Jaunųjų mokslininkų simpoziumo organizatoriai – apie naują perspektyvią mokslinę kryptį ir pažintis su pasaulio lyderiais 

Vilniuje vyko tarptautinis jaunųjų mokslininkų simpoziumas „Frontiers of Photonics & Semiconductor Technology“, kurį organizavo FTMC. 

Keturių dienų renginyje 50 įvairių institucijų Lietuvos ir užsienio doktorantų gilinosi į  šiuolaikines puslaidininkių ir fotonikos technologijas, kurios formuoja komunikacijos, jutiklių, skaičiavimo ir integruotųjų sistemų ateitį.

Paskaitas doktorantams skaitė pasaulyje pripažinti mokslininkai bei inžinieriai, taip pat vyko kūrybinės dirbtuvės dalijantis idėjomis, kaip technologiškai spręsti visuomenei aktualius iššūkius.

Nauja šviesos ir elektronikos sinergija

Vienas ryškiausių simpoziumo akcentų buvo lietuviškas: pranešimą skaitė iš Australijos, Karališkojo Melburno technologijos instituto (RMIT), į FTMC grįžęs fizikas dr. Armandas Balčytis. Čia jis pradeda darbuotis neseniai įkurtame Terahercinių ir hibridinių puslaidininkių lustų centre, kur vystys daug žadančią fotoninių integrinių grandynų technologiją. 

„Šviesos ir elektronikos susijungimas – tai viena perspektyviausių krypčių siekiant mažinti energijos suvartojimą ar pagreitinti skaičiavimų bei komunikacines sistemas. Daug dėmesio jai planuojame skirti ir mūsų Centre, plėtojant naujas kompetencijas hibridinių fotoninių lustų srityje.

Ką tai reiškia? Elektronikos kūrimas juda vis aukštesnių dažnių link, o fotonika – šviesos valdymas – „leidžiasi“ į žemesnių dažnių sritis. Šiuo metu artėjame prie etapo, kai abi technologijos gali būti sujungtos ir papildyti viena kitą. Tai atveria galimybes kurti visiškai naujas technologijas, kurių iki šiol nematėme“, – pabrėžia FTMC Terahercinių ir hibridinių puslaidininkių lustų centro vadovė, viena iš simpoziumo organizatorių dr. Dovilė Čibiraitė-Lukenskienė.

(Dr. Dovilė Čibiraitė-Lukenskienė. Gabrieliaus Mackevičiaus / FTMC nuotr.)

„Fotoniniuose lustuose šviesa gali keliauti specialiais bangolaidžiais, būti skaidoma, vėlinama, maišoma ir apdorojama panašiai kaip signalai elektroninėse schemose. Tokios technologijos gali būti svarbios ryšio sistemoms, jutikliams, stiprintuvams, signalų šaltiniams ir net naujos kartos kompiuteriams.

Kartu atsiranda ir naujų iššūkių, pavyzdžiui, kaip efektyviai įvesti šviesą į lustą ir iš jo išvesti. Čia svarbų vaidmenį vaidina difrakcinė optika, mikrolęšiai bei kitos pažangios optinės technologijos: būtent šiose srityse FTMC jau turi stiprių kompetencijų ir gali reikšmingai prisidėti prie būsimos fotoninių lustų plėtros“, – pasakoja vienas iš simpoziumo organizatorių, FTMC Optoelektronikos skyriaus l. e. p. vadovas dr. Linas Minkevičius. 

Pasak jo, studentams buvo itin naudinga iš pirmų lūpų išgirsti, kaip atrodo realūs mokslinių tyrimų ir technologijų kūrimo procesai. Pavyzdžiui, A. Balčytis akcentavo, kad pažangių puslaidininkinių lustų gamyba gali trukti net devynis mėnesius, todėl kiekviena klaida kainuoja labai brangiai ne tik finansine, bet ir laiko prasme. Simpoziumas padėjo suprasti, jog giliosios technologijos kuriamos ilgais ciklais ir reikalauja itin didelio tikslumo bei atidumo.

L. Minkevičius priduria, kad paskaitos davė daug idėjų tiek doktorantams, tiek FTMC mokslininkams – ir šios idėjos įkvepia naujam moksliniam proveržiui.

(Su vienais iš kūrybinių dirbtuvių nugalėtojų: dr. Dovilė Čibiraitė-Lukenskienė, Raul Aliyev, David Bolanos ir Dheeshna Nadukandy Purayil. FTMC nuotr.)

