„Tai – ypatinga diena“: FTMC įvyko pirmasis šalyje Lietuvos ir JAV mokslo ir inovacijų forumas
Politikos formuotojai, pasaulinio lygio mokslininkai bei verslo ir inovacijų lyderiai dalyvavo pirmąkart šalyje surengtame Lietuvos ir JAV mokslo ir inovacijų forume, kuris vyko FTMC. Renginio tikslas – stiprinti transatlantinį bendradarbiavimą, skatinti technologinę lyderystę ir užtikrinti inovacijų konkurencingumą bei atsparumą.
JAV nepriklausomybės 250-ąsias metines mininčio forumo dalyviai klausėsi pranešimų, diskutavo aktualiomis temomis ir mezgė naujus kontaktus. Renginį organizavo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija ir partneriai – Fizinių ir technologijos mokslų centras (FTMC) bei Lietuvos konsorciumas bendradarbiavimui su MIT.
Tvirti pamatai naujiems proveržiams
Atidarydamas forumą, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pabrėžė, kad Lietuva siekia plėsti bendradarbiavimą su JAV, kaip strategine partnere, ne tik saugumo ir gynybos, bet ir, pirmiausia, mokslinių tyrimų bei technologijų srityse.
Kalbėdamas apie Lietuvos stiprybes, K. Budrys minėjo fotonikos, lazerių, biotechnologijų, gyvybės mokslų ir kitas sritis, kur jau padaryta reikšmingų pasiekimų – ir norima eiti toliau.
(Kęstutis Budrys. Gabrieliaus Mackevičiaus / FTMC nuotr.)
„Visa tai rodo, kad mūsų darbotvarkė yra plati. Turime sutelkti savo pastangas, o bendradarbiavimas vykdant mokslinius tyrimus ir kuriant inovacijas turėtų tapti neatsiejama Lietuvos ir Jungtinių Valstijų strateginės partnerystės dalimi ateinančioms kartoms.
Galiausiai norėčiau paminėti Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai, kuris prasidės sausio 1 dieną. Vienas mūsų prioritetų bus transatlantinio bendradarbiavimo stiprinimas. Pozityvi darbotvarkė ir mokslinis bendradarbiavimas bus tarp temų, kurias akcentuosime visuose renginiuose ir politinėse iniciatyvose mūsų pirmininkavimo metu“, – teigė ministras.
(Kara C. McDonald. Gabrieliaus Mackevičiaus / FTMC nuotr.)
Jungtinių Valstijų ambasadorė Lietuvoje Kara C. McDonald kalbėjo, kad JAV, švęsdama 250-ąsias nepriklausomybės metines, kartu mini jos kuriamą mokslo bei inovacijų kelią, o amerikiečių išradingumas nepaliauja plėsti galimybių ribų.
Tačiau, pasak diplomatės, revoliucinės idėjos retai suklesti vystomos atskirai nuo kitų. Šiandienos sparčiai besikeičiančiame pasaulyje laimi tos valstybės, kurios veikia greitai, aiškiai ir pasitiki savo partneriais. Lietuva čia taip pat turi svarbią vietą:
„Kalbėdami apie JAV ir Lietuvos partnerystę, turime omenyje santykius, grindžiamus tvirtu pasitikėjimu nuo 1918 m. iki šių dienų. Mūsų bendradarbiavimą skatina supratimas, kad ekonominis saugumas ir technologinė lyderystė yra svarbios nacionalinio saugumo sudedamosios dalys. Inovacijos yra ne tik abiejų mūsų šalių gerovės variklis, bet ir bendro saugumo pagrindas. Šie dalykai glaudžiai susiję. Kaip ir Jungtinės Valstijos, Lietuva ne kartą įrodė esanti mokslo ir technologijų lyderė.“
Paminėdama lietuvių pasiekimus nuo biotechnologijų ir lazerių iki dirbtinio intelekto bei kosmoso palydovų, K. McDonald pridūrė, kad šis forumas yra ne tik apie mokslą bei technologijas – jis primena sėkmingą abiejų šalių bendradarbiavimą.
