, žemu triukšmų lygiu ir mažu signalo iškraipymu. Disertaciniame darbe atlikti Si/SiGe ir InGaP/GaAs ĮDT aukštadažnių charakteristikų ir triukšmo tyrimai dažnių ruože nuo 1 iki 30 GHz naudojant ir voltamperines charakteristikas. Tranzistorių triukšmų modeliavimas atliktas atsižvelgiant į tranzistoriaus šratinio triukšmo šaltinių koreliaciją, smūginę jonizaciją, tranzistoriaus parametrų temperatūrines priklausomybes. Dvipolių tranzistorių analitinis modelis, išvestas naudojant ? –tipo ekvivalentinę grandinę, buvo įdiegtas į dvipolių tranzistorių kompaktinį (sutelktų parametrų) modelį HICUM (angl. high current model). Ši kompaktinio modelio versija gali aprašyti bazės ir kolektoriaus srovių šratinio triukšmo šaltinių koreliaciją. Kambario temperatūroje smūginės jonizacijos sąlygotas SiGe ĮDT triukšmo parametrų kitimas buvo tirtas hidrodinaminiu, dreifo - difuzijos ir kompaktiniu HICUM modeliais, taikant Chynowetho smūginės jonizacijos dėsnį griūtinių srovių įvertinimui. SiGe ĮDT temperatūriniai voltamperinių, aukštadažnių ir triukšmo charakteristikų tyrimai atlikti plačiame aplinkos temperatūrų ruože 4 – 423 K. Tyrimai parodė, kad hidrodinaminis ir kompaktinis HICUM modeliai galioja tik 300 – 423K temperatūrų ruože. Raktažodžiai: triukšmas, įvarialyčiai dvipoliai tranzistoriai, HICUM, koreliacija, šratinis triukšmas, triukšmų modeliavimas, hidrodinaminis įtaisų modeliavimas, smūginė jonizacija, SiGe ĮDT, InGaP ĮDT, temperatūrinės priklausomybės.
Metai: 2010

Donato Narbučio daktaro disertacija

Autorius: Donatas Narbutis.
Disertacijos pavadinimas: „Žvaigždžių spiečiai M31 galaktikos pietvakarinėje dalyje. Fotometrinė apžvalga ir populiacijos savybės“.
Mokslo sritis: Fizika (02P).
Mokslinis vadovas: dr. Vladas Vansevičius.

Anotacija: Daugėjant įrodymų, kad žvaigždės formuojasi spiečiais, jų masių funkcijos ir evoliucijos savybes kol kas galima nustatyti empiriniais stebėjimais. Tačiau tirti žvaigždėdaros procesą mūsų Galaktikoje galima ribotai. Andromedos galaktika (M31) yra artimiausia žvaigždžių sistema, panaši į Galaktiką. Todėl ji tinkamiausia žvaigždžių spiečių populiacijai tirti, tačiau ilgą laiką buvo tirta ribotai dėl tankių žvaigždžių laukų stebėjimo sudėtingumo.
Naudojant Subaru teleskopo Suprime-Cam plataus lauko nuotraukas, buvo ištirti žvaigždžių spiečiai M31 galaktikos disko srityje, kuri pagal cheminę sudėtį, žvaigždinį tankį ir mažą žvaigždėdaros spartą yra analogiška Saulės aplinkai mūsų Galaktikoje. Buvo sukurti, išbandyti ir pritaikyti duomenų analizės metodai ir programos tankiems plataus lauko vaizdams apdoroti ir pusiau išskiriamų žvaigždžių spiečių evoliuciniams parametrams nustatyti.
Pagrindiniai rezultatai: (1) maždaug 10% žvaigždžių spiečių gyvena ilgiau nei 100 mln. m.; (2) būdingoji ~104 Saulės masių spiečiaus gyvavimo trukmė yra ~300 mln. m.; (3) žvaigždžių spiečių masių pasiskirstymas panašus į kitų mažos žvaigždėdaros spartos galaktikų žvaigždžių spiečių pasiskirstymą ir jį gerai nusako Schechterio funkcija, kurios charakteringoji masė ~2×105 Saulės masių. Tai rodo, kad M31 galaktikoje yra gausi vidutinės masės žvaigždžių spiečių populiacija, kuri mūsų Galaktikoje yra mažesnė arba ją slepia tarpžvaigždinių dulkių debesys.
Metai: 2010

Jan Devenson daktaro disertacija

Autorius: Jan Devenson.
Disertacijos pavadinimas: „Trumpabangiai InAs/AlSb kvantiniai kaskadiniai lazeriai“.
Mokslinis vadovas: Habil. dr. Aleksej Baranov ir  Prof. Dr. Gintaras Valušis.

