Į tarptautinę konferenciją kviečiantis mokslo diplomatas C. Rybneris: Baltijos šalys gali pasiūlyti daug inovacijų

Pirmą kartą šalyje vyksta Lietuvos mokslo tarybos inicijuota Tarptautinė mokslo savaitė „(re) SEARCH 2025“, kai įvairių renginių metu susitinka ir diskutuoja mokslo, verslo, valstybės bei tarptautinių organizacijų lyderiai. Spalio 17 d., penktadienį, renginių ciklą užbaigs tarptautinė praktinė konferencija „Atveriame technologijų mainus: ryšių kūrimas tarp regiono ir Jungtinės Karalystės“.

Konferenciją organizuoja Jungtinės Karalystės (JK) ambasada Vilniuje, Fizinių ir technologijos mokslų centras (FTMC) ir Vilniaus universitetas. Čia dalyvaus žinomi ekspertai iš prestižinių mokslo bei verslo institucijų – o renginys skirtas skatinti technologijų perdavimą bei bendradarbiavimą inovacijų srityje tarp JK ir Baltijos šalių, Suomijos bei Ukrainos.

Pagrindinis konferencijos organizatorius, JK ambasados Mokslo ir inovacijų vadovas Baltijos šalims Cristoferis Rybneris, išsamiau pasakoja apie mūsų regiono galimybes tapti inovacijų lyderiais.

(Organizatorių skelbimas)

Jūs dirbate JK ambasadoje Estijoje, tačiau, neabejoju, turite platesnį žvilgsnį į visą Baltijos regioną. Jūsų nuomone, kas daro Baltijos šalis įdomias Jungtinei Karalystei mokslo ir technologijų požiūriu?

Taip, mano veikla apima visą Baltijos regioną, o į Lietuvą keliauju dažnai.

Baltijos šalys turi labai panašų požiūrį kaip JK. Jos laikomos lanksčiomis, dinamiškomis valstybėmis, kurioms itin rūpi inovacijų kūrimas.

Konkrečiai Lietuvoje tokios sritys kaip puslaidininkiai ir biotechnologijos sutampa su JK strateginiais pramoniniais prioritetais, o Estija yra stipri skaitmeninio valdymo, genomikos ir kibernetinio saugumo srityse. Latvijai pranašumą gali suteikti vandenilio technologijos, tvari energetika ir dronai – todėl visas regionas kartu turi daug ką pasiūlyti. Manau, kad tai suteikia didžiulį potencialą bendriems mokslinių tyrimų ir plėtros projektams, klinikiniams tyrimams ir pažangiai gamybai šiose srityse tarp JK ir Baltijos šalių.

Mes matome bendras vertybes – atvirumą, tobulumo siekį ir atsparumą iššūkiams – ir norime toliau dirbti kartu, kurdami bendrus veikimo principus, remdami giliųjų technologijų (Deep Tech) ekosistemas ir kartu ieškodami sprendimų pasaulinėms problemoms.

(Juditos Vadeikės / FTMC nuotrauka)

Esate minėjęs, kad JK vertina galimybę bendradarbiauti su Baltijos šalimis siekiant tapti inovacijų lyderėmis. Jūsų nuomone, kokių inovacijų šiandien labiausiai reikia Europai ir ko mums vis dar trūksta?

Visi siekiame naujausių technologijų, tačiau manau, kad mums reikia inovacijų, kurios būtų ne tik pažangios, bet ir plačiai pritaikomos, saugios bei tinkamos besikeičiančiame geopolitiniame kontekste. Tokios sritys kaip dirbtinio intelekto saugumas, kvantinės technologijos ir antimikrobinis atsparumas reikalauja neatidėliotino reagavimo, kartu sprendžiant klimato krizės ir maisto saugos iššūkius.

Viena sritis, kurioje tikrai galime tobulėti, yra gebėjimas greičiau perkelti idėjas iš laboratorijos į rinką – ypač giliųjų technologijų srityse, kur reikia ilgų kūrimo ciklų, specializuoto finansavimo ir tarpsektorinio bendradarbiavimo. Štai čia tokie instrumentai kaip „Horizon Europe“, prie kurio JK dabar vėl visiškai prisijungė, atlieka itin svarbų vaidmenį. Jie leidžia mums sutelkti patirtį, pasidalyti rizika ir kurti gebėjimų koalicijas tarp valstybių.

