Doktorantūra

Autorius: JUSTINA ANULYTĖ
Disertacijos pavadinimas: Koherentiniai energijos mainai išplėstinėse plazmoninėse būsenose esančiose stiprioje sąveikoje
Mokslo sritis: Fizika N 002
Mokslinis vadovas: prof. dr. Zigmas Balevičius

Gynimo data: 2025-01-23

 

ANOTACIJA: Disertacijos darbo tikslas – ištirti išplėstinių plazmonų poliaritoninių būsenų esančių stipriosios sąveikos režime, koherentines savybes bei taikymą FLIM metode bei optinių jutiklių technologijose. Šiame darbe buvo tiriama kambario temperatūros stipriosios sąveikos tarp SPP ir eksitonų įtaka fluorescencijos gyvavimo trukmei ir fotoblukimo efektui panaudojant TIRE bei FLIM metodą. Visiško vidaus atspindžio elipsometrijos (TIRE) metodas buvo naudojamas stipriosios sąveikos tarp TPP ir SPP tyrimui nanofotoninėse struktūrose suformuotose iš 1D PC ir aukso nanogumbų gardelėmis. Disertacija sudaryta iš įvado, literatūros apžvalgos, tyrimo metodų, rezultatų bei jų išvadų, santraukos bei literatūros sąrašo. Pirmą kartą panaudota FLIM siekiant įvertinti fotoblukimo efektą, rezultatai parodė, kad fotoblukimo poveikis plazmoninėse-eksitoninėse struktūrose, esančiose stipriojoje sąveikoje, gerokai sumažėjo lyginant su pavieniais rodamino 6G sluoksniais. Rastas naujas būdas, kaip naudojant paviršiaus gardelių matricas kontroliuoti ir keisti hibridinio plazmoninio sužadinimo sklidimo ilgį esant stipriai sąveikai tarp TPP ir SPP komponenčių. Taip pat hibridinių plazmoninių rezonansų optinio signalo jautrumas lyginamas ir gautas daug geresnis nei tradicinio paviršiaus plazmoniniu rezonanso (SPR) ištisiniame aukso sluoksnyje.

 

Metai: 2025.

 

 

 

 

Autorius: DARIA PASHNEVA 
Disertacijos pavadinimas: Atmosferos aerozolio juodosios anglies koncentracijos dinamikos tyrimai miesto aplinkoje
Mokslo sritis: Fizika N 002
Mokslinis vadovas: dr. Steigvilė Byčenkienė 

Gynimo data: 2025-02-04

 

ANOTACIJA: Atmosferos aerozolio juodoji anglis (BC) (arba suodžiai) daro reikšmingą neigiamą poveikį oro kokybei, klimato kaitai ir žmonių sveikatai. Ji gali lemti įvairias sveikatos problemas nuo kvėpavimo takų ir širdies bei kraujagyslių ligų iki kognityvinių funkcijų pablogėjimo tiek vietos, tiek pasaulio mastu. Šio tyrimo tikslas – ištirti skirtingos kilmės juodosios anglies masės koncentracijos aerozolio dalelėse dinamiką miesto aplinkoje ir nustatyti pagrindinius veiksnius, lemiančius šią koncentraciją. Tyrimai buvo atliekami nuo 2020 m. rugsėjo mėn. iki 2022 m. gegužės mėn. Vilniuje, Lietuvos sostinėje ir didžiausiame mieste. Tokie tyrimai yra itin svarbūs miestuose, kur didelis gyventojų tankumas lemia didesnį BC emisijų, poveikį dėl transporto ir gyvenamųjų namų šildymo taršos. Dėl to, pablogėja oro kokybė, o gyventojams kyla didesnė sveikatos problemų rizika. Disertacijoje nagrinėjamos trys pagrindinės tyrimų kryptys: i) miesto foninės BC masės koncentracijos stebėjimų analizė; ii) BC koncentracijos patalpose ir lauke santykio bei šaltinių pasiskirstymo tyrimas; iii) BC nusėdimo ant miesto medžių lajos (paprastosios eglės ir sidabrinio beržo) tyrimas. Tyrimų rezultatai atskleidė, kad tiek lauko, tiek patalpų ore vyrauja juodoji anglis, susidaranti deginant iškastinį kurą. Mechaninis vėdinimas žymiai sumažina teršalų koncentraciją patalpų ore, palyginti su lauko oru. Pagrindinis BC šaltinis yra vietinis, ypač šildymo sezono laikotarpiu. Be to, visuose tirtuose lapų ir spyglių mėginiuose buvo aptikta juodosios anglies pėdsakų, kas rodo, kad medžiai prisideda prie taršos sulaikymo veikdami kaip svarbi miestų žaliosios infrastruktūros dalis.

