EDGARO MARKAUSKO daktaro disertacija

Disertacijos darbo tikslas – ištirti lazerinius P2 ir P3 rėžių formavimo plonasluoksniuose saulės elementuose procesus, optimizuojant tokius lazerinius parametrus kaip lazerinių impulsų trukmė, bangos ilgis, impulsų pasikartojimo dažnis, remiantis FTMC sukurta lazerinių rėžių savitojo laidžio matavimo metodika. Disertacija sudaryta iš įvado, autoriaus publikacijų sąrašo, literatūros apžvalgos, tyrimo metodų, rezultatų ir jų išvadų, literatūros sąrašo ir santraukos. Disertacijoje buvo sukurta tiesių rėžių raižymo metodika (LLST), skirta įvertinti lazeriu suformuotų rėžių savitąjį laidį, matuojant plonasluoksnių saulės elementų elektrines savybes. Remiantis šia metodika, buvo išmatuoti P2 ir P3 rėžių savitieji laidžiai CIGS ir CZTSe plonasluoksniuose saulės elementuose. Rėžių savitieji laidžiai ženkliai priklausė nuo lazerinės spinduliuotės bangos ilgio. Papildomai, buvo nustatyta, kad didinant pikosekundžių trukmės impulsų dažnį, didėjo lazeriu suformuotų rėžių savitasis laidis dėl didėjančios šiluminės akumuliacijos bandinyje. Parodyta, kad formuojant kanalus 1 MHz impulsų pasikartojimo dažniu ir 13 ps trukmės impulsais, galima transformuoti CIGS puslaidininkį į aukšto savitojo laidžio junginį, kuris gali būti naudojamas kaip P2 kontaktas.