Visuomenei aktualūs sprendimai

Organizatoriai sako, kad po įvadinių simpoziumo paskaitų studentai jau turėjo pakankamai bazinių žinių ir galėjo imtis visuomenei aktualių iššūkių sprendimo: kūrybinių dirbtuvių metu buvo nagrinėjamos tokios temos kaip 6G ryšys, aplinkosauga ar saulės elementų efektyvumas. Dalyviai turėjo ne tik suprasti problemą bei jos keliamus reikalavimus, bet ir per labai trumpą laiką pasiūlyti galimą technologinį sprendimą, kurį paskutinę simpoziumo dieną pristatė vertinimo komisijai.

„Geriausiai buvo pristatytos dvi temos – „Bevielė komunikacija 200–300 GHz ruože“ (autoriai: Augustė Bielevičiūtė, David Bolanos ir Dheeshna Nadukandy Purayil) bei „Fotoninis jutiklis aplinkos stebėsenai“ (Ričardas Petkus ir Raul Aliyev).

Pirmosios tematikos privalumas – ženkliai atpiginta „mokslinė“ sistema, kurią būtų galima diegti trumpo nuotolio komunikacijai. Antroji – itin kompaktiška technologija, kuri gali būti integruojama itin mažose ir lengvumo reikalaujančiose sistemose“, – sako D. Čibiraitė-Lukenskienė.

Daug dėmesio simpoziume skirta ir studentų susitikimams su įvairių technologijų įmonių atstovais. Pavyzdžiui, vienoje iš sesijų doktorantai galėjo praktiškai susipažinti su optinių sistemų derinimu. 

„Buvo pateikta užduotis kuo greičiau ir tiksliau sureguliuoti lazerio optinį kelią. Tai leido pajusti, kaip dirba specialistai pramonėje ir mokslinėse laboratorijose. Iš esmės toks darbas labai panašus į tai, kas kasdien vyksta FTMC terahercų ar kitose optikos laboratorijose, kur reikia moksliniams tyrimams preciziškai derinti veidrodžius ir kitus optinius elementus“, – sako dr. L. Minkevičius.  

(Gabrieliaus Mackevičiaus / FTMC nuotr.)

Pažintis su pasaulio ir Lietuvos lyderiais

Lankstus simpoziumo formatas leido doktorantams patiems rinktis, kuriose veiklose dalyvauti: paskaitose, praktinėse dirbtuvėse, tinklaveikos renginiuose, ar net pristatyti savo darbus tikroje tarptautinėje konferencijoje APROPOS 2026, kurią organizavo FTMC.  Simpoziumo dalyviai galėjo klausytis šios konferencijos svečių pranešimų.

L. Minkevičius ypatingai išskiria Ročesterio universiteto profesoriaus, vieno ryškiausių visų laikų terahercinių bangų srities ekspertų Xi-Cheng Zhango pranešimą:

„Pirmą kartą jo paskaitos klausiausi dar studijuodamas Fizikos fakultete. Tuo metu jis pristatė terahercinių technologijų taikymą erdvėlaivių keraminėms dangoms tirti, ir tai paliko didžiulį įspūdį. Tuo metu dar negalvojau, kad kada nors teks su juo susipažinti artimiau. 

Nuo tada praėjo beveik du dešimtmečiai, o šiandien jau su juo susitinku kaip su kolega konferencijose. Tai gerai parodo, kokią įtaką jauniems tyrėjams gali turėti galimybė gyvai išgirsti pasaulinio lygio mokslininkus.“

(Dr. Linas Minkevičius. Gabrieliaus Mackevičiaus / FTMC nuotr.)

Pasak Lino, bendrai apžvelgus visas simpoziumo dienas, didžiausią vertę doktorantams turėjo palikti tiesioginis bendravimas ir galimybė įgyti vertingų žinių iš žmonių, kurie prisideda prie pažangiausių technologijų kūrimo:

„Džiugu, kad tarp šių žmonių yra ir FTMC Optoelektronikos skyriaus kolegų su savo naujomis idėjomis ir ryšiais. O tokie ryšiai neatsiranda atsitiktinai. Galimybė į Lietuvą pakviesti aukščiausio rango ekspertus rodo, kad esame labai aukštame lygyje, ir mūsų Centras gerai žinomas pasaulinėje mokslinėje bendruomenėje. Verta pastebėti, kad analogiškos tarptautinės konferencijos pasaulyje dažnai turi mažiau tokio lygio pranešėjų negu Vilniuje.“ 

D. Čibiraitė-Lukenskienė priduria, kad daug naudos dalyviams atnešė ir pokalbiai su Lietuvos technologijų pramonės atstovais.

„Studentai galėjo susipažinti ne tik su akademiniais tyrimais, bet ir su jų praktiniu pritaikymu visuomenėje bei pramonėje. Tai padeda suprasti, kad laboratorijose kuriami sprendimai – tas darbas, kurį jie jau daro ar dar galėtų daryti – prisideda prie realių technologinių ir visuomeninių iššūkių sprendimo“, – sako FTMC mokslininkė.

FTMC informacija