Metai: 2011
Metai: 2011
Metai: 2011
Metai: 2011
Metai: 2011
Disertacija skirta aerozolio dalelėse esančios elementinės ir organinės anglies kilmės identifikavimui, naudojant izotopų santykio masių spektrometrijos metodus. Pagrindinis darbo tikslas – organinių medžiagų ir juodosios anglies atmosferos aerozolio dalelėse kilmės, dalelių sudėties ir formavimosi tyrimai bei naujų tyrimo metodų plėtra. Disertacijoje siekiama išryškinti stabilios ir radioaktyvios anglies izotopų santykio metodo taikymo galimybes, išskiriant gamtinės ir antropogeninės kilmės aerozolio dalelių šaltinius. Buvo renkamos įvairaus dydžio aerozolio dalelės foninėse Lietuvos ir Airijos vietovėse bei naudojant laboratorinį variklio stendą. Sukurtas ir eksperimentiškai realizuotas būdas jūrinės ir kontinentinės iškastinio kuro ir biomasės deginimo kilmės atmosferos aerozolio dalelių šaltiniui identifikuoti. Iš anglies izotopų santykio verčių nustatyta, jog elementinės anglies pirmtakai aerozolio dalelėse buvo degimo produktai, tuo tarpu organinės anglies šaltinis – augaliniai lakūs organiniai junginiai. Galiausiai parodyta, kad švariame ore virš Šiaurės Rytų Atlanto vandenyno dominuoja (80 %) jūrinis biogeninis submikroninis anglingų dalelių šaltinis, tuo tarpu kontinentinėse oro masėse yra vidutiniškai 30 % jūrinės kilmės, 40 % iš iškastinio kuro ir 30 % iš biomasės susidariusių aerozolio dalelių.
Metai: 2011
Pastarąjį dešimtmetį, intensyviai vystantis nanotechnologijoms, ženkliai išaugo technologinių metodų, įgalinančių suformuoti darinius, kuriuose elementų dydžiai būtų tarp 1 ir 100 nm, paieška. Šiai specifinei nanostruktūrinių medžiagų grupei skiriamas ypatingas dėmesys dėl naujų fizikinių reiškinių ir ypač - praktinių taikymų, kuriuos atveria šie dariniai.
Šiame darbe aptariamos elektrocheminės technologijos, skirtos kontroliuojamos morfologijos porėtojo silicio formavimui. Suformuoti hibridiniai por-Si dariniai su metalais. Sukurta biomolekulių įterpimo į porėtuosius silicio darinius technologija bei tirta biomolekulių sąveika su kietakūniais padėklais. Nagrinėjami GaP nanodarinių formavimo elektrocheminio ėsdinimo būdu dėsningumai bei jų taikymo galimybės dujų sensoriuose. Įsisavinta nanoporėtųjų dielektrinių terpių ir hibridinių nanodarinių formavimo technologija bei tirtos jų savybės.
Metai: 2011
Disertacijos darbo tikslas yra suprasti pagrindinius fizikinius mechanizmus, lemiančius raibulių susidarymą. Išmokti kontroliuoti raibulių formavimąsi. Panaudoti raibulių formavimąsi difrakcinių gardeliu gamybai. Rasti sąlygas, kada raibulių formavimosi galima išvengti, siekiant sumažinti kodinės stiklinės liniuotės periodą. Ištirti galimą raibulių formavimąsi skirtingų metalų dangose.
Šioje daktaro disertacijoje pristatomi eksperimentiniai ir teoriniai rezultatai naujo savi-organizacijos reiškinio metalo dangos ant stiklo padėklo nanosekundinio lazerio į juostą sufokusuoto pluošto spinduliuotės poveikyje.
Pristatomas naujas difrakcinių gardelių formavimo metodas panaudojant metalo savitvarką.
Siekiant suprasti kas inicijuoja raibulių formavimąsi ir ar jis įmanomas visiems metalams, dangos apdribimas persiklojančiais lazerio impulsais aštriai į juostą sufokusuotu lazerio pluoštu išbandytas skirtingiems metalams. Skirtingas dangos elgesys stebimas kiekvienam metalui.
Nagrinėjami pagrindiniai fizikiniai mechanizmai sukeliantys griežtai periodinių raibulių formavimąsi. Parodoma, kad raibulių formavimosi pradžia atsiranda dėl Plato-Reilio nestabilumo cilindrinės užvartos susidarymo metu. Taip pat parodoma, kad Marangoni konvekcija skystame metale yra pagrindinė jėga, lemianti nusistovėjusį periodinių raibulių formavimąsi.
Metai: 2011
Šios daktaro disertacijos tikslas - įvertinti galimą jonizuojančiosios spinduliuotės poveikį visuomenės sveikatai ir aplinkai (tame tarpe gyvūnijai ir augalijai) branduolinės energetikos objektų aplinkoje (Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugyklos atveju - vertinant galimą poveikį žmogui, ir IAE aušintuvo Drūkšių ežero atveju - vertinant galimą poveikį gėlavandenės ekosistemos biotai), taikant tikimybinius metodus; nustatyti, ar ši veikla, įvertinus jos pobūdi ir poveikį aplinkai, atitinka Lietuvos Respublikoje arba Europos Sąjungoje galiojančius standartus, yra leistina pasirinktoje vietoje dabartiniu laikotarpiu arba ateityje.
Darbe buvo taikomos 2 pagrindinės programos: RESRAD-OFFSITE ir ERICA., naudojant vietines sąlygas atitinkančius parametrų verčių išbarstymą, taikant tikimybinę (koreliacinę, regresinę, jautrio ir kt.) analizę.
Nustatyta, kad, įrengus papildomus apsauginius barjerus, Maišiagalos saugyklos aplinkoje metinė efektinė gyventojų apšvitos dozė yra ženkliai mažesnė lyginant su apribotosios dozės dydžiu, 95 procentilė nesiekia higienos normose patvirtintos 1mSv per metus ribinės dozės dydžio.
Ignalinos AE aušintuvo Drūkšių ežero gėlavandenės ekosistemos biotos standartizuotųjų organizmų apšvitos dozės galia dėl IAE nuotekų ir radionuklidų sklaidos vandens keliu iš hipotetinio Stabatiškės radioaktyviųjų atliekų kapinyno rodo, kad apšvitos dozės galia dėl antropogeninės kilmės radionuklidų jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio neviršija Europos Sąjungoje siūlomo reglamentuojamo 10 μGy/val. dozės galios lygio.
Atsižvelgiant į cheminę ir terminę taršą, ežeras naudotinas tolimesniam branduolinės energetikos vystymui.
Metai: 2011
Elektromagnetinių laukų ir dispersinių charakteristikų skaičiavimai atviruosiuose bangolaidžiuose iš spinduliuotę sugeriančių medžiagų.
Metai: 2011