|
Kryptis |
Vadovas |
Temos pavadinimas LT |
Temos pavadinimas EN |
|
|
N 003 Chemija |
||||
|
1. |
N 003 |
Dr. Svajus Asadauskas ✉ |
Polimerizacijos kinetikos įtaka poliuretano degradacijai ir viskozimetrinėms savybėms |
Influence of polymerization kinetics on polyurethane degradation and viscometric properties |
|
Dėl plataus savybių spektro ir lanksčios gamybos poliuretanas (PUR) dažnai naudojamas plastiko pramonėje. Didelio dėmesio žiedinėje ekonomikoje sulaukia esteriniai PUR, nes jie pasižymi spartesne degradacija. Gaminant PUR plastikus yra itin svarbios pradinio mišinio reologinės savybės, siekiant kontroliuoti pylimąsi, susirišimą ir kitus procesus. Deja, poliolių ir izocianatų poliadicijos metu dažnai pasireiškia neįprasti klampos pokyčiai ir žinios apie juos labai ribotos. Siūlomi doktorantūros tyrimai apimtų kinetinių ir reologinių parametrų nustatymą, gilinantis į sąryšius tarp PUR komponentų, polimerizacijos sąlygų ir siekiamų viskozimetrinių savybių. Taip pat būtų nagrinėjama, kaip pritaikyti PUR kuriant kompozitus arba daugiasluoksnį plastiką, daugiausia dėmesio skiriant degradacijos aspektams ir atsinaujinančių išteklių arba antrinių žaliavų panaudojimui. Šiai tyrimų sričiai praverstų žinios organinės ar polimerų chemijos, medžiagų mokslo ar bioinžinerijos sferose. |
||||
|
2. |
N 003 |
Dr. Svajus Asadauskas ✉ |
Nanostruktūrinės dangos dilimo slopinimui sausosios trinties procesuose |
Nanostructured coatings for wear reduction during dry friction processes |
|
Apskaičiuota, kad trinties ir dilimo sukeltų degradacijos problemų ir nelaimingų atsitikimų nuostoliai sudaro apie 2 % bendrojo vidaus produkto. Todėl trinties ir dilimo mažinimas yra itin aktualus. Trinties zonoje vyksta daugybė cheminių procesų, o jų eigai įtakos turi paviršiaus tipai, tepalų savybės, judėjimo greičiai, apkrovos ir kiti veiksniai. Taigi svarbiausi metodai, skirti trinties ir dilimo mažinimui, yra pagrįsti cheminiais principais. Siūlomi moksliniai tyrimai nagrinėtų cheminius ir tribologinius virsmus ant metalinių ar keraminių paviršių su nanostruktūrinėmis dangomis arba be jų. Būtų įvertinta eilė medžiagų kaip užpildai dangose, siekiant paskatinti naudingas tribochemines reakcijas. Nustatyti dėsningumai būtų naudojami kuriant nanostruktūrines dangas ir paviršiaus tekstūravimo metodus, gerinančius tribologines savybes sausosios trinties sąlygomis. Šiai tyrimų sričiai praverstų žinios neorganinės ar organinės chemijos, medžiagų mokslo ar nanotechnologijos sferose. |
||||
|
3. |
N 003 |
Dr. Aldona Balčiūnaitė ✉ |
3D struktūros katalizatorių sintezė ir taikymas šarminiuose kuro elementuose |
3D structured catalysts and their application for alkaline fuel cells |
|
Moksliniai tyrimai, susiję su alternatyvių elektros energijos šaltinių paieška ir jų efektyvumo nustatymu pastaruoju metu yra intensyviai vykdomi visame pasaulyje. Tokie tyrimai yra svarbūs tiek fundamentiniu požiūriu, siekiant suprasti vykstančių elektrokatalizinių reakcijų mechanizmą, tiek praktiniu. Naujos efektyvios medžiagos leistų padidinti kuro elementų praktinį panaudojimą. Šio darbo tikslas - efektyvių 3D struktūros anodo/katodo katalizatorių formavimas, apibūdinimas bei taikymas kuro elementuose. Darbo metu bus siekiama sukurti daugiafunkcinius katalizatorius, panaudojant netauriuosius metalus su dideliais santykinio paviršiaus plotais. Gautų medžiagų morfologija, struktūra ir sudėtis bus detaliai tiriama, taikant lauko emisijos skenuojančią elektroninę mikroskopiją (FESEM), Rentgeno spindulių energijos dispersinę analizę (EDS), Rentgeno spindulių fotoelektroninę spektroskopiją (XPS), Rentgeno spindulių difrakciją (XRD) bei indukuotos plazmos optinės emisijos spektroskopiją (ICP-OES). Gautų anodo katalizatorių elektrokatalizinis aktyvumas bus įvertinamas natrio borhidrido ir/ar, hidrazino, gliukozės ir kt. oksidacijos reakcijoms, o katodo - deguonies redukcijos reakcijai, taikant ciklinės voltamperometrijos (CV), chronoamperometrijos (CA) ir chronopotenciometrijos (CP) metodus. |
||||
|
4. |
N 003 |
Dr. Aušra Baradokė ✉ |
Nežymėtų antikūnų prieš SARS-CoV-2 variacijas elektrocheminė detekcija, naudojant anglies darinių elektrodus |
Electrochemical detection of unlabelled antibodies to SARS-CoV-2 variations based on carbon derivative electrodes |
|
2019 metais įvykus covid-19 proveržiui, su infekcija susijusių biožymenų registracija tapo itin svarbi. Iki šiol studijuojamos ilgalaikės infekcijos pasekmės, todėl mokslinių tyrimų prisitaikymas prie kintančios situacijos, viruso mutacijos ir poinfekcinių padarinių analiziniai moksliniai tyrimai yra būtini. |
||||
|
5. |
N 003 |
Dr. Aušra Baradokė ✉ |
Fluorescuojančia žyme konjuguotų antikūnų prieš SARS-CoV-2 variacijas elektrocheminė detekcija, panaudojant mikro-/nano-struktūrizuotus elektrodus |
Electrochemical detection of fluorescent-conjugated antibodies to SARS-CoV-2 variations based on micro-/nano-structured electrodes |
|
Dėl 2019 m. prasidėjusio COVID-19 protrūkio su infekcija susijusių biomarkerių registracija tyrėjams tapo vis svarbesnė. Kadangi ilgalaikiai infekcijos padariniai vis dar tiriami, labai svarbu, kad tyrimai būtų pritaikyti prie besikeičiančios aplinkos, kai virusas mutuoja. Šiam tikslui, poinfekcinio poveikio vertinimui, reikalingi greitesni, tikslesni analiziniai metodai. Doktorantūros tyrime, elektrocheminiams signalams fiksuoti baltymų analitės pažymimos fluorescensine žyme ir fotosignalas generuojamas ant pusiau skaidraus elektrodų paviršiaus (naudojant indžio alavo oksidą, aukso mikro-/nanostruktūras). Fotosignalas registruojamas, naudojant fotodaugintuvą kombinuotą su florescencijos spektroskopija. Norint atpažinti analites (biožymenis), prireikus ant laidžių paviršių imobilizuojami atitinkami bioreceptoriai-baltymai, specifiniam analitės pagavimui. Siekiant nustatyti, ar bioreceptorių imobilizavimas buvo sėkmingas, naudojamas konfokalinis mikroskopas, Bradfordo metodas ir kiti metodai. Jutiklio jautrumas gerinamas įdiegus novatoriškas fluorescencines molekules, kurios floresuoja sužadinus elektrochemiškai. Polimerinės matricos dažo įterpimui ir joninės membranos, kurios buvo susintetintos, naudojamos pagal poreikį. Bioreceptorių ir jų analičių sąveikai registruoti naudojami novatoriški elektrocheminiai metodai, skirti pavienių dalelių aptikimui. Doktorantūros metu vykdomi tyrimai turės didelį proveržį moksle ir naudą mūsų visuomenei. |
||||
|
6. |
N 003 |
Dr. Steigvilė Byčenkienė ✉ |
Mikroplastiko dalelių fotodegradacijos procesai ir mechanizmai naudojant metalo oksido nanokompozitus |
The photodegradation processes and mechanisms of microplastic particles by metal-oxidebased nanocomposites |
|
