Susitikimas su Nobelio premijos laureate ir daug žadanti lazerinių technologijų ateitis: Vilniuje vyko prestižinė konferencija COLA
Be lazerių šiandien neįsivaizduotume mūsų kasdienybės, ir šios technologijos sparčiai vystomos toliau. Vienas iš pažangiausių metodų yra lazerinė abliacija – procesas, kai nuo kieto ar skysto paviršiaus pašalinama medžiaga, ją paveikus stipriai sutelktu lazerio šviesos srautu.
Lazerinė abliacija taikoma plačiai – nuo medicinos operacijų iki mikroelektronikos ir net meno kūrinių restauravimo. Kadangi šis procesas leidžia pašalinti medžiagą mikrometrų ar nanometrų tikslumu nepažeidžiant aplinkinių sluoksnių, jis yra nepakeičiamas ten, kur reikalingas ypač aukštas preciziškumas.
Šia tema Vilniuje vyko prestižinė tarptautinė konferencija „COLA (angl. Conference of Laser Abliation) 2026“, kurios vienas iš organizatorių buvo FTMC. Nuo 1991 m. kas dvejus metus skirtinguose žemynuose vykstantis renginys yra viena svarbiausių konferencijų, suvienijanti viso pasaulio mokslininkus, dirbančius lazerinio apdirbimo bei lazerio sąveikos su medžiaga srityje. Šiame renginyje ekspertai aptaria tiek fundamentinius lazerio pluošto sąveikos su medžiaga ypatumus, tiek konkrečius lazerinio apdirbimo taikymus.
Vienas iš organizacinio komiteto narių, FTMC Lazerinių technologijų skyriaus Lazerinio mikroapdirbimo technologijų laboratorijos vadovas dr. Paulius Gečys renginyje moderavo sesiją, skirtą aptarti naujiems, besivystantiems lazerinės abliacijos pritaikymams.
„Man pačiam išsiskiria trys kryptys: puslaidininkių pjaustymas prarandant kuo mažiau brangios medžiagos, mikroskopinių kiaurymių formavimas stikle, skirtas jungtims elektronikoje, ir lazerio panaudojimas kvantiniams sūkuriams supertakiame helyje stebėti bei valdyti.
Pirmosios dvi kryptys turi labai aiškią praktinę perspektyvą – taupesnę gamybą ir sudėtingesnę elektroniką. Trečioji kol kas labiau skirta fundamentiniam mokslui, bet mane ji žavi tuo, kad lazeris tampa įrankiu tyrinėti sunkiai pasiekiamą kvantinį pasaulį“, – dalijasi mokslininkas.
(FTMC Lazerinių technologijų skyriaus Lazerinio mikroapdirbimo laboratorijos mokslininkai: dr. Mindaugas Gedvilas ir laboratorijos vadovas dr. Paulius Gečys. FTMC nuotr.)
Ypatinga konferencijos viešnia buvo Nobelio premijos laureatė, prancūzų fizikė, Lundo universiteto profesorė dr. Anne L’Huillier – viena iš atosekundinės fizikos pradininkių. Ji skaitė paskaitą ir dalijosi įžvalgomis su atvykusiais mokslininkais iš Lietuvos ir užsienio.
„Profesorės ir jos kolegų darbai suteikė galimybę itin trumpais šviesos impulsais stebėti elektronų judėjimą medžiagoje. Paprastai tariant, jie padėjo atverti pačius pirmuosius šviesos ir medžiagos sąveikos momentus.
Mano darbui tai svarbu pirmiausia fundamentiniu požiūriu: lazeriniame mikroapdirbime siekiame suprasti, kaip medžiaga sugeria lazerio energiją ir kas lemia jos pašalinimą ar pokytį. Nors kelias nuo atosekundinės fizikos eksperimentų iki pramoninių darbų nėra tiesioginis, geresnis šių procesų supratimas padeda ieškoti tikslesnių apdirbimo būdų,“ – pastebi dr. P. Gečys.
FTMC informacija