Nuo lazerinių tyrimų iki organų ant lusto kūrimo: aštuoni FTMC doktorantai laimėjo LMT paramą akademinėms išvykoms

Lietuvos mokslo taryba (LMT) Lietuvos doktorantams skyrė finansavimą akademinėms išvykoms. Paramos tikslas – sudaryti sąlygas doktorantams tobulinti jų mokslinę kvalifikaciją dalyvaujant užsienyje vykstančiuose renginiuose, didinti doktorantų tarptautinį mobilumą, remti Lietuvos mokslinių tyrimų rezultatų tarptautinę sklaidą.

Džiaugiamės, kad tarp įvertintų jaunųjų mokslininkų šiemet – net aštuoni FTMC doktorantai! Sveikiname ir linkime sėkmingų darbų.

Agnė Minderytė (Aplinkotyros skyrius)

Stažuotės metu Varšuvos universiteto Fizikos fakulteto Geofizikos instituto Nuotolinio stebėjimo laboratorijoje Agnė plės žinias apie aerozolio daleles naudojant lazerinę sistema LIDAR (angl. Light Detection and Ranging), kuri leidžia stebėti, kaip dalelės pasiskirsčiusios skirtinguose atmosferos aukščiuose iki 5 km aukščio. Doktorantė gilinsis į biomasės degimo metu susidarančių aerozolio dalelių pasiskirstymą atmosferoje ir jų pokyčius laikui bėgant.

Taip pat ji pritaikys savo dabartinius tyrimus, kuriuose analizuoja aerozolio dalelių savybes pažemio sluoksnyje, ir parodys, kaip skirtingų metodų pritaikymas gali padėti išplėsti tyrimus ir žinias apie dalelių pasiskirstymą skirtinguose atmosferos aukščiuose. Stažuotės metu A. Minderytė geriau suprasti aerozolio dalelių optines savybes ir jų judėjimą atmosferoje.

„Aerozolio dalelės ore veikia mūsų klimatą ir žmonių sveikatą, bet yra likusių dar nesuprastų procesų apie tai, kaip jos juda ir keičiasi atmosferoje, koks šių pokyčių poveikis atmosferos šiluminei pusiausvyrai. Tad mano tyrimai padės išsiaiškinti, kaip dalelės, susidariusios biomasės degimo metu, sklinda ir kaip kinta jų optinės savybės laikui bėgant. Tai svarbu norint tiksliau vertinti oro taršą, poveikį klimato kaitai ir priimti geresnius aplinkosaugos sprendimus“, – sako Agnė.

Darija Astrauskytė (Lazerinių technologijų skyrius)

Doktorantė dalyvaus Strasbūre vyksiančioje konferencijoje „SPIE Optinių sistemų dizainas“ (angl. SPIE Optical Systems Design). Lietuvės pranešimo tema – „Porėtų nanostruktūrizuotų fazinių plokštelių stabilizavimas naudojant atominių sluoksnių nusodinimą“ (angl. „Encapsulation of porous nanostructured waveplates using atomic layer deposition“).

Porėtos optinės dangos gali būti taikomos didelės galios lazerinėse sistemose – o Dariją pristatys, kaip šias dangas apsaugoti nuo aplinkos drėgmės pokyčių naudojant atominių sluoksnių nusodinimą.

„Vanduo, patekęs į porėtą  dangą, pakeičia jos optines savybes, todėl kintant aplinkos drėgmei tokios dangos tampa nestabilios. Mūsų tyrimų metu buvo pademonstruotas porėtų dangų stabilizavimas jas padengiant plonais apsauginiais sluoksniais. Šie rezultatai gali paskatinti realius porėtų dangų taikymus kintančios aplinkos sąlygose.

SPIE konferencijoje susirenka geriausi pasaulio mokslininkai, dirbantys optinių dangų tematikoje. Tad dalyvavimas tokiame renginyje yra svarbus doktorantūros rezultatų sklaidos atžvilgiu šioje bendruomenėje. Be to, konferencijos metu bus galimybė išklausyti aukšto lygio mokslininkų pranešimų ir kelti savo mokslinę kompetenciją“, – sako D. Astrauskytė.

Huma Amber (Katalizės skyrius)

Doktorantė dalyvaus Tarptautinės elektrochemijos draugijos teminėje konferencijoje Helsinkyje, kur pristatys savo tyrimą „Ypač efektyvūs PtNPs dengti CoP ir CoFeP bifunkciniai elektrokatalizatoriai bendrajam vandens skaidymui“

Konferencijoje pristatysiu savo tyrimą „Ypač efektyvūs PtNPs dengti CoP ir CoFeP bifunkciniai elektrokatalizatoriai bendrajam vandens skaidymui“ („Highly Efficient PtNPs-Decorated CoP and CoFeP Bifunctional Electrocatalysts for Overall Water Splitting”). Šiame darbe pateikiama inovatyvi ir pramoniniu mastu pritaikoma strategija, leidžianti kurti aukšto veiksmingumo, bet mažo platinos kiekio elektrokatalizatorius tvariai vandenilio gamybai.

