Ekologiškų drabužių link: FTMC mokslininkai su garsiu mados dizaineriu kuria žaliąją tekstilę
Drabužiai yra neatsiejama mūsų kasdienybės ir kultūros dalis – ir jie kelia daugybę ekologinių iššūkių. Rūbams gaminti naudojama daug žemės, vandens ir energijos išteklių bei chemikalų, o vien Europoje per metus išmetama apie 7 milijonus tonų tekstilės atliekų.
Ar įmanomi drabužiai, kurių gamyba būtų draugiška gamtai? Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Tekstilės technologijų skyriaus mokslininkų komanda vysto ekologiškų rūbų sprendimus – o šiam tikslui darbuojasi su vienu garsiausių Lietuvos mados dizainerių Seržu Gandžumianu.
Nauja ekologiškų ir madingų drabužių kolekcija – 2028-ųjų sausį
Vienas iš svarbių FTMC Tekstilės technologijos skyriaus vykdomų projektų yra ekologiškų laisvalaikio drabužių kūrimas. Kad jie būtų ne tik tvarūs, bet ir estetiški, mokslininkai į pagalbą pasikvietė S. Gandžumianą – ir jau ne pirmą kartą: 2022 m. pristatyta bendrai kurta kolekcija; liemenės, džemperiai ir kelnės buvo pagaminti iš pluoštinių kanapių bei kitų medžiagų mišinių. O šįkart siekiama megztinių medžiagų gamybai panaudoti vien tik grynos kanapės pluoštą – pirmąkart Lietuvoje.
Kodėl? Šių projektų vadovė, FTMC Tekstilės technologijų skyriaus Išmaniosios ir funkcinės tekstilės laboratorijos vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Aušra Abraitienė pabrėžia tvarumo pusę:
„Natūralių pluoštų rinkoje pasaulyje dominuoja medvilnė, tačiau jos auginimui reikia daug pesticidų, vandens, reikalinga sėjomaina. Medvilnės produktyvumas iš hektaro santykinai mažas – tad ji nebelaikoma ekologišku pluoštu. Tuo metu pluoštines kanapes auginti žymiai paprasčiau: jos nereikalauja cheminių medžiagų, yra nereiklios klimato sąlygoms, nereikalauja sėjomainos, o iš to paties žemės ploto galima gauti maždaug dvigubai daugiau šio pluošto nei medvilnės.
Dar vienas privalumas tas, kad panaudojamas praktiškai visas augalas. Iš kanapių galima gaminti tekstilinį pluoštą, spausti aliejų, gaminti statybines ir izoliacines medžiagas. Galiausiai, kanapių pluoštas pasižymi daugybe vertingų savybių. Jis yra lengvas, labai stiprus ir ilgaamžis“, – sako FTMC mokslininkė.
(Dr. Ingrida Padleckienė ir dr. Aušra Abraitienė, dėvinti FTMC bei dizainerio S. Gandžumiano sukurtą ekologišką drabužį. FTMC nuotr.)
Ji priduria, kad šis pluoštas atsparus pelėsiams, kandims, turi puikias šilumą izoliuojančias savybes. Taigi šiuo projektu siekiama sukurti tvarią alternatyvą gaminiams iš medvilnės pluošto ir išplėsti ekologiškų drabužių rinką, supažindinant visus gamintojus ir vartotojus apie naujas galimybes draugiškos aplinkai tekstilės gamybai.
Naująją drabužių kolekciją planuojama pristatyti 2028 m. sausį.
„Šis projektas atliepia mano pasirinktą kelią – kurti tvariai. Bendradarbiaudamas su FTMC komanda galiu prisiliesti prie naujausių inovacijų, kartu išbandyti dar neatrastas medžiagų ir kūrybos galimybes. Šiuolaikinėje madoje ir nuolat besikeičiančioje aplinkoje tai yra būtina“, – sako mados dizaineris S. Gandžumianas.
Pasak mokslininkės A. Abraitienės, yra kur kas lengviau kurti ir gaminti tekstilę, kurioje kanapės sumaišytos su sintetiniais pluoštais. Tačiau jie, nors ir suteikia tokiems mišriems verpalams lengvesnes perdirbimo į gaminius sąlygas, vis dėlto gamtoje ilgai nesuyra, jų tolesnis panaudojimas išlieka problematiškas. Tad FTMC tekstilininkų idėja – panaudoti grynus kanapės verpalus be jokių priemaišų.
Dar viena naujovė – tokiems drabužiams medžiagos iš kanapės verpalų bus spalvinamos ne cheminiais, o natūraliais dažikliais. Tam gali tikti įvairios augalinės atliekos, kavos tirščiai ar išspaudos, medienos perdirbimo atliekos ir kitos biologinės kilmės medžiagos, kurios išskiria spalvinius pigmentus.
