Doktorantūra

Autorius: MILDA TAMOŠIŪNAITĖ
Disertacijos pavadinimas: Išorinio poveikio įtaka terahercų taikymams telekomunikacijose
Mokslo sritis: Fizika 02 P
Mokslinis vadovas: prof. dr. Gintaras Valušis

Gynimo data: 2018-09-28

ANOTACIJA:
Pasauliniai bevielių duomenų srautai auga beveik eksponentiškai. Pralaidumo juosta yra vienas iš pagrindinių faktorių, ribojančių informacijos perdavimo greitį, todėl dabartinės technologijos kartu su dar kuriama 5G technologija ateityje patenkins tik 81 proc. prognozuojamo poreikio. Perspektyvos matomos terahercų (THz) dažnių juostoje (100 GHz - 10 THz), tačiau kyla daug iššūkių dėl silpninimo atmosferoje.
Šiame darbe nagrinėjamos THz bevielių tinklų galimybės ir apribojimai dėl silpninimo atmosferoje, daugiausiai dėmesio skiriant silpninimui dėl lietaus ir atmosferos lūžio rodiklio pokyčių. Taip pat buvo išnagrinėtas vienas iš labiausiai tikėtinų technologinių scenarijų (trumpi atstumai ir kvazioptinis perdavimas). Rezultatai palyginti su laboratorijoje kontroliuojamo lietaus eksperimento duomenimis.
Dėl mažo THz antenų stiprinimo koeficiento gali būti reikalingi dideli antenų masyvai. Zoninių plokštelių pagrindu pagamintos antenos yra laikomos kompaktiškesniu, ekonomišku ir lengvai integruojamu sprendiniu THz srityje. Darbe atliktas nuoseklus zoninės plokštelės modeliavimas. Lazerinės abliacijos būdu pagamintas zoninės plokštelės 0,6 THz dažniui prototipas, kuriame atspindžius mažinančios ir fokusuojančios savybės pademonstruotos viename 500 µm storio silicio padėkle, pasiekiant artimą difrakcija ribotam pluošto sąsmaukos plotį židinyje.
Metai: 2018

Autorius: VYTAUTAS CĖPLA
Disertacijos pavadinimas: Hidrogeliai bioformavimui: sintezė, cheminiai ir fizikiniai tyrimai Hidrogeliai bioformavimui: sintezė, cheminiai ir fizikiniai tyrimai
Mokslo sritis: Fizika 02 P
Mokslinis vadovas: moksliniai konsultantai dr. Ramūnas Valiokas, prof. dr. May Griffith (Montrealio universitetas) 

Gynimo data: 2018-10-29

ANOTACIJA:
Regeneracinei medicinai reikalingos naujos kartos biologiškai suderinamos medžiagos, kurios veiktų ne tik kaip fizinis karkasas ląstelėms ir audiniams, bet ir interaktyviai skatintų ar koreguotų gyvybinius procesus. Šiame darbe buvo sukurtos ir ištirtos polimerinės paviršiaus dangos ir biosintetinės medžiagos (hidrogeliai), kurios pasižymi valdomomis cheminėmis ir fizikinėmis savybėmis bei biologiniu suderinamumu. Pirmą kartą pavyko susintetinti PEG hidrogelio dangas ant stiklo paviršiaus nenaudojant cheminių ir fotocheminių iniciatorių bei jas ištirti fizikiniais metodais. Pademonstruotos galimybės PEG hidrogelį modifikuoti tarpląstelinio užpildo baltymų mikrostruktūromis, kuriomis galima kontroliuoti ląstelių mechanobiologinius atsakus. Taip pat nustatyta, kad nepaisant didelio surišto vandens kiekio (apie 85% masės) ir nedidelio susiuvimo laipsnio, implantų gamybai naudojami kolageno hidrogeliai turi fiziškai apibrėžtą paviršių, kuris yra tinkamas biolusto tipo struktūroms formuoti kontaktinės litografijos metodais. Derinant spektroskopijos ir skenuojančio zondo metodus, atlikti hidrogelių tyrimai hidratuotame būvyje. Atominių jėgų ir fluorescencinės mikroskopijos metodais ištirta suformuotų mikrostruktūrų morfologija. Galiausiai, derinant cheminės sintezės metodus ir mikroformavimo technologijas, buvo suformuotos baltymų hidrogelio mikrokarkasinės struktūros, skirtos trimačių ląstelių ir audinio architektūroms kurti. Nustatyta, kad tokie hidrogeliai sugeba įgyti ir išlaikyti reikiamą formą nanometrų tikslumu. Sukurtos dangos, biolustų struktūros ir trimačiai karkasai yra perspektyvios biologijos, vaistų tyrimų ir regeneracinės medicinos srityse.
Metai: 2018

Autorius: VYTAUTAS JAKŠTAS
Disertacijos pavadinimas: Kompaktiški AlGaN/GaN heterosandūriniai terahercinės spinduliuotės šaltiniai ir jutikliai
Mokslo sritis: Fizika 02 P
Mokslinis vadovas: dr. Irmantas Kašalynas