Mikroplastiko dalelių gausa yra priskiriama gyventojų tankumui ir urbanizacijai. Dabartiniai plastiko atliekų tvarkymo būdai yra šiluminis, mechaninis, cheminis ir fotooksidacinis skilimas. Fotokatalizė gali būti perspektyvus, nebrangus ir taupantis energiją metodas mikroplastiko dalelėms skaidyti. Pastaruoju metu dėl savo unikalių savybių, užtikrinančių geresnį katalizinį aktyvumą, vis aktyviau fotokatalizės metode imtos naudoti nanomedžiagos . Be to, didelis nanomedžiagų paviršiaus ploto ir tūrio santykis leidžia labiau oksiduoti teršalus nei įprastos ne nanodydžio medžiagos. Šio darbo tikslas - ištirti metalo oksidų pagrindu susintetintų nanomedžiagų gebėjimą skaidyti įvairios cheminės sudėties mikroplastiko daleles. Susintetintų nanodalelių paviršiaus morfologija, struktūra bei sudėtis bus tiriama naudojant Rentgeno spindulių difrakciją (XRD), FTIR spektrometriją bei peršviečiamąją elektroninę mikroskopiją (TEM). Norint geriau suprasti skilimo mechanizmą ir rasti optimaliausias sąlygas, bus nagrinėjama įvairių parametrų įtaka mikroplastiko dalelių degradacijos efektyvumui. |
||||
|
7. |
N 003 |
Dr. Jurga Juodkazytė ✉ |
Fotoelektrocheminė sintezė: procesų tyrimai ir taikymo galimybių paieška |
Photoelectrochemical synthesis: investigation of the processes and application possibilities |
|
Chemijos pramonė yra vienas labiausiai taršių bei energijai ir ištekliams imlių sektorių, todėl reikalingos naujos, aplinką tausojančios ir ekonomiškai efektyvios technologijos. Jų kūrimas neatsiejamas nuo atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimo. Pastaruoju metu intensyviai tiriami fotoelektrocheminiai (FEC) procesai, kurių metu šviesos energija konvertuojama į cheminę. Daugiausiai nagrinėjamas FEC vandens skaidymas, kurio tikslas ekologiškai švari ir tvari vandenilio gamyba. Tačiau fotoelektrocheminės sistemos gali būti pritaikytos ir kitų aukštos pridėtinės vertės cheminių medžiagų, pvz., dezinfekcijai naudojamų stiprių oksidatorių, tokių kaip H2O2, HClO, H2S2O8 ir kt., sintezei. Šie procesai yra mažiau tyrinėti, todėl reikalingos naujos žinios apie reakcijų mechanizmus, energijos konversijos efektyvumą bei fotoelektrodų stabilumą. Tai būtų svarus indėlis į šią sritį bei pakeltų ją į aukštesnį supratimo ir praktinio pritaikomumo lygmenį. |
||||
|
8. |
N 003 |
Prof. habil. dr. Eimutis Juzeliūnas ✉ |
Ultraplonų metalų oksidų sluoksnių, suformuotų ALD metodu ant lengvųjų metalų lydinių, antikorozinės savybės |
Anticorrosion performance of ultrathin films of metal oxides formed by ALD on lightweight alloys |
|
Tyrimų objektas – ultraplonų Hf, Ti ir Zr oksidų sluoksnių ant lengvųjų metalų lydinių (Mg-Al) formavimas ir jų antikorozinės savybės. Magnio lydiniai yra palyginti lengvi, jie pasižymi puikiomis mechaninėmis savybėmis ir todėl yra perspektyvūs tose taikymo srityse, kuriose yra svarbus gaminių svorio ir energijos sunaudojimo mažinimas: buitinė elektronika, kompiuteriai, aviacijos ir automobilių pramonė ir pan. Tačiau, platesnį šių lydinių taikymą riboja jų aukštas korozinis aktyvumas. Kita vertus, biomediciniuose taikymuose aukštas korozinis aktyvvumas yra vertinga savybė: jeigu metaliniai implantai kontroliuoamu korozijos greičiu gali ištirpti in-vivo, yra nereikalinga antroji chirurgija jų pašalinimui, pvz., implantams naudojamiems osteosintezėje, kraujagyslėse, ar audinių sutvirtinimuose. Mes numatome tirti lydinius su ALD sluoksniu aplinkoje, kuri būtų identiška in-vivo sąlygoms. Tirsime taip pat praktinio taikymo perspektyvumą panaudodami nuolatinę kondensaciją pagal ISO standartą. Dar vienas tirtinas reiškinys – fosfatinis auto-užsigydymo procesas. Darbe naudosime šias tyrimų metodikos: voltamperometrija, elektrocheminio impedanso spektroskopija (EIS), rentgeno spindulių difraktometrija, skenuojant elektroninė mikroskopija, rentgeno fotoelektronų spektrskopija, kvarco krstalo mikrogravimetrija ir korozijos kameros. |
