Doktorantūra

N002 doktorantūros temų aprašymai 2022

 

Nr.

Kryptis

Vadovas

Temos pavadinimas LT

Temos pavadinimas EN

N 002 Fizika

1.

N 002

Dr. Ramūnas Adomavičius 

Dujinės būsenos medžiagų spektroskopija ir taikymai terachercinių bangų diapazone

Spectroscopy and applications of gasoeus materials in the terahertz range

Doktorantūros studijų metu, terahercinių impulsų spektroskopijos sistema bus naudojama atlikti dujinės fazės medžiagų tyrimus. Vienas iš doktorantūros uždavinių – matavimo įrangos įsisavinimas ir tobulinimas. Taip pat numatomi palyginamieji tyrimai, kurių metu dujų bandiniai bus matuojami naująja metodika bei tradiciniu Furjė spektrometru. Šių tyrimų tikslas – atskleisti abiejų metodikų pranašumus ir trūkumus. Tyrimų rezultatas turėtų būti bendros metodikos paruošimas, kuomet kompleksiniams tyrimams naudojama tiek nuolatinės veikos, tiek impulsinė terahercinė spinduliuotė. Vėlesniuose tyrimuose minėta metodika bus pritaikyta dujų lūžio rodiklio matavimuose, žmogaus iškvėpto oro analizėje, dujų srautų judėjimo tyrimuose. THz-TDS spektroskopija kol kas retai taikoma dujų tyrimams, o UOL laboratorijoje sukurta realaus laiko matavimo metodika išvis niekada nebuvo naudota dujų tyrimuose. Disertacijos tikslas - naujų matavimo metodų sukūrimas ir jų pritaikymas fizikos, chemijos ir medicinos taikymuose.

< Atgal  |  ↑ Į viršų

 

2.

 

N 002

 

Dr. Egidijus Auksorius 

 

Našios optinės koherentinės tomografijos vystymas ir taikymas akies tinklainės vaizdinimui

 

Development of light-efficient optical coherence tomography for the human retina imaging

Pilnojo Lauko Optinė koherentinė tomografija (angl. FF-OCT) yra vienas greičiausių žmogaus tinklainės vaizdavimo metodų. Tačiau šis metodas remiasi tridimensinių vaizdų vidurkinimu kuris dėl paciento judesių gali sumažinti pasiekiamą rezoliuciją. Projekto idėja yra panaudoti inovatyvias optines schemas kurios leistų užregistruoti daugiau fotonų ateinančių iš tinklainės ir tokiu būdu padidinti signalo ir triukšmo santykį. Tam bus išbandomi didelio pralaidumo interferometro konfigūracija ir optiškai našus pluošto skirstytuvas kurie bus įdiegti pačiose pažangiausiose FF-OCT sistemos, ir tikimasi, kad padidins signalą keturis kartus. Signalo padidėjimas turėtų leisti geriau vaizdinti tokius sunkiai matomus tinklainės sluoksnius kaip akies gyslainė. Ateityje tokios sistemos galėtų pagerinti akių ligų diagnostiką.

< Atgal  |  ↑ Į viršų

 

3.

 

N 002

 

Dr. Steigvilė Byčenkienė 

 

Juodosios anglies ir smulkių aerozolio dalelių asmeninės ekspozicijos lygio tyrimai miesto aplinkoje

 

Assesment of personal exposure to black carbon and ultrafine particle levels in urban environment

Šiuo metu prasta oro kokybė ir klimato kaita yra dvi aktualiausios aplinkotyros problemos, su kuriomis susiduria daugiau nei 80% Europos ir viso pasaulio gyventojų. Miesto aplinkoje, kur sukoncentruoti taršos šaltiniai poveikis žmonių sveikatai yra didžiausias. Dalelių skaičius ir dydžio pasiskirstymas priklauso nuo daugelio veiksnių. Nors daugumoje tyrimų, susijusių su oro taršos poveikiu sveikatai, daugiausia dėmesio skiriama aerozolio dalelių masės koncentracijos tyrimams, įrodyta, kad lemiamą poveikį sveikatai daro aerozolio dalelių skaitinė koncentracija, dydis ir cheminė sudėtis.

< Atgal  |  ↑ Į viršų

 

4.