Sukurti medžiagų dariniai pasižymi puikiu efektyvumu pramoniniu reikšmingomis savybėmis. Tai padeda kurti pigesnes, energetiškai efektyvesnes žaliąsias vandenilio technologijas ir prisideda prie pasaulinių pastangų kurti švarią bei tvarią energiją.

„Esu nuoširdžiai dėkinga už LMT finansinę paramą, kuri suteikė galimybę pristatyti mūsų tyrimą tarptautinėje mokslinėje erdvėje ir atstovauti FTMC pasaulinėje mokslo bendruomenėje.

Dalyvavimas šioje konferencijoje suteiks tiek mokslinės, tiek profesinės naudos. Galėsiu ne tik pristatyti savo tyrimą tarptautiniu lygiu, bet ir gauti vertingų atsiliepimų iš ekspertų, susipažinti su naujausiais atradimais elektroschemijos ir vandenilio technologijų srityse, plėsti akademinį tinklą, taip pat – stiprinti būsimų tyrimų ir karjeros galimybes“, – džiaugiasi FTMC doktorantė.

Kamilė Kasperavičiūtė (Funkcinių medžiagų ir elektronikos skyrius)

Mokslininkė stažuosis Rygoje įkurtoje įmonėje „Cellbox Labs“, kuri specializuojasi mikro­skysčių (mikrofluidinių) sistemų taikyme biomedicinos tyrimams. Kamilės darbai yra susiję su mikro­skysčių sistemomis, skirtomis atkurti tam tikras žmogaus organizmo funkcijas (pavyzdžiui, audinių modelius) – tad šios latvių įmonės veikla yra tiesiogiai aktuali K. Kasperavičiūtės mokslinei tematikai.

„Stažuotės metu daugiausia dirbsiu su biologine mikro­skysčių sistemų dalimi. Mano pagrindinis tikslas – įgyti praktinės patirties integruojant biologines sistemas į mikro­skysčių lustus, t. y. dirbti su ląstelių įterpimu, jų auginimu ir palaikymu kontroliuojamomis, dinaminėmis sąlygomis. Tai yra būtent ta tyrimų dalis, kuri kelia daugiausiai praktinių iššūkių ir kuriai reikalinga papildoma patirtis.

Pačios temos aktualumas grindžiamas tuo, kad organų-ant-lusto technologijos leidžia tiksliau imituoti žmogaus audinių veiklą laboratorinėmis sąlygomis, sudaro prielaidų pažangesniems ligų modeliams ir tikslesniam vaistų poveikio vertinimui, kartu mažinant bandymų su gyvūnais poreikį“, – paaiškina Kamilė.

Mantvydas Usvaltas (Nanotechnologijų skyrius)

Jis keliaus į Kvala Lumpūrą, kur dalyvaus Tarptautinėje biojutiklių technologijų konferencijoje. Joje susirinks pramonės ir akademinės srities lyderiai, kurių darbas susijęs su biojutikliais. Mantvydas pristatys savo mokslinės grupės  rezultatus apie tai, kaip veikia molekulės, kurios padeda „pamatyti“ koronaviruso antikūnus – ir kokie procesai vyksta toms molekulėms prisijungiant ir stiprinant aptikimo signalą.

„Tai aktualu, nes serologiniai (kraujo) tyrimai taiko panašų formatą įvertinant imuninį žmogaus atsaką prieš viruso daleles. Gauti rezultatai padeda tiksliai suprasti kiekvienos sąveikos įtaką signalo didinimui ir aukso nanodalelių panaudojimą tokiuose tyrimuose.

Renginio tematika yra susijusi su biojutikliais, taip pat ir jų kūrimu, kas atliepia mano doktorantūros studijų metu atliekamus darbus. Dalyvavimas šioje konferencijoje suteiks galimybę sekti naujausias biojutiklių technologijų tendencijas, kas yra reikšminga mūsų tyrimams. Taip pat turėsiu galimybę užmegzti naujų kontaktų su kitų grupių mokslininkais“, – pasakoja M. Usvaltas.

Saqib Ali (Elektrocheminės medžiagotyros skyrius)

Chemikas taip pat dalyvaus tarptautinėje mokslinėje konferencijoje: Perudžoje vyks tarptautinis keramikos kongresas CIMTECH 2026. Tai – vienas stipriausių savo srities renginių, skirtų medžiagų mokslo pažangai aptarti. Jame vyks specialus simpoziumas apie MXenų – daug žadančių plika akimi nematomų plokštelių – taikymus, kurį ves MXenų išradėjas prof. Yury Gogotsi ir prof. Babak Anasori. Kartu su šiais žymiais mokslininkais savo darbus pristatys ir lyderiaujantys tyrėjai iš viso pasaulio.

Šiame simpoziume S. Ali pristatys stendinį pranešimą, apie kurį pasakoja išsamiau:

„Mano doktorantūros tyrimai taip pat susiję su dvimačių nanomedžiagų taikymais jutikliams. Aš dirbu su spalvometriniu sunkiųjų metalų aptikimu nuotekose, naudojant MXenų pagrindo medžiagas, todėl mano tyrimų tematika yra glaudžiai susijusi su šio simpoziumo kryptimi.