||||
|
9. |
N 003 |
Prof. habil. dr. Eimutis Juzeliūnas ✉ |
Fotoelektrocheminis silicio nusodinimas joniniuose skysčiuose |
Photoelectrochemical deposition of silicon from ionic liquids |
|
Tyrimų objektas – fotoelektrocheminis silicio sluoksnių ir porėtų struktūrų formavimas joniniuose skysčiuose. Elektrocheminiai metodai palyginus su tradicine gamyba yra pranašesni dėl jų ekologiškumo, nulinės anglies emisijos, technologinio saugumo. Plonų Si sluoksnių elektronusodinimas gali pakeisti tradicinius daugiapakopius bei labai imlius energijai Si gamybos procesus, pasižyminčius taip pat ir aukšta CO2 emisija, kaip antai, karboterminė Si redukcija aukštose tempertūrose, produkto gryninimas, liejimas ir pjaustymas. Joniniai skysčiai pasižymi plačiu elektrocheminiu langu, atitinka aukštus sveikatos ir saugumo reikalavimus, jie yra nedegūs, netoksiški ir lengvai biodegraduoja. Tačiau, silicio nusodinimas iš joninių skysčių yra probleminis dėl žemo elektros laidumo kambario temperatūroje. Mes tirsime šviesa katalitintą silicio nusodinimą, panaudojant sąsėdį su n-p dopingo agentais bei metalų priedais. Rezultatai bus svarbūs daugelyje sričių: fotovoltaikoje, antiatspindžio dangų gamyboje, energijos kaupilkiuose, baterijose, foto-elektrocheminėje vandenilio gamyboje iš vandens bei jutikliuose. |
||||
|
10. |
N 003 |
Dr. Galina Lujanienė ✉ |
Nanokompozitų skirtų natūralių vandens sistemų taršos kontrolei plėtra |
Development of nanocomposites for pollution control of natural water systems |
|
Nanotechnologijos naudojamos daugelyje pramonės, žemės ūkio, farmacijos, kosmetikos ir maisto šakų, atliekų šalinimo problemoms spręsti bei žmogaus sukeltų nelaimių paveiktų vietovių atkūrimui. Tačiau šiuolaikinius reikalavimus atitinkančių vandens taršos kontrolės metodų nepakanka. Šiuo metu naudojamos technologijos dažniausiai reikalauja didelių energijos ir žmogiškųjų išteklių, be to jos nėra draugiškos aplinkai. Šio darbo tikslas – sukurti naujas medžiagas ir jomis pagrįstus natūralių vandenų taršos kontrolės metodus, kurie sumažintų energijos ir žmogiškuosius išteklius, būtų draugiški aplinkai, atsinaujinantys ir nereikalautų specialių šalinimo technologijų. Bus naudojamos natūralios medžiagos, įskaitant chitozaną, molį ir kitus mineralus bei kitas natūralias ir modifikuotas medžiagas. |
||||
|
11. |
N 003 |
Dr. Wanessa de Cássia Martins Antunes de Melo ✉ |
Naujų fotoaktyvių nanomedžiagų kūrimas |
Development of new photoactive nanomaterials |
|
With the development of nanotechnology, it became possible to utilize nanomaterials as antimicrobial agents, which can be activated by light irradiation ranging from the ultraviolet (UV) to near-infrared (NIR) spectrum. Due to their low cost, high throughput, excellent yield, tunable properties, multifunctionality, controllability and fast effect they have been recognized as an optimal candidate for defeating even the most challenging pathogens. Among a wide variety of photoactive NPs, this study will focus in develop a photoactive polymeric nanogel once a polymer-based NP displays a few advantages regarding drug delivery and it will be a novelty for the science. This nanomaterial will be developed to present the following properties: minimum level of toxicity, stability in the different mediums, possess a high drug encapsulation capacity, tuneable size, high production of ROS and photostability. Thus, this new nanogel may present remarkable properties that can also be applied in biosensors, tissue engineering, and biomimetic materials design. |