 

N 002

 

Dr. Marius Franckevicius 

 

Elektroninių vyksmų dinamika perovskitiniuose optoelektronikos prietaisuose

 

Dynamics of electronic processes in perovskite optoelectronic devices

Unikalių hibridinių perovskito savybių dėka šios medžiagos tampa patrauklios kuriant ne tik saulės elementus, kurių našumas jau viršijo 20%, bet ir kitus nedidelės kainos, nesunkiai pagaminamus, didelio našumo optoelektroninius prietaisus: šviesą emituojančius diodus, fototranzistorius, fotodetektorius ir kt. Nepaisant didelės pažangos sėkmingas tolesnis hibridinių perovskitų panaudojimas reikalauja fundamentaliųjų žinių apie šviesos sugertį, krūvio atskyrimą ir transportą, nuostolius bei jų valdymą legiruojant perovskitą arba elektronų/skylių transportines medžiagas įvairiomis priemaišomis. Doktorantūros studijų metu bus siekiama suprasti fundamentalius veiksnius lemiančius perovskitų pagrindu veikiančių optoelektroninių prietaisų (saulės elementų, fotodetektorių) pagrindinius parametrus. Bus tiriama šių veiksnių valdymo galimybės legiruojant perovskitą įvairiomis priemaišomis, o tai nedidinant gamybos sudėtingumo leistų kontroliuojamai gauti norimą efektą, pavyzdžiui, didesnį krūvininkų judrį, reikalingą pasiekti geresnį elementų našumą ar fotodetektorių stiprinimo koeficientą. Tikimės, kad studijų metu sukauptos žinios galės būti pritaikytos ir jau išvystytos technologijos perovskitų saulės elementų ir fotodetektorių gerinimui.

< Atgal  |  ↑ Į viršų

 

5.

 

N 002

 

Habil. Dr. Vidmantas Gulbinas 

 

Tarpusavyje susijusi elektronų ir jonų dinamika perovskitinėse medžiagose ir prietaisuose

 

Interrelated electron and ion dynamics in perovskite materials and devices

Krūvininkų dinamika yra visų elektronikos prietaisų veikimo pagrindas. Metaloorgnainių perovskitinių medžiagų išskirtinė savybė taip pat yra tai kad jose formuojasi ir judrūs jonai. Jonų ir elektronų dinamikos stipriai susijusios. Perovskitiniuose prietaisuose judrūs jonai ekranuoja vidinius elektrinius laukus, keičia jų stiprio erdvinį pasiskirstymą. Šie prietaisų veikimui labai svarbūs procesai toli gražu dar nėra gerai suprasti. Numatoma, kad gali egzistuoti kelių rūšių jonai, tačiau kokie, ir kurie iš jų dominuoja nėra aišku. Taip pat neaišku koks jonų judris, bei jų aktyvacijos energijos.

< Atgal  |  ↑ Į viršų

 

6.

 

N 002

 

Dr. Irmantas Kašalynas 

 

Dvimačių elektronų ir plazmonų sąveikų išoriniame elektriniame lauke poliarizacinė THz spektroskopija

 

Polarization THz spectroscopy of two-dimensional electron and plasmon interactions under external electric field

Šiandien mokslininkai aktyviai tiria fizikinius reiškinius, naujas medžiagas, ieško efektyvesnių terahercų (THz) generavimo ir pluoštelio formavimo būdų tiknkančių efektyvių kambario temperatūroje veikiančių spektroskopinio THz vaizdinimo sistemų kūrimui bei vystymui. Dėl unikalių fizikinių savybių - platus draustinis tarpas, didelis pramušimo elektrinis laukas, geras šiluminis laidumas ir stabilumas, GaN yra perspektyvi medžiaga didelės galios, aukštadažnės elektronikos komponentų vystymui [M.Shur Solid-State Electronics (2019); U.K. Mishra et. all IEEE Transactions on Microwave Theory and Techniques 46 p.756-761 (1998)]. Dėmesys skiriamas III-N heterodariniams, siekinat užauginti geresnės kokybės heterostruktūras [J.T.Chen et all. Applied Physics Letters 113, 041605 (2018)]. Per paskuitinius metus (nuo 2014 m.) mūsų grupė sėkmingai įsitraukė į nitridinių-puslaidininkių struktūrų bei iš jų pagamintų komponentų tyrimus [. Jorudas, et all. Micromachines 11, 1131 (2020), J. Jorudas et all. Materials (Basel) 15, 1118, (2022)]. Mūsų grupei pirmiems pavyko atskleisti naujus 2D plazmonų rezonansinius ypatumus AlGaN/GaN hetrostruktūrose [D. Pashnev et all. Applied Physics Letters 117 162101 (2020); R.B. Adamov et all. Applied Sciences 11, 6053 (2021)]. Plačiatarpiai puslaidininkiniai pasižymi itin plačia „Reststrahlen“ juosta spektre, dėl to, šias medžiagas pasiūlėme panaudoti hibridinių paviršinių plazmon-fonon-poliaritonų sužadinimui ir kvazi-koherentinės spinduliuotės generavimui [V.Janonis et all Applied Physics Letters 116, 112103 (2020); Optics Express 29, 13839 (2021)]. Siūlomame darbe bus vykdoma dvimačių elektronų ir plazmonų sąveikų išoriniame elektriniame lauke poliarizacinė THz spektroskopija temperatūrų ruože nuo 4 K iki 400 K.