Anotacija: Disertaciniame darbe nagrinėjamas InAs/AlSb medžiagų sistemos panaudojimas trumpabangių tarppajuostinių lazerių kūrimui. Buvo išplėtota molekulinių pluoštelių epitaksijos technologija, leidžianti auginti daugiaperiodines neįtemptas InAs/AlSb heterosandūras su mažu 1-2 atominių sluoksnių šiurkštumu. Buvo parodyta, jog InAs/AlSb medžiagų sistema yra tinkama kurti trumpabangiams kvantiniams kaskadiniams lazeriams, veikiantiems žemiau 4 mm bangos ilgio ribos. Buvo ištirtas kvantinių kaskadinių lazerių, turinčių tiek plazmoninius bangolaidžius su stipriai legiruotais InAs apdariniais sluoksniais, tiek ir mažo periodo InAs/AlSb supergardelių bangolaidžius, veikimas bei jų įtaka prietaiso parametrams. Šie sprendimai dėl bangolaidžių bei tolimesni aktyviosios terpės patobulinimai, naudojant piltuvėlio formos injektorių, leido sukurti didelio našumo prietaisus, galinčius veikti iki 420 K temperatūros, esant 3,3 mm bangos ilgio emisijai, ir pasiekti maksimalią optinę galią siekiančią 1 W kambario temperatūroje. Šios inovacijos leido sukurti ir InAs/AlSb kvantinį kaskadinį lazerį, emituojantį ~2,6 mm bangos ilgio spinduliuotę - šiai dienai tai yra trumpiausią bangos ilgį spinduliuojantis tokio tipo prietaisas pasaulyje.
Metai: 2010

Rasos Suzanovičienės daktaro disertacija

Autorius: Rasa Suzanovičienė.
Disertacijos pavadinimas: „Krūvininkų kinetikos puslaidininkiuose tyrimai naudojant terahercinės spinduliuotės impulsus“.
Mokslinis vadovas: Prof. habil.dr. Arūnas Krotkus.

Anotacija: Ultrasparčių puslaidininkinių komponentų kūrimas reikalauja gilesnio supratimo apie tai, kaip puslaidininkiuose vyksta fizikiniai procesai, trunkantys kelias pikosekundes ar net mažiau nei vieną pikosekundę. Tokie reiškiniai, kaip elektronų impulso ir energijos relaksacija bei nepusiausvyrųjų krūvininkų pagavimas yra labai svarbūs puslaidininkinių fotonikos ir terahercinio diapazono prietaisų veikimui. Iki pastarojo meto pagrindinis ultrasparčiųjų procesų puslaidininkiuose tyrimo įrankis buvo optiniai metodai, kuriuose elektronų dinamikai stebėti buvo pasitelkiami pikosekundinių ar femtosekundinių lazerių impulsai. Nepaisant išskirtinai didelės šių metodų laikinės skyros, optinio kaupinimo-zondavimo matavimų rezultatus yra palyginti sudėtinga interpretuoti. Šie rezultatai dažniausiai yra įtakojami kelių sistemos parametrų kitimo ir įvairių fizikinių reiškinių tarpusavio sąveikos, todėl sunkiai susiejamas su kuria nors elektronų laikine charakteristika. Disertacijos darbo tikslas – naudojant terahercinės spinduliuotės impulsus išmatuoti elektronų impulso ir energijos relaksacijos trukmes keliuose siauratarpiuose puslaidininkiuose bei jų gyvavimo trukmes medžiagose, skirtose fotolaidžių terahercinės spinduliuotės emiterių ir detektorių gamybai. Šioje disertacijoje yra pateikiami įvairių charakteringų elektroninius procesus puslaidininkiuose apibūdinančių trukmių matavimų naudojant terahercinės spinduliuotės impulsus rezultatai. Tokie tyrimai atlikti ir optinio žadinimo – terahercinio zondavimo, ir laikinės terahercinių dažnių diapazono spektroskopijos būdais; dalyje tyrimų nagrinėta terahercinių impulsų emisija femtosekundiniais lazerio impulsais apšviestuose kristalų paviršiuose.
Metai: 2010

Kristinos Brazdžiuvienės daktaro disertacija

Autorius: Kristina Brazdžiuvienė.
Disertacijos pavadinimas: „Elektrodų, modifikuotų laidžiais polimerais, tyrimas ir taikymas elektroanalizės tikslams“.
Mokslo sritis: Chemija (03P).
Mokslinis vadovas: prof. habil. dr. Albertas Malinauskas.

Anotacija: Darbo tikslas - ištirti askorbo rūgšties elektrocheminės oksidacijos ant elektrodų, modifikuotų polianilinu ir poli(N-metolanilinu), dėsningumus, siekiant sukurti jautrius askorbatui jutiklius. Disertacijoje Ištirta eilės faktorių įtaka elektrocheminei poliarizacijai ant elektrodų, vienareikšmiškai įrodyta poli(Nmetilanilinu) modifikuotų elektrodų pranašumas, sukurti nauji askorbato jutiklių prototipai ir atlikti jų palyginamiejie tyrimai.
Metai: 2010