„Siekiame, kad visas gamybos procesas nuo pradžios iki pabaigos būtų kuo draugiškesnis aplinkai. Žinomą dizainerį S. Gandžumianą pakvietėme kaip partnerį, nes jis turi didelę patirtį tvarios ir ekologinės mados srityje. Jo dalyvavimas yra svarbus įvertinimas mūsų veiklai ir pačiam projektui“, – teigia mokslininkė.
(Ekologiškų laisvalaikio drabužių kolekcijos pristatymas 2022 m. Domanto Jakaičio nuotr.)
Pasak S. Gandžumiano, tvarumas jo kūryboje yra esminis dalykas:
„Nuo pat savo profesionalios karjeros pradžios kuriu ilgaamžius drabužius iš kokybiškų natūralių medžiagų. Tuomet dar net žodis „tvarumas“ nebuvo plačiai vartojamas, tačiau toks požiūris visada buvo mano kūrybos pagrindas. Dabar savo žiniomis ir patirtimi dalinuosi ir su jaunaisiais dizaineriais – kartu su savo partnere profesiniame ir asmeniniame gyvenime jau septintus metus organizuojame tarptautinį tvarios mados festivalį „Sustainable Fashion Week Vilnius“, – pasakoja dizaineris.
Būtini sprendimai aktualioms problemoms
Prieš keletą savaičių vykęs festivalis subūrė mados, verslo, mokslo ir inovacijų lyderius, formuojančius tvaresnės mados ateitį. Ten dalyvavo ir FTMC Tekstilės technologijų skyriaus Išmaniosios ir funkcinės tekstilės laboratorijos darbuotoja dr. Ingrida Padleckienė, pristačiusi pranešimą ir kalbėjusi diskusijoje.
„Ateitis priklauso tvariai tekstilei – medžiagoms, kurios gaminamos iš atsinaujinančių žaliavų, tarnauja ilgiau ir yra lengviau perdirbamos“, – sako mokslininkė.
Ji daug dėmesio skiria draugiškų tekstilės sprendimų kūrimui: taiko metodus, leidžiančius būsimiems drabužiams suteikti papildomų savybių naudojant mažiau vandens, energijos ir cheminių medžiagų.
Pavyzdžiui, jos komandos tyrimai susiję su natūraliųjų pluoštų medžiagų apdorojimu žemo slėgio plazma. Toks metodas suaktyvina medžiagų paviršių ir šitaip padeda sumažinti dažymo bei apdailos procesuose naudojamų cheminių medžiagų bei dažų kiekį. O dažymui ir apdailai naudojamos biologinės kilmės medžiagas, gaunamas iš žemės ūkio, maisto ir medienos pramonės atliekų.
Ne ką mažiaus svarbios ir tyrinėjamos naujų sukurtų medžiagų savybės, tokios kaip komfortas, atsparumas įvairiems aplinkos veiksniams ir ilgaamžiškumas.
(Prof. dr. Eugenijus Skerstonas ir dr. Ingrida Padleckienė. „Sustainable Fashion Week Vilnius“ nuotr.)
Pasak I. Padleckienės, šie ir kiti sprendimai šiandien tampa vis aktualesni, nes įprasta drabužių ir kitų tekstilės produktų gamyba yra vienas didžiausių (nors ir mažai matomų) iššūkių, susijusių su vartojimu. Apie juos ir sprendimo būdus Ingrida visuomenei kalbėjo „Sustainable Fashion Week“ renginyje.
„Didelė problema yra vadinamoji greitoji mada. Drabužiai perkami vis dažniau, dėvimi trumpiau ir greičiau išmetami. Didžioji dalis tekstilės atliekų (apie 85 proc.) patenka į bendrųjų atliekų konteinerius ir vėliau yra sudeginama arba šalinama sąvartynuose, kur gaminiai, pagaminti iš sintetinių pluoštų, nesuyra keletą amžių.
15 proc. tekstilės atliekų surenkama į specialius konteinerius, kur jos rūšiuojamos į tinkamas perdirbti ir panaudoti techninėms reikmėms, pavyzdžiui, valymo šluostėms. Ir tik mažiau nei 1 proc. tekstilės pasaulyje perdirbama atgal į naujus drabužius, todėl didžioji dalis vertingų žaliavų tiesiog prarandama.
Tokį žemą skaičių turime ne be pagrindo. Tekstilės gaminiai, pagaminti iš dviejų ar daugiau skirtingų pluoštų, dažniausiai gali būti perdirbami tik cheminiu būdu, ištirpinant vieną iš pluoštų. Tai neekonomiškas ir aplinkai ne itin palankus procesas, nes jam reikia didelio kiekio cheminių medžiagų. Dėl šios priežasties cheminis perdirbimas taikomas gana retai, o mišrių pluoštų tekstilės perdirbimo į naujus tekstilės gaminius galimybės išlieka ribotos“, – paaiškina FTMC mokslininkė.
