„EcoBalt 2025“: kaip profesorius iš Latvijos A. Viksna padeda bitininkams

Vilniuje, FTMC ir VU Gyvybės mokslų centre, tęsiasi tarptautinė konferencija „EcoBalt 2025“, kurioje daugiau nei šimtas mokslininkų iš Baltijos šalių bei kitų valstybių pristato savo naujausius pasiekimus.

Vienas iš kviestinių pranešėjų – Latvijos universiteto profesorius Arturas Viksna. Žymus mokslininkas yra parašęs daugiau nei 150 straipsnių ir prisidėjęs prie svarbių tyrimų, susijusių su medumi: pavyzdžiui, jis su kolegomis nustatinėjo medaus iš Latvijos geografinę bei augalų kilmę, galimus užteršimo šaltinius ar specifinius žiedadulkių rodiklius. Profesoriaus darbai padeda ne tik bitininkams, bet ir medicinos mokslininkams – kadangi kokybiško medaus savybės vis labiau domina šios srities ekspertus.

Savo mokslinius tyrimus konferencijoje pristatęs A. Viksna primena, kad medus – vienas labiausiai klastojamų produktų pasaulyje, kuomet jis skiedžiamas cukraus sirupais arba klaidingai nurodoma medaus kilmė bei rūšis. Pasak Latvijos profesoriaus, itin svarbu užtikrinti, kad mūsų vartojamas medus būtų tikras, grynas – pirmiausia dėl to, kad sąžiningi bitininkai gautų konkurencingą uždarbį, nebūtume apgauti ir neišsikreiptų rinka dėl nekokybiško, bet pigaus medaus importo iš trečiųjų šalių.

„Kainos labai skiriasi. Pavyzdžiui, Manukos medus iš Naujosios Zelandijos kainuoja apie 29 eurus, o kiniškas – vos 1, 25 euro. Tai milžiniškas skirtumas“, – pastebi tyrėjas.

(Prof. Arturo Viksnos pranešimas. FTMC nuotrauka)

Mokslininkas savo pristatyme akcentavo, kad, kalbant apie medų, Europos Sąjunga pasigamina tik 63 proc. vidaus paklausos, o eksportas iš ES yra žymiai mažesnis nei importas. „Be to, kokybiškas monoflorinis medus labai svarbus medicinos tyrimams, ypač kai jame reikia nustatyti galimai biologiškai aktyvias naudingąsias medžiagas“, – sako A. Viksna.

Čia sutinkame keletą galbūt negirdėtų terminų – monoflorinis ir poliflorinis medus. Monoflorinis yra toks, kurio dauguma žiedadulkių (arba dominuojančių nektaro šaltinių) yra iš vienos augalų rūšies – pvz. liepų, grikių, rapsų, kiaulpienių ir t. t. Toks medus yra gan retas ir brangesnis. Tuo metu poliflorinis medus surinktas iš daugelio skirtingų augalų (tai gali būti miškų, pievų medus ir pan.).

Monoflorinis medus tradiciškai labiau vertinamas medicinoje bei moksliniuose tyrimuose – kadangi yra chemiškai pastovesnis, nes surinktas tik iš vienos rūšies augalų. Tačiau, pasak A. Viksnos, skirtingo medaus nauda kartais gali priklausyti nuo konkretaus mokslinio poreikio.

Mokslininkas su Latvijos universiteto Chemijos fakulteto Analitinės chemijos katedros kolegomis įvairiems tyrimams naudoja žiedadulkių analizę, – kai iš medaus išgaunamos žiedadulkių dalelės, ir galima atskirti, iš kokių augalų jos yra bičių paimtos. Pranešime akcentuota, kad tai padeda nustatyti medaus rūšį – kartais gamintojai gali sakyti, kad siūlo gryną, monoflorinį medų – nors, atlikus analizę, paaiškėja, kad meduje yra daugybė kitų augalų žiedadulkių.

(Unsplash.com nuotrauka)

„Bitininkams tokie mūsų tyrimai labai svarbūs. Pagaminti monoflorinį medų nėra lengva – ir dėl to už jį gauti didesnį atlygį rinkoje. Jei turime tokius analizės metodus, galime aptikti įvairius mikroelementų pėdsakus meduje ir padėti bitininkams geriau suprasti apie jų gaminį.

Taip pat manau, kad su kolegomis tęsime medicininio taikymo kryptis – tikriausiai kuriant ekologiškus tvarsčius ar medicininius gelius žaizdų gydymui“, – pasakoja A. Viksna.

Parengė Simonas Bendžius