< Atgal  |  ↑ Į viršų

 

7.

 

N 002

 

Dr. Rokas Kondrotas 

 

Chalkogenidų sintezė, struktūrinių ir optinių savybių tyrimas

 

Synthesis, structural and optical characterization of chalcogenides

Vienas iš kertinių Europos Komisijos uždavinių norint pasiekti, kad iki 2050 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų lygus nuliui, yra švarių energijos konversijos technologijų vystymas. Nemažai dabartinių atsinaujinančių šaltinių įskaitant ir saulės energijos technologijas nėra tvarios: jų gamybos procesai yra aplinkai kenksmingi, naudojamos medžiagos yra brangios ir/ar toksiškos arba nepakankamai efektyvios. Todėl nuolat yra ieškoma naujų medžiagų su pranašesnėmis fizikinėmis/cheminėmis savybėmis, kurios galėtų pakeisti dabartines technologijas. Chalkogenidai yra daugianariai neorganiniai cheminiai junginiai, plačiai naudojami įvairiose energijos konversijos technologijose. Pastaruoju metu chalkogenidai susilaukė didelio susidomėjimo tiek termoelektrikos, tiek tvarios saulės energetikos srityse. Stibio selenidas, bismuto sulfidas, bario cirkonio sulfidas yra tiriami kaip potencialūs absorberiai nebrangių ir aplinkai nekenksmingų saulės elementų gamybai. Tačiau yra nedaug žinoma apie šių medžiagų optines savybes, kurios yra ypač aktualios optoelektroninių prietaisų taikyme ir jų našumo didinime. Šiame disertacijos darbe numatoma susintetinti šias naujas medžiagas, nustatyti jų optines ir optoelektronines savybes, bei pritaikomumą optoelektroniniams prietaisams.

< Atgal  |  ↑ Į viršų

 

8.

 

N 002

 

Dr. Linas Minkevičius 

 

Terahercinė vaizdinimo sistema, pagrįsta spinduliuotės pluoštelio formavimo metodais

 

THz imaging systems based on advanced optical beam forming methods

Augantys THz vaizdinimo sistemų taikymai susiduria su nemenkais iššūkiais, tokiais kaip pakuotės įtaka ar objektai, mažai sugeriantys THz spinduliuotę. Doktorantūros temos idėja yra sukurti novatoriškas, THz vaizdinimo sistemas, leidžiančias identifikuoti norimas mažai absorbuojančias medžiagas. Novatoriškumo esmė – jų kūrimui pritaikyti THz šviesos pluoštelio formavimo metodus, tokius kaip šviesos poliarizacijos valdymas ir fazinio kontrasto ir tamsaus lauko erdvinis filtravimas. Šie metodai yra žinomi optinėje mikroskopijoje, tačiau lig šiol nebuvo plačiai nagrinėti THz vaizdinimo sistemose. Daugiausia mokslinių rezultatų, susijusių su erdviniu filtravimu yra pateikta dr. A. Siemion grupės (Varšuva, Lenkija). Ši grupė daug tyrimų vykdo teorinėse skaitmeninės THz hologafijos [M. Surma, et al., Appl. Sci., vol. 9, no. 4, p. 659, (2019).], THz difrakcinės optikos ir erdvinio filtravimo srityje [A. Siemion, et al., Sensors, vol. 21, no. 1, p. 100, (2020).], tačiau eksperimentinis nekoherentinis vaizdinimas bei THz pluoštelio inžinerija iki šiol dar nėra plačiai tirti. Pionierišką darbą 0.6 THz dažnių ruože temos vadovui kartu su grupe pavyko padaryti 2021-aisias [A. Siemion, et al., Opt. Lasers Eng., vol. 139, p. 106476, Apr. 2021]. Straipsnyje parodoma, jog šie metodai leidžia ne tik išplėsti sistemos dinaminį diapazoną, bet ir gali išryškinti mažai absorbuojančių bandinių briaunas ir struktūrinius nevienalytiškumus. Ši doktorantūros tema būtų šio labai naujo darbo tęsinys.