Visada įdomūs konkretūs pavyzdžiai. Ar galėtumėte pasidalyti savo patirtimi – kaip padėjote įmonei ar universitetui priimti drąsų sprendimą, kuris davė netikėtai gerų rezultatų ir paskatino inovacijų kūrimą?

Esu mokslo diplomatas, tad mano pagrindinė užduotis – skatinti tarptautinius ryšius ir kurti tinklus, kurie leistų klestėti inovacijoms, o ne tiesiogiai vadovauti konkretiems inovacijų projektams. Tačiau esu matęs, kaip strateginiai ryšiai gali paskatinti drąsius sprendimus, turinčius ilgalaikį poveikį.

Vienas pavyzdys – šių metų pradžioje vykęs Mokslo ir inovacijų patarėjų tinklo vizitas į JK, kurio metu buvo suburti Lietuvos ir JK atstovai pasidalyti įžvalgomis apie tokių tinklų vaidmenį valdžios institucijose. Ši iniciatyva nebuvo skirta konkrečiai inovacijai, bet veikiau tam, kaip mokslas būtų integruojamas į platesnę valstybės valdymo struktūrą. Manau, šios diskusijos turės įtakos Lietuvos mokslo diplomatijos strategijos kūrimui ir mokslinių patarėjų integravimui į politikos formavimą.

Kitas reikšmingas poveikio rodiklis – šimtai „Horizon Europe“ projektų, kuriuose dalyvauja Lietuvos ir JK tyrėjai. Šios partnerystės aiškiai rodo, koks stiprus yra tarptautinis tinklas, kurį padėjome puoselėti. Nors šių projektų rezultatai skiriasi, jų gausa ir įvairovė parodo, kaip gerai susietas mokslinis bendruomenės tinklas gali duoti netikėtų ir situaciją keičiančių rezultatų.

Iš esmės drąsūs sprendimai, kuriuos remiame, dažnai priimami užkulisiuose – per pasitikėjimo kūrimą, strateginį dialogą ir sąlygų inovacijoms augti sudarymą.

(Cristoferis Rybneris. Nuotrauka iš asmeninio archyvo)

Konferencija „Atveriame technologijų mainus“ vyks jau šį penktadienį. Jūsų nuomone, kodėl verta joje dalyvauti mokslininkams, verslininkams ir tiesiog smalsiems žmonėms?

Tyrimai rodo, kad norint gauti prieigą prie žinių ir išteklių bei gebėti juos paversti vertę kuriančiais rezultatais, labai svarbi mūsų tarpusavio tinklų kokybė. Būtent tai ir yra šios konferencijos esmė – platforma regioniniam žinių apsikeitimui ir bendram veikimui kaip ekosistemai.

Renginys suburs pagrindinius balsus iš Kembridžo universiteto, Londono universiteto koledžo, FTMC, VU ir viso regiono po vienu stogu, kad aptartume, kaip paversti mokslinius tyrimus realiais sprendimais.

Tad, sakyčiau, jei esate mokslininkas, siekiantis komercializuoti savo darbą, verslininkas, ieškantis partnerių, ar tiesiog žmogus, besidomintis inovacijų ateitimi – šis renginys yra privalomas. Išgirsime patyrusių profesionalų įžvalgų ir praktinių patarimų. Bet galiausiai viskas susiveda į ryšių stiprinimą už savo laboratorijos ir institucijos ribų – tai galimybė prisidėti prie regioninės ekosistemos formavimo.

Kaip pagrindinis renginio organizatorius, ko pats tikitės iš šios konferencijos? Koks rezultatas turėtų būti, kad jau po visko galėtumėt sau ramiai pasakyti: „Pavyko“?

Sėkmė man reiškia tris dalykus: visų pirma, kad dalyviai išvyktų su naujais užmegztais ryšiais ir pritaikomomis idėjomis; antra – kad prasidėtų bendradarbiavimas: būtų bendros paraiškos finansavimui gauti, startuolių rėmimas ar politiniai dialogai; ir trečia – kad pristatytume Baltijos regioną ir JK kaip atsakingų, didelį poveikį darančių inovacijų lyderius.

Jei galėsime padėti paversti idėjas verslo projektais, o šiuos projektus – realiais sprendimais, vadinasi, savo darbą atlikome.

Kalbino Simonas Bendžius

Išsamiau apie konferenciją skaitykite paspaudę nuorodą Tarptautinės mokslo savaitės „(re) SEARCH 2025“ interneto svetainėje

Nemokama registracija čia