Studijos

Atgal

2018 m. apgintos disertacijos


ELENOS ADOMAITIENĖS daktaro disertacija
Autorius: ELENA ADOMAITIENĖ
Disertacijos pavadinimas: "Netiesinių dinaminių sistemų pusiausvyros ir sinchronijos valdymo metodų plėtojimas"
Mokslo sritis: Fizika 02 P
Mokslinis vadovas:  habil. dr. Arūnas Vytautas Tamaševičius

Gynimo data: 2018-01-08

ANOTACIJA:
Dinaminių sistemų nestabilios pusiausvyros (NP) stabilizavimas yra svarbi problema tiksliuosiuose moksluose ir inžinerijoje, kai periodiniai arba chaotiniai svyravimai yra nepageidaujami reiškiniai. Reikalingi adaptyvūs metodai, nepriklausantys nuo sistemos modelio ir nereikalaujantys NP koordinačių, automatiškai aptinkantys ir stabilizuojantys nežinomas NP būsenas. Disertacijoje plėtojami greiti grįžtamojo ryšio metodai, naudojantys valdymą nestabiliuoju filtru, stabiliuoju filtru, proporciniu grįžtamuoju ryšiu, o taip pat sinerginiai metodai, kombinuojant valdymą nestabiliuoju filtru su valdymu stabiliuoju filtru arba valdymu išvestine, siekiant stabilizuoti įvairias pusiausvyros būsenas su iš anksto nežinomomis koordinatėmis silpnai ir stipriai slopstančiose dinaminėse sistemose.
Sinchronizacija yra universalus ir paplitęs reiškinys, dažniausiai pasireiškiantis kaip teigiamas reiškinys, tačiau kartais jis turi neigiamą įtaką, pvz., stipri sinchronizacija žmogaus smegenyse. Manoma, kad impulsų sinchronizacija neuroniniuose masyvuose sukelia Parkinsono ligos simptomus. Todėl teoriniai ir praktiniai metodai, skirti susietųjų osciliatorių sinchronizacijos slopinimui, ypač taikant juos neuronų masyvams, yra labai svarbūs. Disertacijoje plėtojami valdymo metodai, siekiant desinchronizuoti arba nuslopinti vidutiniu lauku susietus osciliatorius.
Metai: 2018
SAULIAUS FRANKINO daktaro disertacija
Autorius: SAULIUS FRANKINAS
Disertacijos pavadinimas: "Ultratrumpųjų impulsų skaidulinių lazerių laikinių ir spektrinių charakteristikų valdymas netiesiniais procesais"
Mokslo sritis: Fizika 02 P
Mokslinis vadovas:  dr. Andrejus Michailovas

Gynimo data: 2018-04-27

ANOTACIJA:
Galimybė keisti skaidulinio lazerio generuojamos spinduliuotės laikines – spektrines charakteristikas žymiai praplečia lazerio taikomumo sritis. Vienas iš metodų, leidžiančių derinti generuojamų impulsų spektrą, yra kontinuumo generacija kelių šimtų femtosekundžių trukmės impulsais ir parametrinis stiprinimas. Kuriant skaidulines lazerines sistemas praktiniams taikymams, kuriems nereikalinga ypač didelė impulsų energija, pagrindinis dėmesys skiriamas skaidulinės sistemos paprastumui, kompaktiškumui ir patikimumui. Šiuo požiūriu intensyviai ieškoma tokių impulsų charakteristikų valdymo technologinių sprendimų, kurie pakankamai nesudėtingai integruojami į skaidulinę sistemos koncepciją. Šioje daktaro disertacijoje aprašyti darbai atlikti tiriant ultratrumpųjų impulsų laikinių ir spektrinių charakteristikų valdymo metodus skaiduliniuose, solitoniniu režimu veikiančiuose, sinchronizuotų modų osciliatoriuose ir skaidulinėse čirpuotų impulsų stiprinimo sistemose. Taip pat aprašyti čirpuotų impulsų stiprinimo didelio šerdies skersmens fotoninių kristalų skaidulose eksperimentai. Atlikti tyrimai atveria galimybes realizuoti skaidulines lazerines sistemas, tinkamas optinių parametrinių stiprintuvų, veikiančių ~1 MHz impulsų pasikartojimo dažniu, kaupinimui. Disertacinį darbą apibendrina lazerinė sistema, veikianti optinio parametrinio stiprintuvo, kaupinamo skaiduliniu lazeriu, pagrindu ir generuojanti.
Metai: 2018
Ievos Kulakauskaitės daktaro disertacija
Autorius: IEVA KULAKAUSKAITĖ
Disertacijos pavadinimas: "Magnetinių nano-sorbentų sintezė, apibūdinimas ir sorbcinių savybių tyrimas"
Mokslo sritis: Chemija 03 P
Mokslinis vadovė:  dr. Galina Lujanienė