< Atgal  |  ↑ Į viršų

 

9.

 

N 002

 

Dr. Ignas Nevinskas 

 

Terahercinė emisija iš paviršiniais plazmonais žadinamų puslaidininkių

 

Terahertz emission from semiconductors excited with surface plasmons

Paviršiniai plazmonai pasižymi ypatinga savybe – šviesos suspaudimu už difrakcijos limito ribų. Suspausta didelio intensyvumo šviesa gali būti panaudota naujos kartos, mažų, didelio našumo ir žemo triukšmo optinių ir optoelektroninių prietaisų kūrimui. Literatūroje sutinkami paviršiniais plazmonais sustiprinti tokie prietaisai kaip saulės elementai, didelės skaitmeninės apertūros plokšti (2D) lęšiai, įvairūs jutikliai, ir kiti. Siūloma doktorantūros tema skirta terahercinės (THz) emisijos prietaiso kūrimui. Pastarasis prietaisas yra femtosekundiniais lazerio impulsais žadinamas puslaidininkinis kristalas. Ant šio kristalo suformuotos auksinės nanostruktūros sąveika su lazerio impulsu sužadins paviršinius plazmonus, o pastarieji susigers į puslaidininkį ženkliai mažesniame tūryje negu kad diktuoja puslaidininkio sugerties gylis. Dėl sugeneruoto fotosužadintų krūvininkų gradiento indukuosis ultrasparčios fotosrovės, kurios, savo ruožtu, išspinduliuos THz impulsą.

< Atgal  |  ↑ Į viršų

 

10.

 

N 002

 

Dr. Vaidas Pačebutas 

 

Nanometrinių bismuto sluoksnių (bismuteno) technologija ir tyrimai

 

Investigation and technology of nanometer bismuth (bismuthene) layers

Ploni (<30 nm storio) bismuto sluoksniai įdomūs, nes juose pasireiškia daug unikalių fizikinių reiškinių. Tūryje Bi yra pusmetalis, plonas tampa puslaidininkiu. Kai jis suplonėja iki ~5 nm, iš romboedrinio kristalo Bi tampa heksagoniniu bismutenu, kuris yra tipiškas 2D kristalas ir netgi topologinis izoliatorius. Jo naujos taikymų sritys taip pat įvairios: nuo IR photodetektorių ir termoelektros iki fotocheminio vandens skaldymo ir kvantinių kompiuterių. Siūloma tema yra skirta itin plonų Bi sluoksnių technologijai ir jų savybių tyrimui. Sluoksniai būtų auginami molekulių pluoštelių epitaksijos (MBE) būdu, tiriami naudojant įvairius struktūrinės analizės, optinės ir THz diapazono spektroskopijos metodus, ieškomos tų sluoksnių naujų taikymų infraraudonojo ir THz diapazono fotodetektoriuose ir emiteriuose perspektyvos. Optimizavus sluoksnių auginimo technologija ir ištyrus svarbiausius jų fizikinius parametrus numatoma sutelkti dėmesį į bismuteno, kaip topologinio izoliatoriaus, tyrimus.

< Atgal  |  ↑ Į viršų

 

11.

 

N 002

 

Dr. Vaidas Pačebutas 

 

Šviesos šaltinių optiniam ryšiui ir optiniams jutikliams su sudėtinėmis bismidų kvantinėmis duobėmis kūrimas

 

Development of light sources for optical communication and optical sensors with composite bismide quantum wells