 

Metai: 2025.

 

 

 

 

Autorius: AUGUSTINAS PETRULĖNAS
Disertacijos pavadinimas: Femtosekundinių impulsų generacija 1.1 – 3 µm ruože, stiprinant superkontinuumą parametriniuose ir priverstinės Ramano sklaidos stiprintuvuose
Mokslo sritis: Fizika N 002
Mokslinis vadovas: dr. Aleksėj Rodin

Gynimo data: 2025-02-21

 

ANOTACIJA: Disertacijoje aprašomi femtosekundinių impulsų ties 1.1 – 3 µm spektrine sritimi (SWIR) generacijos tyrimai taikant superkontinumą (SC), optinį parametrinį ir prisverstinės Ramano sklaidos stiprintuvus (OPCPA IR SRA), kuomet kaupinimui naudojami pikosekundės trukmės 1030 nm impulsai. Tyrimų metu buvo nagrinėjama įvairių netiesinių efektų sinergija, siekiant efektyviai generuoti SWIR femtosekundinius impulsus. Pirmoje dalyje pristatoma tyrimų metu sukurta mJ eilės SWIR OPCPA lazerinė sistema, kurios užkrato šaltinis yra plačiajuostis SC. Sistemos paskutinėje pakopoje buvo pasiektas išskirtinis – iki ~25% kaupinimo į signalą keitimo efektyvumas, kai išvadinė impulsų energija siekė ~2.2 mJ, o impulsai, be aktyvaus spektro fazės valdymo, buvo suspausti iki ~38 fs trukmės. Antroje dalyje nagrinėjami metodai, skirti padidinti SRS efektyvumą nenuostoviajame režime, išplečiant spektrinę kaupinimo juostą NIR srityje. Tyrimų metu pademonstruota 52% keitimo efektyvumo pakopinė SRS suslėgtame vandenilyje ~1.1–1.4 µm bangos ilgių spektro ruože. Taip pat pademonstruota gretimų vibracinių Stoksų modų spektro sintezė KGW kristaluose, kur signalo spektrinės juostos plotis padidėjo ~23 kartus, palyginti su kaupinimo impulsais, o keitimo efektyvumas siekė ~35%. Trečioje disertacijos dalyje aprašomi tyrimai apjungiant SWIR OPCPA su SRA KGW kristaluose bei vandenilyje. Pirmu atveju pademonstruota energijos pernaša iš signalo į šalutinės bangos impulsą, pasiekiant ~25% keitimo efektyvumą. Antru atveju pademonstruota, kad teigiamai čirpuoti plačiajuosčiai SC impulsai leidžia išplėsti SRS spektrinę juostą link tolimesniųjų bangų ilgių, palyginti su neigiamai čirpuotais impulsais.

 

Metai: 2025.

 

 

 

Autorius: ERNESTAS NACIUS
Disertacijos pavadinimas: Lazerinio mikroapdirbimo būdu pagamintų pluoštus formuojančių elementų NIR ir THz bangų ruože kūrimas ir pritaikymas medžiagų apdirbime bei vaizdinime
Mokslo sritis: Medžiagų inžinerija T 008
Mokslinis vadovas: doc. dr. Vytautas Jukna

Gynimo data: 2025-03-19

 