Gynimo data: 2018-06-01

ANOTACIJA:
Pagrindinis aplinkosaugos tikslas yra taršos sunkiaisiais metalais mažinimas ir efektyvių sorbentų paieška. Regeneruojami, mechaniškai atsparūs ir nekenksmingi gamtai magnetiniai nanosorbentai naudojami sunkiesiems metalams šalinti yra pranašesni už analogiškas makro- ar mikro- medžiagas. Ištyrus jų sorbcines ir regeneracines savybes, nustačius palankias darbines sąlygas, sorbentai gali būti taikomi ne tik vandens valymo įrenginiuose, saugant aplinką nuo toksinių elementų bet ir koncentruojant metalus iš įvairių vandeninių terpių.
Šioje daktaro disertacijoje yra aprašyti darbai siekiant įvertinti magnetinių nanosorbentų ( magnetito, magnetinio grafeno oksido, magnetinio Berlyno mėlio ir magnetinio Berlyno mėlio su grafeno oksidu) panaudojimą sunkiųjų metalų pašalinimui iš skystųjų terpių. Disertaciją sudaro literatūros apžvalgos skyrius ir trys tyrimų skyriai. Pirmas tyrimų rezultatų skyrius yra skirtas susintetinų nanosorbentų charakterizavimui Mössbauer, XRD, FTIR, RAMAN, SEM, TEM metodais.Taip pat nustatytos jų magnetinės savybes. Antrame skyriuje yra pateikti sunkiųjų metalų (Cu(II), Co(II), Ni(II) ir Pb(II) sorbcijos efektyvumo priklausomybių tyrimai. Nagrinėjamos sorbcijos efektyvumo priklausomybės nuo pradinės metalo jonų koncentracijos, laiko, sorbento kiekio, konkurencinės sorbcijos ypatumai, sorbentų regeneracijos galimybės. Duomenų analizei pritaikyti izotermų (Langmuir, Freudlich, Dubinin-Radushkevish) ir kinetiniai (pseudo-pirmo, pseudo-antro laipsnio, dalelių difuzijos) modeliai. Trečiame skyriuje nagrinėjamas duomenų atitikimas statistiniam modeliui. Dispersinė analizė (ANOVA) leido nustatyti trijų kintamųjų įtaka sorbcijos efektyvumui. Pateikiamas ekperimentinių ir teorinių duomenų atitikimas.
Metai: 2018
SIMONO INDRIŠIŪNO daktaro disertacija
Autorius: SIMONAS INDRIŠIŪNAS
Disertacijos pavadinimas: "Šviesos pagavimo struktūrų formavimas fotovoltiniams elementams, naudojant lazerinę interferencinę abliaciją"
Mokslo sritis: Medžiagų inžinerija 08 T
Mokslinis vadovas:  dr. Gediminas Račiukaitis