||||
|
12. |
N 003 |
Dr. Inga Morkvėnaitė-Vilkončienė ✉ |
Krūvio pernašos mikrobiniame kuro elemente pagerinimas, taikant nanomedžiagas |
Improvement of charge transfer in microbial fuel cell by nanomaterials |
|
Sparčiai auganti energijos išteklių paklausa ir aplinkos taršos stebėjimo poreikis paskatino pereiti prie alternatyvių energijos šaltinių. Mikrobiniai kuro elementai taip pat gali būti laikomi alternatyviu energijos šaltiniu, ypač sprendžiant energijos suvartojimo nuotekų valymo įrenginiuose problemą. Tobulinant mikrobinius kuro elementus, daugiausia dėmesio yra skiriama krūvio pernašai iš mikroorganizmų pagerinti. Šiam tikslui taikomi įvairūs sprendimai. Vienas iš jų - anglies ir metalo nanodalelių bei elektrai laidžių polimerų panaudojimas biosluoksniuose ant anodo ir katodo. Tokiu būdu pasiekiamas aktyvaus elektrodo paviršiaus ploto bei laidumo padidėjimas ir biologinis suderinamumas. Metalo nanokatalizatoriai, tokie kaip metalų oksidai, yra laikomi nebrangiomis alternatyvomis įprastai naudojamai brangiai platinai. Be to, polimerinės membranos, modifikuotos hidrofilinėmis ir antibakterinėmis nanodalelėmis, gali padidinti protonų laidumą ir sumažinti biologinį užterštumą, palyginti su įprastai naudojamu ir brangiu Nafionu. Šie patobulinimai gali lemti platesnį mikrobinių kuro elementų taikymą energijos gamybos, nuotekų valymo ir biojutiklių srityse. |
||||
|
13. |
N 003 |
Prof. Habil. Dr. Eugenijus Norkus ✉ |
Binarinių ir trinarių lydinių gavimas cheminio nusodinimo būdu |
Electroless deposition of binary and ternary alloys |
|
Barjerinių sluoksnių (pvz. Co-W ir kt. dvigubų ar trigubų lydinių pagrindu) formavimas cheminės redukcijos būdu, šių sluoksnių sudėties reguliavimas bei optimizavimas. Naujų paviršiaus paruošimo bei aktyvavimo prieš dangų nusodinimą metodų kūrimas. Vario lydinių su In, Ag ar Mn nusodinimo tyrimai kaip vandeniniuose, taip ir nevandeniniuose tirpaluose. Šių lydinių sudėties reguliavimas bei optimizavimas. |
||||
|
14. |
N 003 |
Dr. Milda Petrulevičienė ✉ |
Fotoelektrochemiškai aktyvių plonasluoksnių dangų formavimas, modifikavimas ir tyrimas |
Formation, modification and investigation of photoelectrochemically active thin films |
|
Siekiant mažinti oro ir aplinkos užterštumą bei stabdyti visuotinį klimato atšilimą, Europos komisija Europos žaliuoju kursu užsibrėžė iki 2050 m. sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį iki nulio. Todėl atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimas yra būtinas norint pasiekti užsibrėžtų tikslų. Saulės energijos konversija į cheminę energiją, kurios metu saulės energija yra panaudojama vandenilio, kitų cheminių medžiagų, turinčių stiprų oksidacinį poveikį, sintezei arba tam tikrų organinių junginių- teršalų skaidymui, yra populiari ir aktuali tema. Fotoelektrocheminių sistemų efektyvumas labai priklauso nuo naudojamų fotoanodų prigimties, fotoelektrocheminių savybių, sintezės kelio, struktūros, dangų storio ir morfologijos. Tokios sistemos gali būti pritaikomos įvairių organinių medžiagų skaidymui, neutralizavimui, organinių medžiagų sintezėms, fotoelektrocheminių reaktorių kūrimui, švariai ir tvariai elektrosintezei. |
||||
|
15. |
N 003 |
Prof. habil. dr. Arūnas Ramanavičius ✉ |
Fermentinių jutiklių ir biokuro celių kūrimas |
Development of Enzymatic Sensors and Biofuel cells |
|