ANOTACIJA: Šioje disertacijoje pagrindinis dėmesys skiriamas lazerinių pluoštų formavimui, kuris gali pagerinti įvairių medžiagų mikroapdirbimo procesus bei vaizdinimą terahercinių bangų ruože. Disertacija padalinta į dvi dalis. Pirmoji dalis apima geometrinės fazės elementų tyrimą ir naudojimą artimosios infraredinės spinduliuotės diapazone, tinkamą didelės galios lazerio pluošto formavimo taikymams bei siekiant pagerinti specifinius medžiagų apdirbimo uždavinius: Beselio tipo pluoštų kūrimas greitam ir kryptingo skilimo valdymui stikle; pradinio Gauso pluošto transformavimas į plokščios viršūnės ar kitą sudėtingesnį intensyvumo lauką su unikaliomis poliarizacijos savybėmis bei pritaikymas įvairių medžiagų mikroapdirbime. Antroji darbo dalis skirta pluoštų formavimo pritaikymams terahercinių dažnių diapazone bei specialių elementų gamybai iš silicio bei plieno folijos. Pristatomas elementų gamybos tyrimas bei suformuotų pluoštų pritaikymas vaizdinimo eksperimentuose.

 

Metai: 2025.

 

 

Autorius: MATAS TARTĖNAS
Disertacijos pavadinimas: Supermasyvių juodųjų skylių maitinimas ir grįžtamasis ryšys
Mokslo sritis: Fizika N 002
Mokslinis vadovas: dr. Kastytis Zubovas

Gynimo data: 2025-03-28

 

ANOTACIJA: Šioje disertacijoje, „Supermasyvių juodųjų skylių maitinimas ir grįžtamasis ryšys“, nagrinėjama supermasyvių juodųjų skylių maitinimas (akrecija) bei juodosios skylės maitinančio dujų srauto suformuoto greito vėjo poveikis aplinkinėms dujoms (grįžtamasis ryšys) ir galaktikų evoliucijai. Procesai nagrinėjami pasitelkus idealizuotus, konkrečius procesus izoliuojančius hidrodinaminius modelius.
Disertacija suskirstyta į penkis skyrius. Pirmajame skyriuje trumpai apžvelgiama srities raida, pristatomi pagrindiniai supermasyviųjų juodųjų skylių stebėjimai, grįžtamojo ryšio mechanizmai bei Paukščių Tako aktyvumo istorija. Antrajame skyriuje pristatoma skaitmeninio modeliavimo metodika. Tolesniuose skyriuose pristatomi rezultatai. Trečiajame skyriuje nagrinėjamas supermasyvios juodosios skylės maitinimas idealizuotame mūsų Galaktikos centro modelyje. Ketvirtajame pristatomas tobulesnis subraiškinės akrecijos modeliavimo metodas. Galiausiai, penktajame skyriuje nagrinėjamos kiloparsekų mastelių tėkmės bei pristatomas spartesnis grįžtamojo ryšio injekcijos metodas.
Disertacijoje pristatyti rezultatai gilina žinias apie galaktikų aktyvumo fazes bei sudėtingą sąveiką tarp galaktikų centrus maitinančių dujų bei aktyviųjų galaktikų grįžtamojo ryšio.

 

Metai: 2025.

 

 

Autorius: LAURYNAS BUČINSKAS
Disertacijos pavadinimas: Sieros junginių dinamika ir balansas aplinkos sanduose
Mokslo sritis: Fizika N 002
Mokslinis vadovas: dr. Andrius Garbaras

Gynimo data: 2025-03-28

 

ANOTACIJA: Sieros junginiai turi didelę įtaką Žemės klimatui ir daro poveikį oro kokybei bei žmonių sveikatai. Sulfatiniai aerozoliai prisideda prie klimato vėsimo, sklaidydami Saulės spinduliuotę, o susidariusių sulfatų sklaidos savybės priklauso nuo SO₂ oksidacijos kelių, todėl tikslus sieros taršos šaltinių ir SO₂ oksidacijos kelių nustatymas yra būtinas siekiant įvertinti jų poveikį aplinkai ir klimatui. Šio tyrimo rezultatai atskleidė ryškias sezonines atmosferos sieros junginių izotopinių verčių tendencijas – vasaros mėnesiais buvo stebimos aukštesnės δ³⁴S reikšmės, o žiemos mėnesiais jos buvo žemesnės. Šie pokyčiai buvo nulemti vyraujančių taršos šaltinių ir oksidacijos kelių svyravimų. Bendra stabiliųjų sieros (³⁴S), anglies (¹³C) bei radioanglies (¹⁴C) analizė leido nustatyti pagrindinius antropogeninius taršos šaltinius Vilniuje: biomasės deginimą, akmens anglies degimo emisijas iš kaimyninių šalių ir 2022 – 2023 m. šildymo sezono metu sunkiojo kuro (mazuto) degimo emisijas, kurios šiuo laikotarpiu tapo reikšmingu taršos šaltiniu. Taip pat sinchroniškai surinktų SO₂ ir sulfatinių aerozolių mėginių izotopinių verčių matavimai leido kiekybiškai įvertinti pagrindinius SO₂ oksidacijos kelius. Gauti rezultatai parodė, jog pagrindinis Vilniaus miesto aplinkos sulfatų susidarymo mechanizmas žiemą buvo pereinamųjų metalų jonų katalizuojama SO₂ oksidacija, o H₂O₂ ir OH oksidacijos keliai turėjo mažesnę reikšmę.

