Kas trečia Vilniaus mokykla – padidintos oro taršos zonoje: FTMC mokslininkai ragina imtis veiksmų

37 proc. Vilniaus mokyklų susiduria su kenksmingais oro teršalais aplinkoje, ir šios ugdymo įstaigos įsikūrusios prie pagrindinių intensyvaus eismo kelių. Tokią situaciją naujausiame tyrime nustatė FTMC mokslininkai.

Tai pirmasis Lietuvoje darbas, kuriame pasitelkti palydoviniai klimato stebėjimo duomenys bei mašininis mokymasis oro kokybei aplink mokyklas nustatyti. Rezultatai publikuoti prestižiniame tarptautiniame žurnale „Urban Climate“, mokslinio straipsnio autoriai – FTMC Aplinkotyros skyriaus mokslininkai dr. Mehri Davtalab, dr. Lina Davulienė, dr. Ieva Uogintė, dr. Simonas Kecorius bei šio skyriaus vadovė dr. Steigvilė Byčenkienė. Tyrėjų komandoje taip pat dalyvavo Zagrebo Antropologinių tyrimų instituto mokslininkas dr. Mario Lovrić. Šis tyrimas atliktas įgyvendinant „Europos horizonto“ projektą EDIAQI.

Mokslininkai tikisi, kad jų tyrimas taps rimtu signalu tiek pačioms mokykloms, tiek politikos formuotojams imtis konkrečių veiksmų siekiant užtikrinti vaikų sveikatą.

Aktualiai problemai spręsti – naujas metodas

Oro tarša yra viena didžiausių grėsmių visuomenės sveikatai visame pasaulyje, ypač tokiose jautriose vietose kaip mokyklos. Šiuo atveju, FTMC mokslininkai rinko duomenis apie tris teršalus – azoto dioksidą (NO₂), sieros dioksidą (SO₂) ir anglies monoksidą (CO).

„Šios nematomos dujos veikia tyliai, bet grėsmingai, – sako viena iš tyrimo autorių dr. Steigvilė Byčenkienė. –  NO₂ silpnina plaučius ir didina astmos riziką, CO mažina deguonies kiekį kraujyje, o SO₂ dirgina kvėpavimo takus ir sukelia uždegimus. Vaikai yra jautriausia grupė, jų organizmas dar tik vystosi, tad poveikis jiems yra stipriausias. Dar blogiau, kai šie teršalai pasirodo kartu, jų žala sustiprėja. Būtent šių junginių kombinacijas ir tyrėme atsižvelgiant į mokyklos atstumą nuo kelio“.

(Dr. Steigvilė Byčenkienė. Hernandez & Sorokina / FTMC nuotrauka)

Straipsnio autorių teigimu, itin svarbu turėti patikimus įrankius oro kokybės įvertinimui, kad būtų apsaugotos pažeidžiamos gyventojų grupės. Tačiau čia iškyla problema: antžeminių oro taršos stebėjimo stočių skaičius miestuose ribotas, ir iki šiol buvo sudėtinga nustatyti oro taršos situaciją daugybėje konkrečių Vilniaus mokyklų vietų.

FTMC tyrėjai rado sprendimą: rinko palydovinius duomenis apie NO₂, SO₂ ir CO, kuriuos sujungė su mašininio mokymosi metodais – vadinamaisiais atsitiktinio miško (angl. Random Forest) ir gradientinio stiprinimo (angl. Gradient Boosting Maschine) algoritmais. Tokiu būdu mokslininkai sukūrė oro kokybės klasifikacijos žemėlapius aplink mokyklas Vilniuje.

„Įprastos oro kokybės matavimo stotys dažnai nesugeba parodyti, kas vyksta prie konkrečios mokyklos. Todėl pasitelkėme inovatyvų kelią – palydovinius duomenis ir mašininio mokymosi metodus. Šis derinys leido tiksliai nustatyti, kuriose miesto vietose tirtų teršalų koncentracijos ore yra didžiausios, ir įvertinti mokyklų situaciją“, – pasakoja pagrindinė tyrimo autorė dr. Mehri Davtalab.

(Dr. Mehri Davtalab. Nuotrauka iš asmeninio archyvo)

Pavojaus signalas ugdymo įstaigoms

Gauti duomenys atskleidžia neraminančią situaciją. Net 97 proc. mokyklų patenka į didelio kelių tankio zonas, t. y., mokyklos įsikūrusios mažiau nei 100 m atstumu nuo kelių. Šiose teritorijose vyrauja tarša. Tačiau tai dar ne viskas: net 37 proc. Vilniaus mokyklų patenka į padidintos taršos zoną, kurioje veikia NO₂ + SO₂ + CO dujų derinys, dar labiau sustiprinantis neigiamą poveikį sveikatai. Pasak dr. S. Byčenkienės, į pastarąjį skaičių būtina atkreipti dėmesį:

„Be abejonės, tai yra rimta problema. Vaikai šiose mokyklose praleidžia 6–8 valandas per dieną, tad poveikis sveikatai tampa ne tik teorija, bet ir kasdienė realybė.

Svarbu matyti ir platesnį kontekstą: kaip ir kituose miestuose, Vilniuje apskritai nėra vietų, kur oro kokybė būtų visiškai „be taršos“. Yra tik sąlyginai švarios erdvės, ypač ten, kur mokyklos (ar gyvenamieji namai) įsikūrę šalia parkų ar miškų. Tokiose vietose želdynai veikia kaip natūralūs filtrai ir pagerina oro kokybę. Vis dėlto daugeliui mokyklų kasdien tenka susidurti su taršos rizika.“

(Mokyklos ir keliai, nagrinėti tyrime. FTMC iliustracija)

FTMC mokslininkai pabrėžia šio tyrimo tikslą – kad gauti duomenys netaptų dar viena statistika. Atkreipiamas dėmesys, kad Vilniuje švarios zonos sudaro tik mažumą visos teritorijos, o daugeliui mokyklų kasdien tenka susidurti su taršos rizika. Pasaulio sveikatos organizacija primena, kad visiškai saugių teršalų lygių apskritai nėra, todėl minimi 37 proc. tampa įrodymu, kad oro taršos problema yra sisteminė. Anot tyrimo autorių, tai aiškus kvietimas Vilniui veikti dabar: prie mokyklų sodinti daugiau želdinių, gerinti klasių vėdinimo sistemas ir riboti automobilių srautus šalia ugdymo įstaigų, kad vaikai galėtų mokytis sveikesnėje aplinkoje.

„Net paprasti sprendimai, pavyzdžiui, klasės vėdinimas ne piko valandomis, sumažintų vaikų patiriamą taršą. Mūsų modelis taip pat gali būti pritaikytas kitų teršalų nustatymui, pavyzdžiui, kietosioms dalelėms (KD_2.5 ir KD₁₀) ne tik Vilniuje, bet ir kitose Lietuvos bei pasaulio vietose, kur trūksta nuolatinės oro kokybės stebėsenos“, – teigia M. Davtalab.

Straipsnio autoriai kartu pastebi, kad Vilniaus mieste kasmet atsiranda vis daugiau želdynų ir žaliųjų erdvių, kurios ne tik gražina aplinką, bet ir realiai padeda mažinti oro taršą. Tai rodo, kad kryptingai investuojant į gamtines priemones galima sukurti sveikesnę aplinką vaikams ir miestiečiams.

Parengė Simonas Bendžius