Gynimo data: 2018-06-15

ANOTACIJA:
Šioje disertacijoje buvo tiriamas apdirbimo interferuojančiais lazerio pluoštais taikymas šviesos pagavimo struktūrų fotovoltiniams elementams gamybai. Apdirbimas interferuojančiais pluoštais buvo naudojamas silicio saulės elemento skaidrinančio silicio nitrido sluoksnio, monokristalinio ir multikristalinio silicio plokštelių, plonų metalo dangų tekstūravimui. Naudojant mažesnį nei abliacijos slenkstis energijos tankį, silicio nitrido sluoksnyje buvo formuojamos periodinės silicio oksido/oksinitrido salelės. Tokiu būdu apdirbto saulės elemento sugertis regimojoje spektro srityje išaugo. Apdirbimas interferuojančiais pluoštais ir anizotropinis arba izotropinis cheminis ėdinimas buvo naudotas invertuotų piramidžių tekstūros kristaliniame silicyje ir duobučių tekstūros multikristaliniame silicyje gamybai. Buvo nustatyti geriausiai tinkantys apdirbimo lazeriu parametrai. Buvo tirtas submikrometrinio periodo struktūrų formavimas. Nustatyta, kad tokių struktūrų gamybai didelę įtaką daro šilumos difuzija į medžiagos tūrį, esantį tarp interferencinių intensyvumo smailių. Sudarytas skaitmeninis modelis šilumos pasiskirstymo apdirbtoje zonoje tyrimui. Paskutiniame disertacijos skyriuje pristatomi abliacijos interferuojančiais lazerio pluoštais metodo patobulinimai. Šiais patobulinimais siekta padidinti tolygaus apdirbimo plotą ir padidinti apdirbimo interferuojančiais pluoštais lankstumą.
Metai: 2018
MILDOS TAMOŠIŪNAITĖS daktaro disertacija

Autorius: MILDA TAMOŠIŪNAITĖ
Disertacijos pavadinimas: Išorinio poveikio įtaka terahercų taikymams telekomunikacijose
Mokslo sritis: Fizika 02 P
Mokslinis vadovas: prof. dr. Gintaras Valušis

Gynimo data: 2018-09-28

ANOTACIJA:
Pasauliniai bevielių duomenų srautai auga beveik eksponentiškai. Pralaidumo juosta yra vienas iš pagrindinių faktorių, ribojančių informacijos perdavimo greitį, todėl dabartinės technologijos kartu su dar kuriama 5G technologija ateityje patenkins tik 81 proc. prognozuojamo poreikio. Perspektyvos matomos terahercų (THz) dažnių juostoje (100 GHz - 10 THz), tačiau kyla daug iššūkių dėl silpninimo atmosferoje.
Šiame darbe nagrinėjamos THz bevielių tinklų galimybės ir apribojimai dėl silpninimo atmosferoje, daugiausiai dėmesio skiriant silpninimui dėl lietaus ir atmosferos lūžio rodiklio pokyčių. Taip pat buvo išnagrinėtas vienas iš labiausiai tikėtinų technologinių scenarijų (trumpi atstumai ir kvazioptinis perdavimas). Rezultatai palyginti su laboratorijoje kontroliuojamo lietaus eksperimento duomenimis.
Dėl mažo THz antenų stiprinimo koeficiento gali būti reikalingi dideli antenų masyvai. Zoninių plokštelių pagrindu pagamintos antenos yra laikomos kompaktiškesniu, ekonomišku ir lengvai integruojamu sprendiniu THz srityje. Darbe atliktas nuoseklus zoninės plokštelės modeliavimas. Lazerinės abliacijos būdu pagamintas zoninės plokštelės 0,6 THz dažniui prototipas, kuriame atspindžius mažinančios ir fokusuojančios savybės pademonstruotos viename 500 µm storio silicio padėkle, pasiekiant artimą difrakcija ribotam pluošto sąsmaukos plotį židinyje.
Metai: 2018

VYTAUTO CĖPLOS daktaro disertacija

Autorius: VYTAUTAS CĖPLA
Disertacijos pavadinimas: Hidrogeliai bioformavimui: sintezė, cheminiai ir fizikiniai tyrimai Hidrogeliai bioformavimui: sintezė, cheminiai ir fizikiniai tyrimai
Mokslo sritis: Fizika 02 P
Mokslinis vadovas: moksliniai konsultantai dr. Ramūnas Valiokas, prof. dr. May Griffith (Montrealio universitetas) 