 

Metai: 2025.

 

 

Autorius: VITALIJ FIODOROV
Disertacijos pavadinimas: Lazeriu asistuotas selektyvus polimerų dengimas metalu galvaniniu būdu
Mokslo sritis: Medžiagų inžinerija T 008
Mokslinis vadovas: dr. Gediminas Račiukaitis

Gynimo data: 2025-04-16

 

ANOTACIJA: Šio darbo tikslas yra sukurti naują lazeriu-asistuotą metodą selektyviam polimerų padengimui metalu galvaniniu būdu. Metodas susideda iš dviejų žingsnių: pirma, lazerio spinduliu detalės paviršiuje yra užrašomas elektrinės grandinės raštas. Tokiu būdu, detalės paviršiuje lazerio paveiktose vietose suformuojamas elektrai laidus grafeno sluoksnis. Tuomet, detalė yra panardinama į indą, su metalo, kuriuo norima dengti, tirpalu, ir jame galvaniniu būdu, ant lazeriu suformuoto grafeno sluoksnio, nusėda dengiamas metalas. Gryno polimero paviršinė varža yra 109 Ω/kv. Suformavus polimero paviršiuje laidų grafeno sluoksnį, paviršinė varža galėtų būti sumažinta iki 10 Ω/kv., o grafeno sluoksnį padengus variu iki 10-4 Ω/kv. Detalė, su tokia maža paviršine varža jau galėtų būti pritaikyta elektronikos prietaisuose. Mūsų kuriamo metodo pagrindinis pranašumas, tai galimybė formuoti elektros grandinės raštą ant sudėtingos formos trimačių paviršių. Klasikinės PCB (angl. printed circuit board) plokštės, naudojant klasikinius jų gamybos būdus, yra gaminamos plokščios formos, t. y. dvimatės, dėl to, jas dažnai būna sunku įtalpinti kai kuriuose prietaisuose kur erdvė yra ribota. Tyrimo metu, elektros grandinės rašto suformavimui polimero paviršiuje buvo naudojami trys skirtingi lazeriai, generuojantys nuo ultravioletinės iki vidutinės-infraraudonosios spinduliuotės bangos ilgius.

 

Metai: 2025.

 

Autorius: JUSTAS BERŠKYS
Disertacijos pavadinimas: Struktūrinės šviesos topologijų tyrimas ir jos Lorenz-Mie sklaida
Mokslo sritis: Fizika N 002
Mokslinis vadovas: dr. Sergejus Orlovas

Gynimo data: 2025-04-18

 

ANOTACIJA: Daugelis šių dienų technologinių laimėjimų yra nulemta mokėjimu preciziškai valyti šviesą. Šviesos technologijos randa pritaikymą tokiose srityse kaip signalų perdavimas, jutiklių pramonė, medžiagų apdirbimas, audinių vaizdinimas, kvantinės technologijos ir daugelis kitų. Visos šios technologinės pažangos yra nulemtos įvairių šviesos laisvės laipsnių manipuliavimu: dažnio, fazės, poliarizacijos ir amplitudės.
Viena iš optikos sričių, kuri nagrinėja subtilių šviesos struktūrų valdymą, vadinama lazerinių pluoštų formavimu, tai yra erdvinio intensyvumo, poliarizacijos ir fazės paskirstymo kontroliavimas. Šiame darbe yra nagrinėjami nehomogeniškai poliarizuoti struktūrinės šviesos pluoštai, tokie kaip Beselio-Gauso ir Airy. Šie pluoštai yra nedifraguojantys ir savaime atsikuriantys, todėl yra itin vertingi pritaikymuose, kuriuose yra svarbus išilginis intensyvumo profilis ar atsparumas perturbacijoms. Pluoštų topologijoje galima aptikti stabilias laukų konfiguracijas, t.y. topologines kvazidaleles, įskaitant optinius skyrmionus ar meronus.
Dar viena sritis apimanti struktūrinės šviesos pritaikymą yra multipolinė nanofotonika, ji nagrinėja struktūrinės šviesos sąveiką su nano-objektais. Apibendrinta Lorenco-Mie teorija leidžia greitai apskaičiuoti sklaidos uždavinius bei suprasti sudedamuosius sklaidos multiplolius, tokie skaičiavimai pritaikomi dalelių gaudyme ir manipuliavime naudojant optinius pincetus.

