19 Rugsėjo, 2025
Dr. Abdullah Khan ir jo mokslinė vadovė dr. Steigvilė Byčenkienė. Nuotrauka iš asmeninio archyvo

Tujos prieš mikroplastiko daleles: aplinkotyrininkas Abdullah Khan apgynė daktaro disertaciją

Dar vienas aktualus mūsų mokslininkų darbas tapo sėkmingai apginta disertacija! Rugsėjo 18 d. gamtos mokslų daktaro vardas suteiktas FTMC Aplinkotyros skyriaus fizikui Abdullah Khan.

Jo darbo tema: „Transporto sukeliamo oro užterštumo mikroplastiku ir juodąja anglimi poveikio žmogui vertinimas miesto mikroaplinkose“ (mokslinė vadovė: dr. Steigvilė Byčenkienė).

Sveikinimai kolegai – didžiuojamės ir linkime naujų sėkmingų atradimų!

Kaip akcentuojama disertacijoje, oro tarša yra viena didžiausių grėsmių žmonių sveikatai. Ypač pavojingos kietosios dalelės, kurios gali sukelti kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių ligas. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, dėl šios problemos kasmet miršta apie 7 milijonai žmonių visame pasaulyje. Sudėtingiausia situacija – miestuose, kuriuose beveik visi gyventojai (net 99 proc.) kvėpuoja PSO nustatytas normas viršijančiu užterštu oru.

Abdullah disertacijos tikslas – įvertinti, kiek žmonės kasdien susiduria su kietųjų dalelių ir mikroplastiko tarša, kuri kyla tiek iš transporto išmetamųjų dujų, tiek iš stabdžių, padangų ir kelio dangos dėvėjimosi. Taip pat nagrinėjama, kaip miesto žalioji infrastruktūra (pvz., medžiai ar želdynai) gali padėti mažinti taršą.

Kuo šis tyrimas unikalus? Pirmąkart kompleksiškai nagrinėjama transporto sukelta mikroplastiko tarša ir žaliųjų erdvių nauda. FTMC mokslininko darbas jungia taršos šaltinių analizę ir gamta grįstus sprendimus oro kokybės gerinimui.

(Dr. Abdullah Khan. Nuotrauka iš asmeninio archyvo)

„Mano disertacijoje tiriama asmeninė ekspozicija kietųjų dalelių taršai, t. y. kiek konkretaus žmogaus organizmas realiai patiria sąlyčio su ore esančiomis kietosiomis dalelėmis. Domėjausi ekspozicija, kurią sukelia eismo išmetamosios dujos ir kiti šaltiniai miesto aplinkoje. Darbas buvo sutelktas į taršos židinius pakelėse, miesto žaliosios infrastruktūros vaidmenį mažinant taršą ir tai, kokią įtaką jos poveikiui daro kasdienės veiklos modeliai, pavyzdžiui, kelionės į darbą ar darbo valandos. 

Pagrindinės šio tyrimo išvados parodė, kad miesto ore vyrauja fragmentinės formos mikroplastikai, kurie atsiranda ne iš transporto išmetamųjų dujų, o dėl įvairaus dėvėjimosi kelyje – ypač padangų, kurių dalelės vasarą sudarė iki 71 proc. visų kietųjų dalelių“, – pasakoja A. Khan.

Šiai problemai mokslininkas siūlo paprastą, bet veiksmingą sprendimą – miestuose auginti daugiau vakarinių tujų (thuja occidentalis). Stebėjimų rezultatai parodė optimistiškai nuteikiančius skaičius:

Thuja occidentalis gyvatvorė vidutiniškai sulaikė 54 proc. ore esančių mikroplastikų, o įkvepiamo dydžio dalelių atveju – net iki 94 proc., taip pat sumažino įkvėpimo riziką iki 71 proc. Tai rodo, kad tuja, be savo ekologinių ir estetinių funkcijų, gali veikti kaip natūralus gynybos mechanizmas prieš naujai atsirandančią mikroplastiko taršą ore.“

(Vakarinės tujos lapai. Algirdo / Wikipedia.org nuotrauka)

FTMC tyrėjas nustatė ir kasdienių kelionių į darbą reikšmę. Asmeninės oro taršos ekspozicijos matavimai parodė, kad šios trumpos kelionės, nors užima mažiau nei dešimtadalį dienos, gali sudaryti net iki 80 proc. paros taršos poveikio smulkiosiomis dalelėmis (PM1, PM2,5) ir juodaja anglimi (suodžiais). Dalis šių dalelių nusėda giliai plaučiuose, o pagrindinis juodosios anglies šaltinis – transportas, kuris kelionės metu sudarė apie du trečdalius visos ekspozicijos.

„Šis darbas svarbus mums visiems, nes parodo, kad miesto oro tarša, įskaitant mikroplastiką ir juodąją anglį, tiesiogiai veikia orą, kuriuo kvėpuojame kiekvieną dieną. Tyrimas atskleidžia, kad kasdienės veiklos, pavyzdžiui, kelionės į darbą, gali sukelti ypač didelę ekspoziciją kenksmingoms dalelėms. Tačiau svarbu ir tai, kad miesto žalioji infrastruktūra, tokia kaip gyvatvorės, gali veikti kaip natūrali apsauga, suteikianti praktinių galimybių mažinti poveikį taršai ir saugoti visuomenės sveikatą.

Šios išvados pabrėžia skubią būtinybę derinti mokslines žinias su miesto planavimu, siekiant kurti švaresnius, sveikesnius ir saugesnius miestus visiems“, – teigia naujasis gamtos mokslų daktaras.

Disertaciją (anglų k.) perskaityti galite paspaudę šią nuorodą.

FTMC informacija