Nauja maisto saugos priemonė: FTMC komanda siekia sukurti pieno teršalų jutiklį

Ar visada vartojame kokybišką ir neužterštą nepageidaujamomis medžiagomis pieną? Siekdama padėti atsakyti į šį klausimą, savo darbus atlieka Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Nanotechnologijų skyriaus komanda.

2025 m. vasarį šiame Centre pradėtas vykdyti Lietuvos-Lenkijos tarptautinio bendradarbiavimo programos (DAINA 3) projektas „Analitiniai pieno produktų teršalų nustatymo metodai naudojant elektrocheminę multisensorinę platformą su molekulių įspaudais modifikuotais polimerais“. Projekto tikslas – atlikti mokslinius tyrimus ir sukurti metodus, kurie leistų patikimiau nustatyti, ar piene nėra tam tikrų nepageidaujamų medžiagų. Mokslininkai tikisi, kad šie darbai bus reikšmingi kuriant modernų jutiklį, galintį vienu metu aptikti kelias skirtingas pavojingas medžiagas.

„Susirūpinimas maisto sauga yra aktualus visiems ir visame pasaulyje, tačiau pats apibūdinimas – maisto sauga – gali būti suprastas nevienareikšmiškai, – pastebi viena iš projekto autorių, FTMC Nanotechnologijų skyriaus mokslininkė dr. Vilma Ratautaitė. – Net ir mokslininkai, priklausomai nuo tyrimų srities, akcentuoja nevienodus aspektus. Vieniems svarbiausias yra mikrobiologinis užterštumas, kiti daugiausia dėmesio skiria cheminėms priemaišoms maiste.“

Mokslininkė su kolegomis pasirinko tirti daugelio gyventojų mėgstamą pieną. Pasak V. Ratautaitės, tam tikromis aplinkybėmis į pieną ir jo produktus gali patekti ir nepageidaujamų medžiagų.

(Pusė milijono Taivano gyventojų protestuoja prieš Kinijos pieno produktų gamintojus, 2008 m. MiNe (sfmine79) / Wikipedia.org nuotrauka)

„Anksčiau pirmuosiuose pasaulio žiniasklaidos puslapiuose buvo aprašyti tokie sukčiavimo ir maisto klastojimo atvejai, kaip antai 2008 m. nuskambėjęs pieno užteršimo melaminu skandalas. Jis parodė, kad net ir atliekant maisto kokybės tyrimus savalaikiai ir kruopščiai, vis tiek gali atsirasti naujų iki tol nežinotų būdų užteršti maistą sveikatai ir net gyvybei pavojingomis medžiagomis. Todėl mokslinių tyrimų projektai, kuriuose kuriamos naujos analitinės priemonės tam tikrų nepageidaujamų medžiagų maiste aptikti, yra itin svarbūs visuomenei“, – sako FTMC darbuotojai.

Mokslininkai primena ir kitus šia tema publikuotus darbus. Štai Nascimento ir kt. apžvalginiame straipsnyje  pateikta įdomių įžvalgų apie pieno cheminės sudėties klastojimą bei jo nustatymą. Autoriai aprašo, kaip pieno sudėties klastojimu gali būti siekiama nuslėpti kokybės parametrus, pavyzdžiui, baltymų ar riebalų kiekį, arba pailginti produkto galiojimo laiką. Straipsnyje minimi sudėties klastojimo atvejai, kai į pieną buvo dedama įvairių medžiagų – net tokių kaip formaldehidas, vandenilio peroksidas, hipochloritas, dichromatas, salicilo rūgštis, melaminas ar karbamidas.

FTMC Nanotechnologijų skyriaus jaunesniojo mokslo darbuotojo Ernesto Brazio atliktame eksperimentiniame tyrime buvo pademonstruota melamino molekulių įspaudais modifikuoto polimero (MIP) pritaikymo galimybė kuriant elektrocheminį jutiklį.

(Ernestas Brazys. VU Chemijos ir geomokslų fakulteto nuotrauka)

Molekulių įspaudų polimerai veikia tarsi spynos, kurios atpažįsta tik joms skirtus „raktus“ – tam tikras molekules; jos ir buvo panaudotos kuriant tokius polimerus. Remdamasi šios technologijos patikrintomis galimybėmis, FTMC komanda naujuoju projektu siekia sukurti daugiafunkcinį prietaisą. Jis būtų skirtas vienu metu nustatyti kelis pasirinktus skirtingų grupių pieno produktų teršalus, pavyzdžiui, salicilo rūgštį, antibiotikus, antiparazitinius vaistus ar augimą skatinančius hormonus.

„Nepageidautinos medžiagos patekusios į maistą gali kelti pavojų sveikatai, todėl svarbu sukurti tokius atrankius ir jautrius analizės metodus, kurie leistų greitai juos nustatyti. Tam būtų ypač patogūs elektrocheminiai jutikliai – jie yra nebrangūs, kompaktiški, ir gali būti pritaikyti įvairių medžiagų analizei“, – paaiškina V. Ratautaitė.

(Dr. Vilma Ratautaitė. Hernandez & Sorokina / FTMC nuotrauka)

Pasak mokslininkės, Lenkijos ir Lietuvos partneriai turi daug patirties elektrochemijos, MIP paruošimo bei tyrimų srityse. Jie bendradarbiaus, kad projektas būtų įgyvendintas sėkmingai. Tikimasi, kad pasiekti rezultatai prisidės prie aplinkos tyrimų ir maisto kokybės tikrinimo, kuriant naujas analizės priemones, pagrįstas MIP technologija.

Straipsnio autoriai: dr. Vilma Ratautaitė, j. m. d. Ernestas Brazys ir prof. habil. dr. Arūnas Ramanavičius