 

Metai: 2025.

 

Autorius: KLEMENSAS LAURINAVIČIUS
Disertacijos pavadinimas: Vektorinės optinės kulkos laisvoje erdvėje ir dispersinėje terpėje
Mokslo sritis: Fizika N 002
Mokslinis vadovas: dr. Sergejus Orlovas

Gynimo data: 2025-04-17

 

ANOTACIJA: Teoriniai impulsinių nedifraguojančių pluoštų tyrimai pastaruoju metu sparčiai vystosi. Dabartinės technologijos leidžia generuoti itin trumpus, didelės galios impulsus. Šiam tyrimui buvo naudojamas tiek analitinis, tiek skaitinis modeliavimo metodas, skirtingoms poliarizacijoms (tiesinė, azimutinė ir radialinė) ir topologiniams krūviams tirti. Taip pat analizuojami tiek greitesnių, tiek lėtesnių už šviesos greitį, bei neigiamų grupinių greičių poveikiai vektorinėms fokusuotoms židinio modoms tiek laisvoje erdvėje, tiek dielektrinėse medžiagose. Tyrimas orientuojamas į stipriai neparaksialinius vektorinius Bessel-X impulsus, pateikiant analitines išraiškas ir ištiriant naujas savybes, atsirandančias dėl poliarizacijų nehomogeniškumo. Toliau šiame darbe vektorinis aprašymas pritaikomas optinėms kulkoms ir analizuojama tokių pluoštų struktūra medžiagoje, siejant pluošto trukmę su pluošto skersiniu dydžiu, centriniu dažniu ir optinės kulkos sklidimo greičiu, siekiant ištirti vektorinių optinių kulkų generavimą ir elgesį dielektrinėje terpėje. Šiame darbe pateikti rezultatai leidžia suprasti ryšius tarp pluošto skersinio dydžio, kiekvieno atskiro komponento intensyvumo (ypatingą dėmesį skiriant elektrinio lauko išilginiam komponentui), priklausomai nuo centrinio dažnio, poliarizacijų, skirtingų grupinio greičio ir integravimo konstantos, siejančios grupinį greitį su faziniu greičiu, reikšmių.

 

Metai: 2025.

 

Autorius: MANTAS GAIDYS
Disertacijos pavadinimas: Lazerinis metalų poliravimas bei spalvinimas naudojant ultratrumpuosius impulsus
Mokslo sritis: Medžiagų inžinerija T 008
Mokslinis vadovas: dr. Mindaugas Gedvilas

Gynimo data: 2025-05-02

 

ANOTACIJA: Lazerinis mikroapdirbimas yra patrauklus metodas dėl daugybės taikymo sričių, tokių kaip lazerinis spalvinimas ir poliravimas. Lazerinis spalvinimas lenkia tradicinius spalvinimo metodus dėl savo universalumo ir ekologiškumo, o lazerinis poliravimas tampa vis populiaresnis dėl didelio tikslumo, medžiagų įvairovės ir galimybės atlikti poliravimą bei mikroapdirbimą naudojant tą pačią sistemą. Ši disertacija nagrinėja nerūdijančio plieno ir vario lazerinį spalvinimą bei poliravimą, daugiausia naudojant MHz, GHz ir bivoros režimus. Dėl oksidacijos, naudojant GHz impulsų voras buvo gautas didžiausias ryškių spalvų kiekis lyginant su kitas režimais bei buvo pasiekta didžiausia spalvinimo sparta – 42,5 mm²/s. Šiuo spalvinimo metodu, galima gauti bet kokios sudėtingos formos spalvotus paviršius. Be to, nerūdijančio plieno paviršiuose susiformavo nanostruktūros, suteikiančios hidrofobines savybes, o variui buvo pademonstruotas pilkų atspalvių spalvinimas ir paviršiaus drėgnumo kontrolė. Lazerinio poliravimo atveju GHz impulsai užtikrino lygiausius paviršius, ypač variui, kurio paviršiaus šiurkštumas sumažėjo iki mažiau nei 0,10 µm dėl padidėjusios šilumos akumuliacijos. Be to, lazerinė abliacija parodė paviršiaus šiurkštumo bistabilumą, kuriam įtaką darė dalelių ekranavimas bei dalelių nusėdimas.

