In memoriam. Prof. Arvydas Survila (1942.09.04 – 2026.01.15)

2026 m. sausio 15 d. netekome pripažinto Lietuvos elektrochemijos specialisto, profesoriaus habilituoto daktaro Arvydo Survilos.

Jo mokslinis kelias prasidėjo Vilniaus universitete ir tęsėsi Maskvos M. Lomonosovo universitete, kur jis specializavosi elektrochemijos srityje ir apgynė disertaciją. Nuo 1968 m. profesoriaus veikla buvo glaudžiai susijusi su tuometiniu Lietuvos mokslų akademijos Chemijos ir cheminės technologijos institutu (vėliau Chemijos institutas, dabar – FTMC), kuriame jis dirbo didžiąją savo gyvenimo dalį.

Pagrindinės profesoriaus mokslinių tyrimų kryptys buvo elektrocheminė kinetika, kompleksinių junginių elektrochemija ir elektrocheminis metalų bei lydinių nusodinimas. Jo darbai pasižymėjo gilia teorine analize, kruopščia kiekybine eksperimentinių duomenų interpretacija ir fundamentinių elektrochemijos dėsnių taikymu praktiniams galvanostegijos procesams. Šių tyrimų rezultatai buvo apibendrinti habilitaciniame darbe ir monografijose, sulaukusiose plataus tarptautinio pripažinimo. Už reikšmingą indėlį į elektrocheminio lydinių nusodinimo teoriją ir praktiką profesoriui buvo paskirta Lietuvos mokslo premija, o vėliau šios srities darbų ciklas įvertintas Lietuvos mokslų akademijos J. Matulio vardo premija.

Svarbi profesoriaus mokslinės veiklos dalis buvo fotoelektrocheminiai tyrimai, prisidėję prie gilesnio elektrochemiškai formuojamų puslaidininkinių sluoksnių supratimo ir fotoelektrocheminės krypties plėtros.

Profesorius paskelbė daugiau kaip 250 mokslinių publikacijų bei išleido monografijų prestižinėse leidyklose. Jis aktyviai dalyvavo tarptautinėje mokslo veikloje – skaitė pranešimus daugiau kaip penkiasdešimtyje tarptautinių konferencijų, buvo kviečiamas skaityti paskaitų užsienio mokslo centruose, bendradarbiavo su JAV, Lenkijos ir kitų šalių mokslininkais.

Pedagoginė veikla užėmė svarbią vietą profesoriaus gyvenime. Jis skaitė pagrindinius ir specialiuosius chemijos bei elektrochemijos kursus Vilniaus universitete, Vilniaus pedagoginiame institute ir Vytauto Didžiojo universitete. Jam vadovaujant buvo parengta ir apginta dvylika daktaro disertacijų, o jo ugdytų mokslininkų darbuose atsispindi jam būdingas metodologinis tikslumas ir teorinis nuoseklumas. Šis indėlis į jaunųjų mokslininkų rengimą buvo papildomai įvertintas Aukščiausiojo laipsnio valstybės mokslo stipendija 2002–2003 m.

Ne mažiau svarbus buvo profesoriaus indėlis į mokslo organizavimą. Jis vadovavo Naujų elektrocheminių metodų laboratorijai, Teorinės elektrochemijos laboratorijai ir Elektrocheminės kinetikos skyriui, buvo renkamas Chemijos Instituto tarybos nariu, o 1994–1998 m. ėjo jos pirmininko pareigas.

Nepaisant didelio užimtumo mokslinėje ir pedagoginėje veikloje, profesorius rasdavo laiko ir visuomeniams darbams – dalyvavo jaunųjų chemikų olimpiadų organizavime, veikė Lietuvos MA Teodoro fon Grotuso fondo valdyboje, Lietuvos mokslų akademijoje buvo išrinktas nariu-ekspertu. Jis taip pat buvo tarptautinių elektrochemikų draugijų narys, prestižinių mokslo žurnalų redkolegijų narys ir recenzentas.

Profesoriaus Arvydo Survilos veikla ir pasiekimai sudaro reikšmingą Lietuvos chemijos mokslo istorijos dalį, o jo sukurta mokslinė ir pedagoginė veikla tebėra gyva jo darbuose ir mokinių veikloje.

Kolegos jį prisimins kaip principingą, bet šiltą bendraminčių bičiulį, mokiniai – kaip reiklų ir įkvepiantį Mokytoją, o mokslo bendruomenė – kaip žmogų, kuriam mokslas buvo ne tik profesija, bet ir gyvenimo prasmė. Jo darbai ir idėjos gyvens toliau.

Atsisveikinimas vyks vilniuje, M. Paco g. 4 (prie Šv. Petro ir Povilo bažnyčios), 2026-01-18 nuo 9.00 iki 13.00 (10.00 val. vyks šv. Mišios). Urna išnešama 13 val.