Vidutinio infraraudonųjų spindulių (VIR) bangų ilgių diapazone yra daugelio svarbių aplinkos ir pramoninių dujų virpesių spektrai, todėl yra didelis VIR puslaidininkinių lazerių ir šviesos diodų poreikis. Puslaidininkiniai šviesos šaltiniai, veikiantys nuo 2 μm iki 10 μm spektro diapazone, kuriami siekiant pritaikyti kompaktiniuose dujų jutikliuose, skirtuose aplinkos teršalams ir pavojingoms cheminėms medžiagoms aptikti, taip pat pramoninių procesų stebėjimui. Tačiau VIR šviesos šaltinių kūrimas vis dar yra rimtai apribotas. Neseniai, ieškant naujų siauratarpių AIIIBV medžiagų, dėmesio centre atsirado praskiestieji bismidai. Laboratorijose GaAs1-xBix kvantinių duobių (QW) pagrindu pagaminti lazeriniai diodai, emitavo 1,06–1,41 μm diapazone. GaInAsBi kvantinės duobės demonstruoja ryškią foto- ir elektroliuminescenciją esant pakankamai mažam QW pločiui. Jų emituojamas bangos ilgis siekia iki ~2,5 μm. Teoriškai GaInAsBi junginio gardelės, suderintos su InP padėklu, energijos diapazonas gali būti net 0,21 eV, o tai atitinka 6 μm spinduliuotės bangos ilgį. Siūloma tema skirta bimidinių šviesos šaltinių technologijai ir jų savybių tyrimui. Sluoksniai ir struktūros būtų auginami molekulinio pluošto epitaksijos (MBE) būdu ir tiriami naudojant įvairius struktūrinės analizės metodus, optinę ir THz diapazono spektroskopiją. Planuojama analizuoti bangos ilgio derinimo metodus, įskaitant sudėtines kvantines duobes, bet neapsiribojant jais. Optimizavus šviesos šaltinių augimo technologiją ir ištyrus svarbiausius fizikinius parametrus, planuojama ieškoti naujų tų šaltinių pritaikymo galimybių.

< Atgal  |  ↑ Į viršų

 

12.

 

N 002

 

Prof. dr. Artūras Plukis 

 

Elektronų greitinimas dielektrinėse struktūrose intensyvia optine spinduliuote

 

Acceleration of electrons in dielectric structures by intense optical radiation

Galimybė greitinti daleles mikrostruktūrose visuomet buvo patraukli altematyva palyginus su dideliais greitintuvais. Panaudojant stiprius elektrinius laukus, susidarančius šviečiant į medžiagą didelio intensyvumo femtosekundiniais impulsais, galima įgreitinti tiek nereliatyvistinius, tiek reliatyvistinius elektronus. Numatoma suprojektuoti ir sumodeliuoti veikiančia greitinimo pakopč iš skaidraus dielektriko. Atlikus lazerio spinduliuotės elektrinio ir magnetinio laukų modeliavimą, optimizuoti elektronų trajektoriją ir įvertinti energijos pokyčius. Numatoma litografijos būdu pagamintus prototipus panaudoti elektronų greitinimui vakuuminėje kameroje. Bus atliktas greitų dalelių pluoštelio savybių tyrimas ir atlikti taikymai medziagų modifikavimo ir biomedicinineje srityje.

< Atgal  |  ↑ Į viršų

 

13.

 

N 002

 

Dr. Rita Plukienė 

 

Nuklidinio vektoriaus optimizacija in-situ nedestrukciniu gama spektrometriniu metodu

 

Nuclide vector optimization applying non-destructive in-situ gamma spectrometric method