Gynimo data: 2018-10-29

ANOTACIJA:
Regeneracinei medicinai reikalingos naujos kartos biologiškai suderinamos medžiagos, kurios veiktų ne tik kaip fizinis karkasas ląstelėms ir audiniams, bet ir interaktyviai skatintų ar koreguotų gyvybinius procesus. Šiame darbe buvo sukurtos ir ištirtos polimerinės paviršiaus dangos ir biosintetinės medžiagos (hidrogeliai), kurios pasižymi valdomomis cheminėmis ir fizikinėmis savybėmis bei biologiniu suderinamumu. Pirmą kartą pavyko susintetinti PEG hidrogelio dangas ant stiklo paviršiaus nenaudojant cheminių ir fotocheminių iniciatorių bei jas ištirti fizikiniais metodais. Pademonstruotos galimybės PEG hidrogelį modifikuoti tarpląstelinio užpildo baltymų mikrostruktūromis, kuriomis galima kontroliuoti ląstelių mechanobiologinius atsakus. Taip pat nustatyta, kad nepaisant didelio surišto vandens kiekio (apie 85% masės) ir nedidelio susiuvimo laipsnio, implantų gamybai naudojami kolageno hidrogeliai turi fiziškai apibrėžtą paviršių, kuris yra tinkamas biolusto tipo struktūroms formuoti kontaktinės litografijos metodais. Derinant spektroskopijos ir skenuojančio zondo metodus, atlikti hidrogelių tyrimai hidratuotame būvyje. Atominių jėgų ir fluorescencinės mikroskopijos metodais ištirta suformuotų mikrostruktūrų morfologija. Galiausiai, derinant cheminės sintezės metodus ir mikroformavimo technologijas, buvo suformuotos baltymų hidrogelio mikrokarkasinės struktūros, skirtos trimačių ląstelių ir audinio architektūroms kurti. Nustatyta, kad tokie hidrogeliai sugeba įgyti ir išlaikyti reikiamą formą nanometrų tikslumu. Sukurtos dangos, biolustų struktūros ir trimačiai karkasai yra perspektyvios biologijos, vaistų tyrimų ir regeneracinės medicinos srityse.
Metai: 2018

VYTAUTO JAKŠTO daktaro disertacija

Autorius: VYTAUTAS JAKŠTAS
Disertacijos pavadinimas: Kompaktiški AlGaN/GaN heterosandūriniai terahercinės spinduliuotės šaltiniai ir jutikliai
Mokslo sritis: Fizika 02 P
Mokslinis vadovas: dr. Irmantas Kašalynas

Gynimo data: 2018-11-08

ANOTACIJA:
Sparčiai besiplėtojantys terahercinio (THz) dažnio spinduliuotės taikymai skatina ieškoti naujų medžiagų ir technologinių sprendimų, leidžiančių kurti kompaktiškus, kambario temperatūroje veikiančius, derinamo dažnio elektrinius THz spinduliuotės šaltinius bei sparčius jutiklius. Šio darbo tikslas – iš AlGaN/GaN heterostruktūrų pagaminti didelio elektronų judrio tranzistorius bei „peteliškės“ tipo diodus ir ištirti jų tinkamumą THz spinduliuotei generuoti bei detektuoti.
Disertacijoje aprašoma paprastesnė AlGaN/GaN bandinių gamybos technologija, kurią naudojant pagamintų komponentų (didelio elektronų judrio tranzistorių (HEMT) bei Šotkio diodų) elektriniai parametrai yra palyginami su prekinių komponentų parametrais. Pagamintais AlGaN/GaN tranzistoriniais bei „peteliškės“ tipo diodiniais jutikliais buvo sėkmingai užregistruota prekinio THz šaltinio spinduliuotė. Ištyrus didelio ploto HEMT, turinčių gardelės tipo užtūros elektrodą, spinduliavimo spektrus, viena iš stebėtų smailių priskirta pirmajai neekranuoto plazmono modai. Taip pat parodyta galimybė tirti AlGaN/GaN heterostruktūrose esančias likutines priemaišas matuojant elektroliuminescencijos spektrus.
Metai: 2018

SERGEJ ŠEMČUK daktaro disertacija

Autorius: SERGEJ ŠEMČUK
Disertacijos pavadinimas: Grafeno oksido nanokompozitų ir šaltiškių molio taikymas šalinant radionuklidus iš skystųjų užterštųjų terpių
Mokslo sritis: Fizika 02 P
Mokslinis vadovas: dr. Galina Lujanienė