Ji akcentuoja, kad iššūkių kelia ne tik tekstilės atliekos, bet ir pati gamyba – ji reikalauja didelių žemės, vandens ir energijos išteklių, naudojama daug cheminių medžiagų. Apie 60–70 proc. šiandieninės tekstilės sudaro sintetiniai pluoštai, daugiausia poliesteris, gaminamas iš naftos produktų. Skalbiant sintetinius gaminius į aplinką patenka mikroplastiko dalelės, kurių sulaikymas nuotekų valymo įrenginiuose vis dar išlieka dideliu iššūkiu. Todėl dalis mikroplastiko patenka į upes, ežerus ir kitus vandens telkinius.
Trys keliai į tvaresnę tekstilę
Mados festivalyje I. Padleckienė pasakojo, kokius sprendimus pasaulio ekspertai siūlo šioms ekologinėms problemoms spręsti. Pasak mokslininkės, vis daugiau kalbama apie medžiagas, pagamintas iš vienos rūšies pluošto, vilną ir kanapes – šie trys būdai laikomi vienomis perspektyviausių krypčių, nes padeda mažinti atliekų kiekį, ilgina gaminių tarnavimo laiką ir sudaro geresnes sąlygas perdirbimui.
„Pagrindinis vienpluoščių medžiagų privalumas yra tas, kad jos daug lengviau perdirbamos ir gali būti grąžinamos į tekstilės gamybos procesus. Tai vienas svarbiausių žiedinės ekonomikos principų.
Tačiau svarbu suprasti, kad tvarumas ne visada reiškia gaminį iš vieno pluošto. Nors tokią tekstilę paprastai lengviau perdirbti, būtina vertinti visą gaminio gyvavimo ciklą. Jei tinkamai parinktas natūralių ir sintetinių pluoštų derinys užtikrina didesnį drabužio patvarumą, geresnį formos išlaikymą ir leidžia jį dėvėti daugelį metų, toks gaminys gali būti tvaresnis nei iš vieno pluošto pagamintas drabužis, kuris greitai susidėvi ir tampa atlieka. Todėl siekiant mažesnio poveikio aplinkai svarbu rasti pusiausvyrą tarp perdirbamumo, funkcionalumo ir gaminio ilgaamžiškumo“, – sako Ingrida.
(Sėjamoji (pluoštinė) kanapė. Thayne Tuason / „Wikipedia“ nuotr.)
Kitas sprendimas – vilna, kuri yra natūralus, atsinaujinantis ir biologiškai skaidus pluoštas. Pasak mokslininkės, ši medžiaga pasižymi puikiomis termoreguliacinėmis savybėmis: žiemą šildo, o šiltesniu oru padeda išlaikyti komfortišką kūno temperatūrą. Vilna sugeria drėgmę nesukeldama drėgnumo pojūčio, natūraliai mažiau kaupia kvapus, todėl vilnonius drabužius galima skalbti rečiau. Tai leidžia taupyti vandenį ir energiją. Be to, kokybiški vilnos gaminiai gali būti dėvimi daugelį metų ar net dešimtmečių.
„Tiesa, vilnos gavyba taip pat kelia tam tikrų aplinkosauginių iššūkių, todėl svarbu rinktis atsakingai užaugintos arba perdirbtos vilnos gaminius“, – primena I. Padleckienė.
O kalbėdama apie kanapes, FTMC tyrėja pakartoja jau aptartas jos gerąsias savybes – tvirtumą, ekologiškas auginimo sąlygas ir natūralų suirimą. Tačiau čia susiduriama su iššūkiu: kanapių pluoštą sudėtingiau apdoroti ir iš jo pagaminti minkštus, vartotojams patrauklius drabužius. Būtent todėl šioje srityje aktyviai vykdomi moksliniai tyrimai, siekiant išsaugoti gerąsias kanapių savybes ir kartu pagerinti dėvėjimo komfortą.
„Apibendrinant, medžiagos, pagamintos iš vieno pluošto, padeda spręsti tekstilės perdirbimo problemas, vilna leidžia ilgiau naudoti gaminius ir mažina jų priežiūros poreikį, o kanapės suteikia galimybę kurti drabužius iš mažesnį poveikį aplinkai turinčios žaliavos. Visų šių sprendimų tikslas yra tas pats: kurti ilgaamžę tekstilę, kuri tarnautų kuo ilgiau, o pasibaigus jos naudojimo laikui galėtų būti kuo efektyviau grąžinta į žiedinį gamybos ciklą“, – sako mokslininkė.
Parengė Simonas Bendžius