Viena iš problemų nutraukiant atominės elektrinės darbą yra optimizuoti radioaktyviųjų atliekų tvarkymą, jas efektyviai rūšiuojant ir perskirtant atliekų srautus atsižvelgiant į jų deaktyvacijos galimybes bei utilizavimą. Kietosios radioaktyviosios atliekos (KRA) tampa radioaktyviomis dėl neutronų aktyvacijos, o taip pat gali būti užterštos per aušinimo kontūrą tiek veikiant reaktoriui, tiek ir avarinių įvykių metu. Siekiant efektyviau tvarkyti KRA siūloma pasitelkiant modeliavimo bei nedestrukcinius eksperimentinius metodus nustatyti neutronų aktyvacijos bei paviršinės taršos komponentes bei optimizuoti dabar naudojamą nuklidinį vektorių atliekant jo modelinio vertinimo tikslumo bei konservatyvumo kriterijų analizę. Doktorantūros metu numatoma: •Reaktoriaus konstrukcinių medžiagų priemaišų aktyvacijos neutronų sraute modeliavimas naudojant 3D modelį (MCNP6 ir SCALE6.2). Nuklidų aktyvumo ribų analizė pagal neutronų srauto intensyvumą skirtingose konstrukcijose bei galimą priemaišų pasiskirstymo netolygumą. Teorinis paviršinės taršos komponentės įvertinimas pasitelkiant panaudoto branduolinio kuro (PBK) šaltinio modeliavimą (naudojant 3D modelį (SCALE6.2)) bei eksperimentinius matavimus. •In-situ nedestrukcinio γ spektrometrinio metodo plėtra įvertinant paviršinę bei tūrinę taršą skirtingos geometrijos radiaktyviosiose atliekose. Paprasto nedestrukcinio γ spektrometrijos metodo įdiegimas kiekvienoje kietųjų atliekų grupėje, kai nustatomi lengvai matuojami radionuklidai (137Cs ir 60Co) bei pagal jų gama pikų ir Komptono sklaidos kraštų santykius atsižvelgiant taip pat į detektoriaus parametrus (neveikos trukmę, atstumus nuo jautraus paviršiaus ir kt., bei detektoriaus MCNP modelio kalibraciją) įvertinama paviršinė tarša bei deaktyvacijos galimybė prieš patalpinant atliekas į galutinio laidojimo vietas. •Nuklidinio vektoriaus optimizavimas rūšiuojant bei apjungiant vienodų charakteristikų radioaktyviąsias atliekas, kuris leis sumažinti jo konservatyvumą. Bus įvertinta laikinė nuklidinio vektoriaus evoliucija atsižvelgiant į atraminių nuklidų skilimą, pasiūlyti alternatyvūs nuklidiniai vektoriai bei nauji nuklidų aktyvumo nustatymo metodai laikino ir galutinio saugojimo vietose.

< Atgal  |  ↑ Į viršų

 

14.

 

N 002

 

Dr. Gediminas Račiukaitis 

 

Elektringų dalelių greitinimas lazerinėje plazmoje silpnai difraguojančiais susieto erdvinio-laikinio skirstinio ultratrumpais lazerio impulsais

 

Laser wakefield acceleration of charged particles with spatially-temporal coupled quasi-non-diffracting ultra-short laser pulses

Plazmos dalelių greitinimas ultratrumpų lazerio impulsais naudojamas naujų koherentinių elektronų ir Rentgeno pluoštelių šaltinių kūrimui ir taikomas femtosekundinei medžiagų diagnostikai, biomedicininiams tyrimams ir jonizuojančios spinduliuotės terapijai. Siekiant sukurti stabilius, didelio ryškio kompaktinius lazerinius jonizuojančios spinduliuotės šaltinius, būtina optimizuoti greitinimui naudojamos lazerio spinduliuotės parametrus ir juos suderinti su plazminio kanalo savybėmis. Darbe bus modeliuoji ir išbandomi laisvos formos fokusuojantys veidrodžiai, kurių forma leistų valdyti lazerio pluošto erdvinio-laikinio skirstinio charakteristikas ir suformuoti silpnai difraguojantį pluoštą su valdomu impulso sklidimo dujų čiurkšlėje greičiu. Tai padidins greitinimo nuotolį, stabilizuos greitinamų dalelių krūvį ir leis pasiekti didesnę greitinamų dalelių pluoštelio energiją, reikalingą efektyviai koherentinės Rentgeno spinduliuotės generacijai. Šiuo metu yra paskelbta tik keletas mokslinių darbų apie silpnai difraguojančių fs impulsų formavimą adaptyvinės formos paraboliniais veidrodžiais ir jais generuojamų plazmos kanalų tyrimų rezultatus. Darbų, kuriuose būtų skelbiami elektringų dalelių greitinimo su silpnai difraguojančiais derinamo sklidimo greičio femtosekundiniais impulsais rezultatai, nėra publikuota.

< Atgal  |  ↑ Į viršų

 

15.