 

Metai: 2025.

 

Autorius: TOMA PETRULIONIENĖ
Disertacijos pavadinimas: Bendrosios ir specifinės migracijos iš polietileno, polipropileno ir jų kompozitų gaminių, skirtų sąlyčiui su maistu, tyrimas
Mokslo sritis: Chemija N 003
Mokslinis vadovas: dr. Evaldas Naujalis 

Gynimo data: 2025-05-15

 

ANOTACIJA: Siekiant suprasti, kaip maistui skirtų polietileno (PE) ir polipropileno (PP) pakuočių polimerų modifikavimas priedais įtakoja plastikų savybes bei migraciją iš jų buvo tirtos nepanaudotos PE, PP ir jų kompozitinių plastikų, pakuotės. Darbe aprašyti, optimizuoti bei validuoti gravimetrijos (GA), skysčių chromatografijos masių spektrometrijos (LC-MS/MS), terminės desorbcijos dujų chromatografijos masių spektrometrijos (TD-GC/MS), atominės absorbcijos spektrometrijos (AAS) ir induktyviai susietos plazmos masės spektrometrijos (ICP-MS) tyrimų metodai, skirti polimerų degradacijos, bendrosios ir specifinės migracijos tyrimams atlikti. Atsižvelgiant į tai, kad maisto pakuotės yra sudėtingas cheminių medžiagų mišinys, yra didelis iššūkis nustatyti, iš ko toks mišinys yra sudarytas ir kokios cheminės medžiagos gali migruoti į maistą. Migracijos tyrimai į modelines terpes yra vienas iš pagrindinių būdų įvertinti migraciją, identifikuoti esamus ar potencialius migrantus . Migracijos į maistą tyrimai yra svarbūspriimant sprendimus gamybos procesuose ir yra nepakeičiami vertinanti priedų ir jų skilimo produktų keliamas rizikas žmonių sveikatai. Šiame darbe aprašyti metodai, skirtingai nei dauguma mokslo visuomenėje paskelbtų metodų, gali būti lengvai pritaikomi įprastose rutininėse, su maistu besiliečiančių gaminių kontrolės funkciją atliekančiose, laboratorijose. Tai ypač svarbu, kadangi būtent kontrolės funkcijas atliekančios laboratorijos ir atlieka rinkoje esančių maisto pakuočių tyrimus ir užtikrina, kad tiriamso pakuotės atitiktų išorės dokumentų reikalavimus. Darbo metu gauti rezultatai parodė, kad bendroji migracija iš PP pakuočių į maistinius modelinius tirpalus yra didesnė nei iš PE. Specifinė migracija, identifikuota skirtingais analitiniais metodais, patvirtino, kad iš maistui naudojamų pakuočių migracija vyksta, tačiau dauguma neviršija išorės dokumentais reglamentuotų reikalavimų. Kita vertus, nors tirtų mėginių, viršijančių įvairiuose reglamentuose nustatytas ribas (laikomų saugiais vartotojui) nebuvo tiek daug, būtina atkreipti dėmesį, kiek skirtingų migrantų nustatyta vienu metu migruojant į maistą . Tokio didelio migrantų kiekio sumos pasekmės žmonių sveikatai kol kas nėra aiškios ištirtos..

 

Metai: 2025.