„Mūsų tikslas – spartinti gerovės kūrimą ir pažangių gebėjimų vystymą. Esame čia tam, kad stiprintume saugią ir klestinčią Lietuvos ir Jungtinių Valstijų partnerystę. Norime padėti laboratorijose gimstančias technologijas ir atradimus paversti sprendimais, kurie galėtų būti plečiami pasaulinėse rinkose, pasitelkiant JAV gamybos pajėgumus“, – sakė JAV ambasadorė Lietuvoje.
(Prof. dr. Ramūnas Skaudžius. Gabrieliaus Mackevičiaus / FTMC nuotr.)
„Didžiuojamės galėdami surengti tokį renginį. Ši diena – ypatinga, – kreipdamasis į forumo dalyvius sakė FTMC direktorius prof. dr. Ramūnas Skaudžius. – Čia susirinko žmonės iš skirtingų sričių, ir būtent tokio dialogo reikia, jei norime, kad mokslinės žinios kurtų realų poveikį pasauliui.“
Pasak jo, gyvename laikotarpiu, kai sparčiai keičiasi technologijos, o kartu ir pati visuomenė. Technologijos nebėra atsietos nuo saugumo, atsparumo ir geopolitinės įtakos klausimų. Tačiau ne mažiau svarbūs yra mokslas, žinios ir inovacijos.
„Atspari visuomenė reiškia ne tik gynybos pajėgumus. Tai taip pat reiškia talentingus žmones, kritinį mąstymą ir mokslinį meistriškumą. Todėl tokie susitikimai kaip šiandieninis yra itin svarbūs. Sudėtingiausių iššūkių negali išspręsti viena institucija, viena valstybė ar net viena mokslo sritis. Tam reikia bendradarbiavimo peržengiant valstybių sienas ir ekspertinių sričių ribas.
Visa tai galioja kalbant ir apie Lietuvos bei Jungtinių Valstijų partnerystę. Einame į priekį tuomet, kai dirbame kartu“, – teigė R. Skaudžius.
(Gregory Mannas. Gabrieliaus Mackevičiaus / FTMC nuotr.)
Nuo Mėnulio bazių iki tarpžemyninių DI agentų
Vienas ryškiausių forumo akcentų buvo pranešimai, kuriuos skaitė ekspertai iš pasaulinio garso JAV organizacijų – kosmoso agentūraos NASA ir Masačusetso technologijų instituto (MIT).
NASA atstovas Europoje Gregory Mannas kalbėjo apie amerikiečių planus po daugiau nei 50 metų petraukos nuskraidinti žmogų į Mėnulį – o vėliau ten įsteigti nuolatinę bazę. Bet šįkart, pasak pranešėjo, JAV tai siekia padaryti nebe viena, bet su tarptautiniais partneriais, ir tai padaryti padės „Artemis Accords“ susitarimai.
„Mėnulis suteikia galimybių moksliniams atradimams, technologijų plėtrai ir gebėjimų, reikalingų veikti toliau nuo Žemės, demonstravimui. Pamokos, kurias išmoksime vykdydami ilgalaikę veiklą Mėnulyje, padės ruoštis būsimoms žmonių misijoms į Marsą.
„Artemis“ programa ir Mėnulio bazės iniciatyva sukurs galimybių „Artemis Accords“ susitarimą pasirašiusioms šalims prisidėti moksliniais instrumentais, technologiniais sprendimais, infrastruktūra, robotinėmis sistemomis ir kitais misijoms svarbiais elementais. Lietuvos prisijungimas prie „Artemis Accords“ 2024 metais suteikia progą prisijungti prie šių naujų kosmoso lenktynių“, – kalbėjo G. Mannas.
