Struktūra

Atgal

Eksperimentinės branduolio fizikos laboratorija

Laboratorijos vadovas dr. Artūras Plukis
 tel. +370 5 2661654

Eksperimentinės branduolio fizikos laboratorijoje vykdomi branduolio fizikos ir branduolinės bei radiacinės saugos fundamentiniai ir  taikomieji tyrimai: teoriniais ir eksperimentiniais metodais analizuojami radionuklidų susidarymo ir sklaidos technogeniniais barjerais mechanizmai, atliekami  branduolinių objektų ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo technologijų saugos vertinimas, diegiami nauji medžiagų analizės ir modifikavimo metodai.
  • Eksperimentiniais matavimais pagrįsti teoriniai modeliavimo metodai leidžia optimizuoti, grupuoti ir perskirstyti pavojingas ir radioaktyviąsias atliekas (RA) sprendžiant Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo problemas bei kuriant naujas, moksliškai pagrįstas, tausojančias aplinką  bei rentabilias atliekų tvarkymo technologijas. Analizuojamos prielaidos  įdiegtų proporcingumo daugiklių (nuklidinio vektoriaus) vertinimo konservatyvumui mažinti. Atliekamas aktyvacijos bei paviršinės taršos komponenčių nustatymas radioaktyviosiose atliekose visoms atominės elektrinės technologinio proceso grandims.
  • Plėtojami medžiagų analizės (RBS, PIXE) ir medžiagų struktūrų savybių  (optinių, elektrinių bei magnetinių) modifikavimo jonų pluoštelių ir branduolio spektroskopijos metodai ir jų taikymas kuriant aplinką tausojančius prietaisus ir technologijas. Vystomas naujų „išmanių“ medžiagų ir sudėtingų struktūrų panaudojimas,  kuriant naujas spinduliuotės detektavimo sistemas su iš anksto numatytomis savybėmis.Aukšto liuminescencijos kvantinio našumo organinių junginių spinduliuotės kinetikos tyrimai, žadinant didelės energijos dalelėmis (neutronais, protonais) ir fotonais. Naujų mažo fono dalelių detekcjos sistemų kūrimas. Sukurtų sistemų veikimo procesų skaitinis modeliavimas.
  • Spektroskopijos metodų (PIXE, RBS, liuminescencijos ir kitos nesąlytines matavimo technikos, pvz., fotolaidumo, fotojonizacijos spektroskopijos (MW-PCS)) plėtra ir jų pritaikymas kompleksiniam naujų medžiagų ir struktūrų savybių charakterizavimui ir optimizavimui panaudojant didelių energijų jonų pluoštelių sąveikos su įvairiomis medžiagomis ypatybes.
  • Jonų implantavimo optimizavimas atsižvelgiant į tolimesnio post-implantavimo apdorojimo ypatybes, susijusias su naujų medžiagų ir jų kompleksinių struktūrų modifikavimo technologijų kūrimu ir jų diegimu Lietuvos aukštųjų technologijų įmonėse.