Žmonija susiduria su augančia vandens taršos krize, o sunkiųjų metalų jonai tampa pavojingais naujo tipo teršalais. Šių jonų aptikimas ir pašalinimas iš vandens yra būtinas siekiant apsaugoti žmones ir aplinką. Konferencijoje pristatysiu stendinį pranešimą apie savo tyrimą, kuris skirtas sunkiųjų metalų jonų aptikimui vandenyje. Mes modifikuojame MXenų medžiagą aukso nanostruktūromis ir naudojame jos optinį signalą tikslinei metalų jonų detekcijai vandenyje“, – paaiškina jaunasis tyrėjas.

Sonata Pleskytė (Aplinkotyros skyrius)

Jaunoji mokslininkė dalyvavo tarptautinėje konferencijoje „MICROPLASTICdays 2026“, Liublianoje, kur pristatė žodinį pranešimą „Influence of physical properties on the photocatalytic degradation of LDPE mulch films“ („Fizinių savybių įtaka fotokatalitinei LDPE mulčiavimo plėvelių degradacijai“).

„Pranešime buvo analizuojama vieno iš labiausiai aplinkoje paplitusio mikroplastiko – žemo tankio polietileno (LDPE) – fotokatalitinė degradacija, taikant Ag-TiO₂ nanomedžiagas. Tyrimo rezultatai parodė, kaip fizikinės LDPE plėvelių savybės gali nulemti oksidacinius procesus. LDPE plėvelių degradacija buvo įvertina atliekant gravimetrinius tyrimus, SEM vaizdinimą ir ATR-FTIR spektrų analizę. Taip pat buvo nustatytas reaktyviųjų deguonies rūšių susidarymas ir įtaka LDPE plėvelių degradacijos procesams.

Tyrimas buvo atliktas naudojant komerciškai įsigytas plastiko plėveles, kurios yra prieinamos viename iš Lietuvos parduotuvių tinklų, todėl gauti tyrimo rezultatai atspindi realius iššūkius, su kuriais susiduriama siekiant degraduoti mikroplastiką. Pastaraisiais metais mikroplastiko šalinimo technologijų vystymas yra viena aktualiausių temų mikroplastiko tyrimų srityje“, – pasakoja Sonata.

„Džiaugiuosi, jog „MICROPLASTICdays 2026“ konferencijoje turėjau puikią galimybę pristatyti naujausią tyrimą apie mikroplastiko degradaciją, susipažinti su įkvepiančiais ir patyrusiais mokslininkais, dirbančiais mikroplastiko tyrimų srityje. Konferencijos metu išgristi pranešimai suteikė naujų žinių ir įžvalgų, kurios labai svarbios ir reikalingos rašant disertaciją, ypač gilinantis į temos problematiką ir šiuo metu egzistuojančius iššūkius, su kuriais susiduria mokslininkai“ – sako FTMC doktorantė.

Vita Petrikaitė (Lazerinių technologijų skyrius)

Ispanijoje vyksiančioje konferencijoje „ANGEL‘26“ Vita skaitys pranešimą „Plazmoninių spalvų formavimas apdorojant titano–aukso plonas dangas terminiu lazeriniu kaitinimu“ (angl. „Plasmonic Color Formation via Thermal Laser Processing of Titanium–Gold Thin Films“).

„Darbas įdomus tuo, kad tauriųjų metalų – aukso ir sidabro – nanodalelių ryškios spalvos skiriasi nuo jiems būdingų tūrinių atspalvių. Tačiau dėl morfologinių apribojimų, jos įprastai pasižymi ribotu spalvų diapazonu. Todėl šiame darbe siekiama išplėsti plazmoninių spalvų spektrą ir pagerinti stabilumo savybes, įterpiant titano pasluoksnį tarp stiklo padėklo ir aukso dangos. Lazerinių parametrų ir dangos sluoksnių tyrimas atskleidė, kad lazerinis terminis kaitinimas yra perspektyvus metodas plazmoninėms spalvinėms savybėms gauti be litografijos. Šis metodas gali būti pritaikytas didelės raiškos spausdinimui, apsaugai nuo klastojimo, dekoratyvinei apdailai, plazmoniniams jutikliams, fotoniniams komponentams ir ekologiškoms optinio spausdinimo technologijoms.

Darbo tematika yra neatsiejama nuo nanodalelių generavimu lazeriu, ir ši konferencija yra pagrindinis tarptautinis renginys, skirtas nanodalelių ir nanomedžiagų sintezei lazerinės abliacijos būdu. Tai tematiškai artimiausia konferencija mano tyrimams, kurioje galėsiu įgyti aktualių žinių ir vertingų įžvalgų tolimesniems moksliniams darbams“, – sako V. Petrikaitė.

FTMC informacija ir (beveik visos) nuotraukos: Sonatos Pleskytės nuotraukos autorė – Kauno rajono savivaldybės viešoji biblioteka / krsvbiblioteka.lt