 

N 002

 

Prof. Dr. Voitech Stankevič 

 

Elektromagnetinių procesų tyrimas metalų formavimo bei suvirinimo magnetiniais impulsais

 

Investigation of electromagnetic processes during magnetic pulse forming and welding

Metalų formavimo arba suvirinimo magnetiniais impulsais metodas yra netaršus gamybos metodas, plačiai taikomas aviacijos ir automobilių pramonėse. Lyginant su terminio suvirinimo procesais, suvirinimas magnetiniais impulsais turi svarbų pranašumą, nes metaliniam ryšiui sukurti naudojama ne šiluma, o slėgis, be to jis leidžia suvirinti ne tik tos pačios rūšies metalus, bet ir skirtingus, įskaitant tuos, kuriuos sunku ar neįmanoma sujungti įprastais būdais. Suvirinimui metalinė detalė patalpinama į indukcinę ritę, kuri generuoja trumpą magnetinį impulsą, sukuriantį Lorenco jėgą, kuria stumia suvirinamą detalę ir pagreitina iki didelių greičių. Suvirinamų detaliu susidūrimo metu nugalimos tarpatominės stūmos jėgos ir sujungiami metalų paviršiai. Vienas iš pagrindinių faktorių, kuris lemia suvirinimo kokybę, yra suvirinamų paviršių susidūrimo greitis, kuris priklauso nuo elektromagnetinių procesų, vykstančių tarp induktoriaus ir suvirinamų detalių. Vienas iš būdų ištirti šiuos procesus yra magnetinio lauko dinamikos tarp induktoriaus ir suvirinamų detalių matavimas, naudojant magnetinius jutiklius. Tačiau dėl ypatingų reikalavimų magnetinio lauko jutikliams tokie matavimai iki šiol praktiškai sunkiai įgyvendinami. Per pastarąją dešimtmetį FTMC buvo sukurti nanostruktūrizuoti magnetorezistyviniai magnetinio lauko jutikliai, demonstruojantys kolosalią magnetovaržą plačiame temperatūrų ir magnetinių laukų ruože, kurie, kaip parodė preliminarūs tyrimai Dortmundo technikos universitete, gali būti naudojami šiam tikslui. Todėl šio darbo tikslas – panaudojant nanostruktūrizuotus magnetorezistyvinius magnetinio lauko jutiklius ištirti elektromagnetinius procesus, vykstančius metalų suvirinimo magnetiniais impulsais procese. Tai ateityje padėtų kontroliuoti suvirinimo kokybę pagal magnetinio lauko dinamikos ypatumus.

< Atgal  |  ↑ Į viršų

 

16.

 

N 002

 

Dr. Rima Stonkutė 

 

Trikampio galaktikos žvaigždžių spiečių sistemos struktūra

 

Structure of star cluster system of the Triangulum galaxy

Disertacinio darbo tikslas – ištirti Trikampio galaktikos (M33) disko evoliuciją remiantis disko žvaigždžių spiečių sistemos analize. Ši galaktika yra bene svarbiausia, siekiant suprasti galaktikų evoliuciją. Ji geriausiai tinka detaliam tyrimui dėl savo izoliuotumo, patogaus disko polinkio ir artumo. Mes jau turime unikalius šios galaktikos fotometrinių stebėjimų duomenis gautus Subaru teleskopu, kuriuose išmatavome 2,2 mln. žvaigždžių. 2021 m. buvo publikuotas galaktikos centrinės dalies žvaigždžių katalogas remiantis HST stebėjimais, organiškai papildantis mūsų matavimus. Remiantis HST fotometriniais stebėjimais ištirsime centrinės – tankiausios – Trikampio galaktikos dalies spiečių populiaciją, o išorines dalis tirsime naudodami savo stebėjimų duomenis, kurie gauti maždaug 10 kartų didesniame lauke nei HST. Pirmą kartą bus homogeniškai aprėpta visa šios galaktikos spiečių imtis ir atskleista jos žvaigždėdaros istorija, kuri įgalins geriau suprasti diskinių galaktikų, o kartu ir mūsų Galaktikos, evoliuciją.

< Atgal  |  ↑ Į viršų

 

17.

 

N 002

 

Dr. Saulius Tumėnas 

 

Optinė bismidų anizotropija, sąlygota CuPt-tipo atominio susitvarkymo

 