Autorius: ROMUALD EIMONT
Disertacijos pavadinimas: Bioimitacinių hidrogelių sintezė ir nanoformavimas
Mokslo sritis: Chemija N 003
Mokslinis vadovas: dr. Ramūnas Valiokas

Gynimo data: 2025-05-16

 

ANOTACIJA: Audinių inžinerijos tikslas – atkurti pažeistų audinių ar organų funkcijas pasitelkiant bioimitacines medžiagas. Vieną svarbiausių vaidmenų šiame procese atlieka tarpląstelinis užpildas, kurio fizinės ir mechaninės savybės daro reikšmingą įtaką ląstelių elgsenai, regeneracijai bei diferenciacijai. Tarpląstelinį užpildą imituojančių medžiagų kūrimas ir panaudojimas yra svarbi audinių inžinerijos proceso dalis. Šioje disertacijoje tirtos kolageno pagrindu sukurtų hidrogelių formavimo ir modifikavimo galimybės bei jų taikymas organotipinėse ląstelių kultūrose. Suformuoti ir ištirti mikro- bei nanostruktūruoti paviršiai, įvertintas jų poveikis odos fibroblastams, taip pat sukurtas in vitro tyrimams tinkamas akies ragenos modelis. Buvo ištirta hidrogelių įtaka kardiomiocitų diferenciacijai bei jų tinkamumas nervinių ląstelių ir smegenėlių organoidų kultivavimui. Galiausiai buvo sukurti modifikuoti peptidiniai hidrogeliai, su skirtingomis biologiškai aktyviomis aminorūgščių sekomis. Disertacijos tyrimų rezultatai prisideda prie pažangių in vitro audinių modeliavimo technologijų kūrimo.

 

Metai: 2025.

Autorius: SURYA REVANTH AYYAGARI
Disertacijos pavadinimas: Integriniai difrakciniai optiniai elementai terahercinio pluošto formavimui ir poliarizacijos valdymui
Mokslo sritis: Fizika N 002
Mokslinis vadovas: prof. dr. Irmantas Kašalynas

Gynimo data: 2025-05-23

 

ANOTACIJA: Šioje daktaro disertacijoje pristatomas integruotų difrakcinių optinių elementų (DOE) projektavimas, kūrimas ir optimizavimas efektyviam pluošto fokusavimui, poliarizacijos kontrolei ir padidintam skaidrumui terahercų (THz) dažnių diapazone (0,1–1 THz). Naudojant puslaidininkinius ir metalinius elementus, pademonstruoti hibridinės daugiafazės Frenelio zonos plokštelių (H-MPZP) lęšiai su mažesniu struktūriniu sudėtingumu ir našesniu fokusavimu, didelio kontrasto grotelių (HCG) bangų plokštelės su sinusoidine paviršiaus moduliacija, skirta valdyti poliarizacijai plačiame dažnių ruože, ir meta-paviršiai, sudaryti iš mažesnio nei bangos ilgio rezonatorių sukurtų sąveikai su elektromagnetinėmis bangomis siekiant didesnio skaidrumo ir spektrinės kontrolės. Skaitinis modeliavimas ir eksperimentiniai rezultatai patvirtina šių kompaktiškų, lengvų ir integruojamų elementų galimybes padidinti efektyvumą, sumažinti atspindžio nuostolius plačiame dažnių ruože. Šie rezultatai siūlo perspektyvas, kaip tobulinti THz fotoniką vaizdavimo, jutimo, ryšių technologijose ir puslaidininkių integruotose lustų platformose.

 

Metai: 2025.

Autorius: LUKAS RAMALIS
Disertacijos pavadinimas: Skulptūrinių plonų sluoksnių formavimas ant kristalinių padėklų ir jų tyrimai lazerinėse sistemose
Mokslo sritis: Medžiagų inžinerija T 008
Mokslinis vadovas: dr. Tomas Tolenis

Gynimo data: 2025-05-28

 

