Kosminiame FTMC forume – apie Visatos paslaptis, astronautų kasdienybę ir drąsą siekti aukštumų

Didieji atradimai prasideda nuo jaunų dienų – FTMC siekia ne tik supažindinti visuomenę su naujausiais mokslo pasiekimais, bet ir įkvėpti būsimus tyrėjus.

Lietuvoje tęsiasi mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė“. Vienas didžiausių šio festivalio renginių buvo Vilniuje įvykęs Kosminis FTMC forumas, subūręs apie 180 moksleivių.

Atidarydamas Forumą, FTMC direktorius prof. dr. Ramūnas Skaudžius kalbėjo, kad į kosmosą pakilti galime visi – jei netiesiogiai, tai prisidėdami prie pažangių sprendimų ir technologijų kūrimo, ir tai padeda ne tik geriau suprasti Visatą, bet ir padėti žmonijai Žemėje. R. Skaudžius moksleiviams linkėjo būti „astronautais“ pačia geriausia šio žodžio prasme – kad mūsų idėjos ir svajonės mus vestų aukštyn.

Renginio rėmėjas – visoje Europoje unikalus Lietuvos etnokosmologijos muziejus. Jo direktorius, FTMC Fundamentinių tyrimų skyriaus doktorantas Linas Šmigelskas taip pat akcentavo įkvėpimo svarbą – jam asmeniškai didžiulį įspūdį palieka gyvi susitikimai su kosmose buvusiais ir galybę įdomių istorijų galinčiais papasakoti astronautais, kurie yra ne tik puikūs specialistai, bet ir ryškios asmenybės.

(Dr. Mažena Mackoit-Sinkevičienė. Gabrieliaus Mackevičiaus / FTMC nuotr.)

Prieš mokslininkų pranešimus, renginio dalyviai savo žinias apie kosmosą ir Lietuvą pasitikrino sužaisdami kosminę viktoriną. O po jos pirmoji kalbėtoja buvo FTMC Optoelektronikos skyriaus fizikė dr. Mažena Mackoit-Sinkevičienė. Jos tema – „Jei pažvelgtume į kosmosą fiziko akimis“. Mokslininkė pristatė FTMC, renginio kalbėtojus ir atskleidė, kodėl dauguma objektų Visatoje yra apvalios formos – ir kuo tai reikšminga.

(Dr. Kastytis Zubovas. Gabrieliaus Mackevičiaus / FTMC nuotr.)

„Juodosios skylės – kosminiai monstrai ar galaktikų piemenys?“ – šią temą pristatė FTMC Fundamentinių tyrimų skyriaus astrofizikas dr. Kastytis Zubovas. Juodosios skylės yra vieni įdomiausių darinių Visatoje, keliantys daug neatsakytų klausimų. Mokslininkas pristatė, kas yra juodosios skylės ir paneigė keletą su tuo susijusių mitų (pavyzdžiui, kad milžiniška juodoji skylė kažkada įtrauks visą mūsų Paukščių Tako galaktiką).

(Dr. Mindaugas Karčiauskas. Gabrieliaus Mackevičiaus / FTMC nuotr.)

Nuo pat mažiausių nedalomų kvantinių dalelių iki milžiniško Visatos paveikslo: tokius minties ir vaizduotės šuolius kvietė atlikti FTMC Fundamentinių tyrimų skyriaus fizikas teoretikas, pirmasis (ir kol kas vienintelis) kosmologas Lietuvoje dr. Mindaugas Karčiauskas. Jo tema – „Profesoriau, iš kur aš atsiradau?“ Apie Didįjį sprogimą ir Visatos evoliuciją“. Pranešėjas apžvelgė, ką žinome (ir ko dar nežinome) apie Visatos istoriją nuo Didžiojo sprogimo (ar net prieš jį) ir jos ateitį.

(Dokt. Linas Šmigelskas. Gabrieliaus Mackevičiaus / FTMC nuotr.)

„Skrydis į Marsą: realu?“ – į šį klausimą kartu kvietė atsakyti fizikas Linas Šmigelskas, FTMC Fundamentinių tyrimų skyriaus doktorantas. Pasak jo, žmogaus išsilaipinimas Raudonojoje planetoje kol kas atrodo labiau kaip mokslinės fantastikos scenarijus, o ne realiai įgyvendinamas planas. To priežastys – įvairūs technologiniai, psichologiniai ir medicininiai iššūkiai, kuriuos bus būtina išspręsti prieš siunčiant žmogų į tokią tolimą kosminę kelionę. L. Šmigelskas kalbėdamas rėmėsi realiomis istorijomis – kosmose pabuvojusių ir įvairių iššūkių patyrusių astronautų bei kosmonautų pasakojimais.

(Dr. Artūras Ulčinas. Gabrieliaus Mackevičiaus / FTMC nuotr.)

Kaip būtų galima apsaugoti keliautojų kosmose sveikatą? Vieną iš sprendimų nagrinėja dr. Artūras Ulčinas, FTMC Nanoinžinerijos skyriaus mokslininkas. Jo tema – „Mechaninis mikroskopas – astronautams ir ne tik: kaip „pačiupinėti“ ląsteles?“. Jis su kolega doktorantu Tadu Jelinsku vykdo Europos kosmoso agentūros (ESA) finansuojamą projektą, kurio metu tyrinėja žmogaus kremzlės ląsteles. Jas mokslininkai patalpina į mikrogravitacijos sąlygas – savotišką ląstelių „karuselę“, kuri imituoja erdvėlaiviuose patiriamą nesvarumo būseną. Vėliau, panašiai kaip krepšinio kamuolys spaudžiamas ar mušinėjamas į grindis, kremzlės ląstelės „baksnojamos“ atominių jėgų mikroskopu siekiant sužinoti, kiek buvo paveiktos.

(Dr. Rusnė Ivaškevičiūtė-Povilauskienė. Gabrieliaus Mackevičiaus / FTMC nuotr.)

Renginį užbaigė FTMC Optoelektronikos skyriaus fizikė dr. Rusnė Ivaškevičiūtė-Povilauskienė pranešimu „Apie fiziką, NASA ir drąsą bandyti“. Mokslininkės patobulinta technologija jau yra pabuvojusi kosmose: studijų metais ji sukūrė saulės modulius vienam pirmųjų lietuviškų palydovų „LituanicaSAT-2“. O vėliau laimėjo konkursą stažuotis JAV kosmoso agentūroje NASA. R. Ivaškevičiūtė-Povilauskienė su moksleiviais dalijosi įspūdžiais apie savo darbą ir įspūdžius Amerikoje, panašus ir skirtumus tarp NASA ir FTMC. Vienas svarbiausių jos pranešimo akcentų – paskatinimas jaunus žmones nepasiduoti nuvertinimui, kurio kartais jie gali sulaukti iš aplinkos, ir siekti savo svajonių. Rusnė pasakojo pati tai patyrusi – ir supratusi, kaip svarbu yra klausytis tų žmonių, kurie įkvepia, o ne „iškvepia“.

FTMC informacija