Gynimo data: 2018-11-23

ANOTACIJA:
Aplinka nuolat kenčia nuo žmogaus antropogeninės veiklos. Radionuklidai patekę į aplinką yra pavojingi žmonėms ir gyvajai gamtai. Todėl jų šalinimas iš užterštųjų skystųjų terpių yra viena aktualiausių aplinkosaugos sričių. Pastaruoju metu šiam tikslui pasiekti plačiai naudojami įvairus nanosorbentai dėl jų efektyvumo, ekologiškumo ir specifinių savybių. Sparčiai tobulinami analizės metodai ir ieškoma naujų perspektyvių medžiagų atliekų utilizavimui ir saugiam jų laidojimui. Ilgalaikis radioaktyvių atliekų saugojimas reikalauja užtikrinti minimalų poveikį aplinkai, prognozuoti ir stebėti patekusių į aplinką radionuklidų sklaidą, bei jų vyksmus. Disertacijoje pateikiami radionuklidų šalinimo tyrimo rezultatai naudojant grafeno oksidą ir jo pagrindu susintetintus nanokompozitus (Berlyno mėlio grafeno oksido, magnetito grafeno oksido, magnetinio Berlyno mėlio grafeno oksido ir chitozano grafeno oksido). Disertaciją sudaro tris skyriai: literatūros apžvalga, metodinė dalis, rezultatai ir jų aptarimas. Metodinėje dalyje aprašyti tyrinėtų nanokompozitų sintezės metodai ir radionuklidų sorbcijos eksperimentų sąlygos. Susintetinti nanosorbentai charakterizuoti naudojant FTIR, RSD, SEM, TEM ir RAMAN metodus. Naudojant pagamintus nanokompozitus atlikti sorbcijos eksperimentai su 134Cs (I), 241Am (III), 239Pu (IV) ir 239Pu (V), bei Cu (II),Co (II), Ni (II) ir Pb (II) elementais – stabiliais radionuklidų analogais. Šių tyrimų rezultatai aptariami trečiame skyriuje. Išnagrinėtos nanokompozitų sorbcijos efektyvumo priklausomybės nuo laiko, pradinės metalo jonų koncentracijos ir pradinio pH. Ištirta Pu izotopų sąveika su Šaltiškio moliu ir išnagrinėti vyksmai lemiantys Pu(IV) sklaidą aplinkoje.
Metai: 2018

ARMANDO BALČYČIO daktaro disertacija

Autorius: ARMANDAS BALČYTIS
Disertacijos pavadinimas: Subbanginių funkcinių komponentų gamyba litografijos metodais
Mokslo sritis: Medžiagų inžinerija 08 T
Mokslinis vadovas: dr. Raimondas Petruškevičius, mokslinis konsultantas – prof. Saulius Juodkazis (Svinburno technologijos universitetas)

Gynimo data: 2018-12-05

ANOTACIJA:
Litografinės gamybos mokslo srities siekis yra patikimų metodų, skirtų kuo griežčiau apibrėžtos geometrijos dariniams suformuoti, sukūrimas ir taikymas. Individualių funkcinių komponentų matmenys bei jų išdėstymas apsprendžia, su kokiais fizikiniais reiškiniais galutinis darinys bus pajėgus efektyviai sąveikauti. Pavyzdžiui, gausybei fotoninių reiškinių įgyvendinti yra būtina sukurti struktūras, kurių matmenys yra palyginami su arba mažesni nei atitinkamos spinduliuotės bangos ilgis. Taigi, tik nedidelė dalis visų gamybos metodų pasižymi pakankamai didele skyra leidžiančia deramai valdyti optines ir su jomis susijusias sąveikas. Šio darbo tikslas yra taikyti nano-tikslumu pasižyminčius gamybos metodus, pagrinde elektronų ir jonų pluošto litografijas bei fizinio garų nusodinimo ar ėsdinimo reaktyviais jonais paviršių apdirbimo būdus, kuriant įvairius su medžiagos ir elektromagnetinės spinduliuotės sąveika susijusius funkcionalumus įgyvendinančius komponentus bei darinius, tokius kaip integriniai bangolaidiniai fotoniniai grandynai atliekantys optinių bio-jutiklių funkcijas, mikro-optiniai elementai generuojantys pageidaujamos poliarizacijos ar topologinio krūvio šviesos pluoštus, bei spinduliuotę sugeriantys plazmoniniai metapaviršiai. Be to, miniaturizacija čia naudojama siekiant sukurti naujas galimybes termometrijai, makromolekulinių junginių detekcijai, ir netgi ultra-šaltų atomų pagavai kvantinių reiškinių tyrimams atlikti.
Metai: 2018