FTMC paklaustas apie Lietuvos pajėgumą šiose lenktynėse, NASOS atstovas atsakė, kad Lietuvos valstybė ir pramonė čia turės išsikovoti sau vietą ir nugalėti konkurencinėje kovoje. Tačiau, pasak pašnekovo, tai daryti labai verta, nes kosmoso tyrinėjimai neatsiejami nuo Žemėje pritaikomų naujų technologijų:
„Kosmosas šiandien persmelkia beveik visas mūsų gyvenimo sritis. Kiekvieno žmogaus Lietuvoje ir visame pasaulyje gyvenimas yra glaudžiai susijęs su kosmoso technologijomis. Tačiau kalbant apie ateitį, dar daug kas lieka nežinoma. Ar atsiras galimybių kasybai Mėnulyje ar asteroiduose? Kol kas nežinome. Tačiau tai yra nauja erdvė galimybėms, o sparčiai tobulėjančios technologijos atvers naujų perspektyvų žmonėms Lietuvoje ir visame pasaulyje jomis pasinaudoti.“
(Prof. Markusas Buehleris. Gabrieliaus Mackevičiaus / FTMC nuotr.)
Kitas pagrindinis renginio pranešėjas buvo MIT profesorius Markusas Buehleris – vienas žymiausių pasaulio mokslininkų, jungiančių medžiagų mokslą, dirbtinį intelektą (DI) ir bioinžineriją.
Ekspertas pristatė naujausius tyrimus ir įžvalgas, kaip DI gali padėti kurti naujus baltymus, biomedžiagas bei tvarias inžinerines medžiagas, taip pat – prognozuoti jų savybes.
Mokslininkas pastebi, kad jau dabar DI gali išspręsti matematinius, mokslinius uždavinius, kurie ilgus metus žmonijai buvo neįkandami – taip pat DI tampa puikiu tarpininku, jungiančiu mokslą ir muziką bei kitas meno sritis.
M. Buehleris akcentuoja DI agentus – dirbtinio intelekto sistemas, kurios ne tik atsako į klausimus, bet ir savarankiškai atlieka užduotis siekdamos konkretaus tikslo. Pranešėjas mano, kad ateityje, šie agentai ne tik vykdys žmogaus iškeltas užduotis, bet ir patys kels naujus reikšmingus klausimus, ieškos atsakymų – ir netgi šiam bendraus tarpusavyje visame pasaulyje. Šiame procese ekspertas matytų ir Lietuvą.
„Mano nuomone, jūsų vystomos giliosios technologijos yra ypač perspektyvi sritis DI, nes jam reikia problemų laukų, kuriuose galėtų veikti. Be to, dažnai būtinas ir eksperimentinis rezultatų patvirtinimas. Todėl jūsų infrastruktūros, pramonės sektorių ir ateities vizijų susiejimas su DI yra labai įdomi galimybė.
Matau didelį potencialą jūsų infrastruktūrą paversti tuo, ką vadiname „debesijos laboratorijomis“ („cloud labs“). Jei jas atversite DI agentams, ne tik paspartinsite inovacijų tempą, bet ir sukursite gerokai didesnę rinką: DI agentai iš viso pasaulio galės naudotis jūsų infrastruktūra ir prisidėti prie čia kuriamų inovacijų. Tai būtų naudinga įvairioms šalims abipusiai“, – pakalbintas FTMC sakė MIT profesorius.
(Gabrieliaus Mackevičiaus / FTMC nuotr.)
Lietuvos ir JAV mokslo ir inovacijų forumo dalyviai bei pranešėjai taip pat dalijosi įžvalgomis bei sėkmės istorijomis, įvairių sričių ekspertai diskutavo, kaip mokslinę idėją paversti realia veikiančia technologija, o jau sukurtą technologiją – tarptautinėje rinkoje gerai matomu produktu.
Tarp šių diskusijų dalyvių buvo užsienio kilmės startuoliams skirto JAV verslo akseleratoriaus „International Accelerator“ įkūrėjas ir vadovas Angelos Angelou, prestižinio Džonso Hopkino universiteto mokslininkas dr. Adleris Archeris, lietuviškos femtosekundinių lazerių įmonės „Litilit“ vadovas Nikolajus Gavrilinas, FTMC Direktoriaus pavaduotoja inovacijoms ir plėtrai dr. Reda Nausėdaitė ir kt.
(Gabrieliaus Mackevičiaus / FTMC nuotr.)
Lietuvos ir JAV mokslo ir inovacijų forumas yra Tarptautinės mokslo savaitės Lietuvoje „(re)SEARCH 2026“ programos dalis. Daugiau informacijos apie „(re)SEARCH 2026“ rasite adresu scienceweek.lt.
FTMC informacija