Gynimo data: 2018-11-08

ANOTACIJA:
Sparčiai besiplėtojantys terahercinio (THz) dažnio spinduliuotės taikymai skatina ieškoti naujų medžiagų ir technologinių sprendimų, leidžiančių kurti kompaktiškus, kambario temperatūroje veikiančius, derinamo dažnio elektrinius THz spinduliuotės šaltinius bei sparčius jutiklius. Šio darbo tikslas – iš AlGaN/GaN heterostruktūrų pagaminti didelio elektronų judrio tranzistorius bei „peteliškės“ tipo diodus ir ištirti jų tinkamumą THz spinduliuotei generuoti bei detektuoti.
Disertacijoje aprašoma paprastesnė AlGaN/GaN bandinių gamybos technologija, kurią naudojant pagamintų komponentų (didelio elektronų judrio tranzistorių (HEMT) bei Šotkio diodų) elektriniai parametrai yra palyginami su prekinių komponentų parametrais. Pagamintais AlGaN/GaN tranzistoriniais bei „peteliškės“ tipo diodiniais jutikliais buvo sėkmingai užregistruota prekinio THz šaltinio spinduliuotė. Ištyrus didelio ploto HEMT, turinčių gardelės tipo užtūros elektrodą, spinduliavimo spektrus, viena iš stebėtų smailių priskirta pirmajai neekranuoto plazmono modai. Taip pat parodyta galimybė tirti AlGaN/GaN heterostruktūrose esančias likutines priemaišas matuojant elektroliuminescencijos spektrus.
Metai: 2018

Autorius: SERGEJ ŠEMČUK
Disertacijos pavadinimas: Grafeno oksido nanokompozitų ir šaltiškių molio taikymas šalinant radionuklidus iš skystųjų užterštųjų terpių
Mokslo sritis: Fizika 02 P
Mokslinis vadovas: dr. Galina Lujanienė

Gynimo data: 2018-11-23

ANOTACIJA:
Aplinka nuolat kenčia nuo žmogaus antropogeninės veiklos. Radionuklidai patekę į aplinką yra pavojingi žmonėms ir gyvajai gamtai. Todėl jų šalinimas iš užterštųjų skystųjų terpių yra viena aktualiausių aplinkosaugos sričių. Pastaruoju metu šiam tikslui pasiekti plačiai naudojami įvairus nanosorbentai dėl jų efektyvumo, ekologiškumo ir specifinių savybių. Sparčiai tobulinami analizės metodai ir ieškoma naujų perspektyvių medžiagų atliekų utilizavimui ir saugiam jų laidojimui. Ilgalaikis radioaktyvių atliekų saugojimas reikalauja užtikrinti minimalų poveikį aplinkai, prognozuoti ir stebėti patekusių į aplinką radionuklidų sklaidą, bei jų vyksmus. Disertacijoje pateikiami radionuklidų šalinimo tyrimo rezultatai naudojant grafeno oksidą ir jo pagrindu susintetintus nanokompozitus (Berlyno mėlio grafeno oksido, magnetito grafeno oksido, magnetinio Berlyno mėlio grafeno oksido ir chitozano grafeno oksido). Disertaciją sudaro tris skyriai: literatūros apžvalga, metodinė dalis, rezultatai ir jų aptarimas. Metodinėje dalyje aprašyti tyrinėtų nanokompozitų sintezės metodai ir radionuklidų sorbcijos eksperimentų sąlygos. Susintetinti nanosorbentai charakterizuoti naudojant FTIR, RSD, SEM, TEM ir RAMAN metodus. Naudojant pagamintus nanokompozitus atlikti sorbcijos eksperimentai su 134Cs (I), 241Am (III), 239Pu (IV) ir 239Pu (V), bei Cu (II),Co (II), Ni (II) ir Pb (II) elementais – stabiliais radionuklidų analogais. Šių tyrimų rezultatai aptariami trečiame skyriuje. Išnagrinėtos nanokompozitų sorbcijos efektyvumo priklausomybės nuo laiko, pradinės metalo jonų koncentracijos ir pradinio pH. Ištirta Pu izotopų sąveika su Šaltiškio moliu ir išnagrinėti vyksmai lemiantys Pu(IV) sklaidą aplinkoje.
Metai: 2018

Autorius: ARMANDAS BALČYTIS
Disertacijos pavadinimas: Subbanginių funkcinių komponentų gamyba litografijos metodais
Mokslo sritis: Medžiagų inžinerija 08 T
Mokslinis vadovas: dr. Raimondas Petruškevičius, mokslinis konsultantas – prof. Saulius Juodkazis (Svinburno technologijos universitetas)

Gynimo data: 2018-12-05

ANOTACIJA:
Litografinės gamybos mokslo srities siekis yra patikimų metodų, skirtų kuo griežčiau apibrėžtos geometrijos dariniams suformuoti, sukūrimas ir taikymas. Individualių funkcinių komponentų matmenys bei jų išdėstymas apsprendžia, su kokiais fizikiniais reiškiniais galutinis darinys bus pajėgus efektyviai sąveikauti. Pavyzdžiui, gausybei fotoninių reiškinių įgyvendinti yra būtina sukurti struktūras, kurių matmenys yra palyginami su arba mažesni nei atitinkamos spinduliuotės bangos ilgis. Taigi, tik nedidelė dalis visų gamybos metodų pasižymi pakankamai didele skyra leidžiančia deramai valdyti optines ir su jomis susijusias sąveikas. Šio darbo tikslas yra taikyti nano-tikslumu pasižyminčius gamybos metodus, pagrinde elektronų ir jonų pluošto litografijas bei fizinio garų nusodinimo ar ėsdinimo reaktyviais jonais paviršių apdirbimo būdus, kuriant įvairius su medžiagos ir elektromagnetinės spinduliuotės sąveika susijusius funkcionalumus įgyvendinančius komponentus bei darinius, tokius kaip integriniai bangolaidiniai fotoniniai grandynai atliekantys optinių bio-jutiklių funkcijas, mikro-optiniai elementai generuojantys pageidaujamos poliarizacijos ar topologinio krūvio šviesos pluoštus, bei spinduliuotę sugeriantys plazmoniniai metapaviršiai. Be to, miniaturizacija čia naudojama siekiant sukurti naujas galimybes termometrijai, makromolekulinių junginių detekcijai, ir netgi ultra-šaltų atomų pagavai kvantinių reiškinių tyrimams atlikti.
Metai: 2018