Optical anisotropy of CuPt-ordered bismides

Bismidai, naujos kartos puslaidininkiniai junginiai, yra plačiai tiriami visų pirma dėl savo potencialaus taikymo IR optoelektronikos ir saulės energetikos elementams. Pastaruoju metu mūsų atlikti GaAsBi bismidų optiniai tyrimai atskleidė poliarizacinę anizotropiją sugerties krašto diapazone. Struktūrinis bandinių charakterizavimas atominės skyros mikroskopijos ir XRD metodais rodo, kad juose Bi atomai spontaniškai susitvarkę kristalografine kryptimi, kuri atitinka optinės anizotropijos ašį. Tai leidžia daryti hipotetinę prielaidą, kad bismidų optinę anizotropiją lemia spontaninis Bi atomų susitvarkymas. Tema aktuali ir nauja. Literatūroje žinomi tik keli spontaninio bismidų susitvarkymo tyrimai. Publikacijų apie optinę bismidų anizotropiją iki šiol nėra. Šio darbo tikslas – atskleisti bismidų optinės anizotropijos fizikinę prigimtį. Optinė anizotropija suponuoja specifinę bismidų elektroninės struktūros sandarą, tuo pačiu daugelio fizikinių savybių pokyčius, kurie yra esminiai ir bismidų technologijos plėtrai ir potencialiems taikymams.

< Atgal  |  ↑ Į viršų

 

18.

 

N 002

 

Prof. dr. Vladas Vansevičius 

 

Žvaigždžių spiečiai dangaus apžvalgose

 

Star clusters in sky surveys

Žvaigždžių spiečių aptikimas bei atpažinimas didelės apimties dangaus apžvalgose kol kas dar nėra išspręsta problema. Geriausius rezultatus duoda aptikimas akimis pasitelkiant tūkstančius savanorių, pvz. Zooniverse (www.zooniverse.org). Šio disertacinio darbo tikslas sukurti naują patikimą ir efektyvų metodą automatiniam žvaigždžių spiečių aptikimui, klasifikavimui ir jų parametrų nustatymui dangaus apžvalgose. Planuojame, kad metodas galėtų remtis besimokančių sistemų (angl. machine learning, ML) ir konvoliucinių neurotinklų (angl. convolutional neural network, CNN) metodų adaptavimu kosminių ir antžeminių observatorijų daugiaspalvės fotometrijos duomenų analizei. Metodas bus patikrintas ir astrofizikiniai rezultatai gauti analizuojant žvaigždžių spiečių, stebėtų Hubble kosminiu teleskopu, imtį artimoje visatoje, iki 5 Mpc atstumo.

< Atgal  |  ↑ Į viršų

 

19.

 

N 002

 

Prof. dr. Nerija Žurauskienė 

 

Feromagnetiniai nanodariniai biojutiklių taikymams

 

Ferromagnetic nanostructures for biosensing applications

Magnetinio lauko jutiklių rinka pastaruoju metu sparčiai auga. Didelio susidomėjimo sulaukė magnetovaržiniai jutikliai, kurie vis plačiau panaudojami lyginant su Holo jutikliais. Todėl ieškoma įvairių naujų medžiagų ir kuriami iš jų nanodariniai, pasižymintys tokais efektais kaip gigantinė (GMR), anizotropinė (AMR), tunelinė (TMR) bei kolosali (CMR) magnetovarža. Priklausomai nuo taikymų srities ir magnetinių laukų matavimo ruožo, panaudojamos įvairios medžiagos bei minėti efektai. Šis darbas susijęs su magnetinio lauko jutiklių taikymu įvairių virusų nustatymui, panaudojant feromagnetines nanodaleles bei GMR ar TMR struktūras, todėl darbo metu bus auginami feromagnetiniai nanodariniai ir tiriamos jų magnetinės savybės.

< Atgal  |  ↑ Į viršų

 

 

20.

 

N 002

 

Dr. Agnė Mašalaitė-Nalivaikė 

 

Aerozolio dalelių izotopiniai santykiai oro taršos stebėjimui ir jų, kaip šaltinių rodiklių, įvertinimas

 

Isotopic ratios of aerosols for air pollution observation and its assessment as source indicators

Atmosferos aerozolio dalelės vaidina svarbų vaidmenį daugelyje aplinkos procesų, darydamos įtaką klimato kaitos procesams ir žmonių sveikatai. Tačiau abejones apie tikrąjį atmosferos aerozolių poveikį klimato kaitai ir sveikatai kelia žinių apie jų šaltinius, sudėtį, savybes ir formavimosi mechanizmus trūkumas. Todėl aktualu plėtoti mokslinius tyrimus ir kurti naujus tyrimo metodus bei priemones, kurie pasitarnautų patvirtinant ar paneigiant mokslines hipotezes apie atmosferinių reiškinių prigimtį, ir kuriant modelius, aprašančius procesus, vykstančius atmosferoje, vertinančius globalius bei vietinius pokyčius mus supančioje aplinkoje.

< Atgal  |  ↑ Į viršų