Tvaresnį maistą kurianti dr. Raminta Skipitytė pelnė apdovanojimą tarptautinėje konferencijoje
FTMC Branduolinių tyrimų skyriaus mokslininkė dr. Raminta Skipitytė Italijoje vykusioje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „ISO-FOOD 2026“ laimėjo geriausio žodinio pranešimo apdovanojimą.
„ISO-FOOD“ yra vienas svarbiausių tarptautinių simpoziumų, skirtų maisto autentiškumo ir atsekamumo (galimybių stebėti ir žinoti, iš kur atkeliavo maistas ir kokį kelią jis nuėjo iki vartotojo) tyrimams. Šiame renginyje nagrinėjami pasauliniai iššūkiai, susiję su maisto sauga, kokybe ir tvarumu.
R. Skipitytė vienoje iš sesijų pristatė temą „Tvarus maisto gerinimas: sojų ir mikroorganizmų sąveikos tyrimas naudojant stabiliuosius azoto ir anglies izotopus“.
Kaip pastebi darbo autorė, vykdant Europos žaliąjį kursą vis daugiau dėmesio skiriama baltyminiams augalams ir vietinei baltymų gamybai, siekiant mažinti priklausomybę nuo importuojamų žaliavų – todėl ankštiniai augalai, tarp jų ir sojos, įgauna vis didesnę reikšmę.
Ramintos pristatytas tyrimas yra podoktorantūrinės stažuotės dalis, kurios metu mokslininkė analizavo, kaip sojų augalai reaguoja į skirtingas priežiūros priemones – ypač į naudingų bakterijų panaudojimą (inokuliaciją), kai šios bakterijos padeda augalams iš oro įsisavinti azotą ir taip geriau juos aprūpina maisto medžiagomis vėsesnio klimato sąlygomis.
„Tyrimo metu siekiau įvertinti sojų augalų ir bakterijos Bradyrhizobium japonicum padermių suderinamumą, analizavau azoto ir anglies dinamiką augaluose bei nustačiau, kaip taikomos poveikio priemonės veikia baltymų kaupimąsi skirtingose augalų dalyse. Šios žinios sudaro mokslinį pagrindą tolesnėms augalų auginimo technologijų rekomendacijoms.
Šia tematika konferencijoje buvo pristatyta ir daugiau pranešimų, o tai rodo jos aktualumą mokslinėje bendruomenėje. Manau, kad mano pranešimas sulaukė dėmesio ne tik dėl tyrimo krypties, bet ir dėl to, jog jį atnaujinau remdamasi konferencijoje pristatytomis naujausiomis Tarptautinės atominės energijos agentūros TATENA rekomendacijomis bei delta notacijos (būdo parodyti, kiek mėginys skiriasi nuo standartinės vertės) atnaujinimais. Atitinkamai patobulinau ir pranešimo grafinius elementus, kas neliko nepastebėta komisijos“, – sako FTMC mokslininkė.
.jpg)
(Sojos. Canva.com nuotr.)
Ji pasakoja, kad pats konferencijos pavadinimas atspindi pagrindinę teminę kryptį – izotopų (panašių to paties elemento atomų) taikymą maisto tyrimuose. Izotopiniais metodais analizuojama maisto produktų kilmė ir autentiškumas, nustatomi sudedamųjų dalių šaltiniai, vertinamos auginimo praktikos (ekologinės ir įprastinės, angl. organic vs. conventional).
Platesniame kontekste nagrinėjami tokie klausimai kaip maisto autentiškumas ir atsekamumas, maisto metrologija, maisto mokslas (angl. foodomics), nauji maisto šaltiniai, tvarumas, rizikos vertinimas bei klimato kaitos poveikis maisto sistemoms.
„Kadangi šiame simpoziume dalyvavau jau ne pirmą kartą, buvo ypač įdomu įvertinti naujausias tendencijas. Ši sritis sparčiai vystosi: ieškoma naujų metodikų ir jų tarpusavio sinergijos, vis plačiau taikomas modeliavimas, mašininis mokymasis, blokų grandinės technologijos ir kitos priemonės.
Taip pat ryškėja poreikis kurti ne tik atskiras laboratorijas, bet ir tarptautines palyginamąsias duomenų bazes. Tam būtinas aukštas matavimų tikslumas ir rezultatų suderinamumas tarp skirtingų laboratorijų, standartizuoti metodai ir tarplaboratoriniai palyginimai, kuriuos pasiruošusios koordinuoti tokios organizacijos kaip TATENA.
Ateityje, tikėtina, pavieniai tyrimai vis dažniau bus integruojami į platesnius tarptautinius projektus, stiprės bendradarbiavimas tarp mokslinių institucijų, bus kuriamos išsamios duomenų bazės. Kartu atsiras ir naujų iššūkių, nes maisto autentiškumo ir atsekamumo problematika nuolat kinta ir išlieka itin aktuali“, – pastebi R. Skipitytė.
Sveikiname kolegę gavus tarptautinį įvertinimą, sėkmės tęsiant prasmingus darbus!
FTMC informacija