ANOTACIJA: Optiniai elementai yra vieni iš svarbiausių komponentų lazerinėje sistemoje, kurie dažniausiai apriboja išeinamos lazerinės spinduliuotės galią dėl sąlyginai mažos indukuotos pažaidos slenksčio vertės. Siekiant pagerinti atsparumą lazerinei spinduliuotei, optiniai elementai modifikuojami įvairiais būdais, įskaitant sluoksnių medžiagų inžineriją formuojant daugiasluoksnę struktūrą. Šioje disertacijoje yra tyrinėjami skulptūrinių dangų pagrindu suformuoti optiniai elementai, kurie pasižymi labai dideliu porėtumu. Pagrindinis disertacijos tikslas - stabilizuoti šių nanostruktūrizuotų sluoksnių optines savybes ir išplėsti taikymo galimybes, formuojant optinius elementus tiesiogiai ant lazerinių kristalų. Pirmoje disertacijos dalyje pateikiami skirtingų medžiagų vienasluoksnių dangų, suformuotų taikant slystančio kampo garinimo metodą, pažaidos slenksčio tyrimai. Pasirinkus atspariausią medžiagą - silicio dioksidą, formuojamas Brego veidrodis naudojant tik vieną medžiagą. Šioje dalyje tyrinėjama skulptūrinių dangų atsparumo lazerinei spinduliuotei degradacija nuo aplinkos sąlygų. Siekiant sumažinti degradaciją, pritaikytas lokalus lazerinis atkaitinimas, kuris padidina Brego veidrodžių atsparumą lazerinei spinduliuotei. Paskutinėje disertacijos dalyje pristatomas naujas metodas formuoti visiško vidaus atspindžio elementus su nanostruktūrizuotomis dangomis tiesiogiai ant YAG lazerinių kristalų. Atlikti tyrimai prisideda prie pažangių optinių komponentų kūrimo ir padeda geriau suprasti skulptūrinių dangų savybių kaitą bei jų stabilizavimo galimybes.

 

Metai: 2025.

Autorius: JULIJA PUPEIKĖ
Disertacijos pavadinimas: Elektrai laidžių ir dėvėjimui atsparių tekstilės medžiagų kūrimas ir tyrimas padengiant PEDOT:PSS polimeru
Mokslo sritis: Medžiagų inžinerija T 008
Mokslinis vadovas: dr. Audronė Sankauskaitė

Gynimo data: 2025-06-06

 

ANOTACIJA: Šiuolaikinėje medžiagų inžinerijoje didesnis dėmesys skiriamas išmaniosioms tekstilėms, gebančioms atlikti papildomas funkcijas, tokias kaip elektrinis laidumas ar signalų perdavimas. Taip pat darosi aktualesni ekologiški, aplinkai draugiški ir tvarūs tekstilės technologijų sprendimai. PEDOT:PSS – laidus polimeras, plačiai naudojamas kuriant dėvimąją elektroniką. Tačiau šių medžiagų integracija į tekstilę kelia iššūkių dėl jų atsparumo dėvėjimo poveikiui. Tyrimo tikslas – elektrai laidžios ir dėvėjimui atsparios tekstilės technologijos sukūrimas, naudojant PEDOT:PSS polimerą .Šiame darbe bioskaidus vilnos audinys buvo apdorotas žemo slėgio N₂ dujų plazma ir padengtas PEDOT:PSS laidaus polimero bei mažo formaldehido kiekio melamino dervos kompozicine danga. PEDOT:PSS dangos formavimas ant vilnos audinio buvo atliekamas trimis metodais: dažymu, dengimu sietiniu šablonu ir skaitmeniniu marginimu. Atspariausia dėvėjimui ir geriausią elektrinį laidumą turinti danga sukurta naudojat tvarų skaitmeninio marginimo metodą. Audinių savybės vertintos naudojant morfologinius, cheminius, fizikinius, elektrinio laidumo bei spalvos atsparumo plovimui ir trynimui tyrimus. Atliktas detaliai išplėtotas ir inovatyvus PEDOT:PSS dangų ir audinių savybių charakterizavimas, naudojant modernius tyrimų metodus bei įrangą. Nustatyta, kad azoto plazmos modifikacija pagerina polimero įsiskverbimą į pluoštą, o rišiklis (melamino formaldehido derva) padidina PEDOT:PSS sluoksnio sukibimą ir atsparumą dėvėjimo poveikiui. Šiame darbe analizuojamos PEDOT:PSS polimeru dengtos tekstilės medžiagos elektrinės ir dėvėjimo savybės bei tvaresni dengimo metodai yra svarbūs kuriant patikimus, tvarius ir praktiškai pritaikomus išmaniųjų tekstilių sprendimus.

 

Metai: 2025.