Šio doktornatūros projekto metu bus kuriami fermentiniai jutikliai ir biokuro celės, imobilizuojant fermntus bus taikomos įvarios imobilizavimo technologijos, tame tarpe bus taikomi ir konjuguoti polimerai, redoks polimerai. |
||||
|
16. |
N 003 |
Prof. habil. dr. Arūnas Ramanavičius ✉ |
Imuno-jutiklių skirtų antikūnų nustatymui kūrimas |
Development of immunosensors for the determination of antibodies |
|
Šio doktornatūros projekto metu bus kuriami imuniniai jutikliai skirti įvairių analičių nustatymui, bus taikomos įvariomis atpažinimo savybėmis pasižyminčių batymų ir kitų medžiagų imobilizavimo technologijos, tame tarpe bus taikomi ir konjuguoti polimerai, elektrai laidūs polimerai. Bus kuriami ir imunininiai jutikliai skirti SARS-CoV-2 viruso baltymų ir antikūnų prieš šiuos baltymus nustatymui, siekiant pritaikyti šiuos jutiklius COVID-19, pandemijos problemų sprendimui. |
||||
|
17. |
N 003 |
Dr. Vilma Ratautaitė ✉ |
Molekulių įspaudais modifikuoto polimero formavimas ir pritaikymas elektrocheminio jutiklio konstravimui |
Formation of molecularly imprinted polymers and application for electrochemical sensor design |
|
Molekulių įspaudų technologija yra įdomi tuo, kad tai yra dirbtinai sukurtas modelis imituojantis natūraliai gamtoje egzistuojančią antikūno-antigeno sąveiką. Tokia sąveika yra ypač atranki (specifinė), todėl turi plačias pritaikymo perspektyvas konstruojant įvairių tipų jutiklius ir kitas analitines sistemas. |
||||
|
18. |
N 003 |
Dr. Vilma Ratautaitė ✉ |
Molekulių įspaudų technologijų taikymas neorganinių junginių modifikavimui |
Application of molecular imprinting technology for modification of inorganic compounds |
|
Molekulių įspaudų technologija (MIT) yra įdomi tuo, kad tai yra dirbtinai sukurtas modelis imituojantis natūraliai gamtoje egzistuojančią antikūno-antigeno sąveiką. Tokia sąveika yra ypač atranki (specifinė), todėl turi plačias pritaikymo perspektyvas konstruojant įvairių tipų jutiklius ir kitas analitines sistemas. Molekulių įspaudų technologiją galima panaudoti tiek modifikuojant elektrai laidžius polimerus, tiek ir neorganius junginius pvz. TiO2. Elektrochiniai jutikliai pasižymi gana dideliu universalumu ir numatomos doktorantūros darbe tikimasi, kad doktorantas pasinaudodamas jau turima patirtimi praplės MIT pritaikomumą elektrocheminių jutiklių konstravime. Elektrocheminių jutiklių konstravimas modifikuotų pritaikant MIT yra ypač perspektyvus skirtingų analičių detektavimui. Būsimas doktorantas išmoks pritaikyti MIT formavimo principais. Išmoks juos nusodint ant elektrodo. Doktorantūros darbo rėmuose kad doktorantas pasirinks kelias analites, kurioms bus kuriamas elektrocheminis jutiklis modifikuotas molekulių įspaudų polimeru. Doktorantas atliks analizės optimizavimo žingsnius. |
||||
|
19. |
N 003 |
Dr. Zita Sukackienė ✉ |
Nikelio ir jo lydinių cheminis nusodinimas |
Electroless deposition of nickel and its alloys
|
|
Šiuolaikinės technikos lygis kelia aukštus reikalavimus sudėtingų prietaisų ir mechanizmų gamybos medžiagoms. Viena iš galimybių patenkinti šiuos reikalavimus yra naudojamų medžiagų padengimas plonais kitų medžiagų paviršiniais sluoksniais, suteikiant gaminiams naujas pageidaujamas savybes. Maži tokių medžiagų kiekiai, paviršiuje sudarantys naujus lydinius, įgalina gauti platų nusodinamų medžiagų spektrą, atitinkantį pageidaujamas ekonomines sąlygas. Tokie ploni sluoksniai su pageidaujamomis savybėmis gali būti nusodinami naudojant labai paprastą cheminį metalų nusodinimo būdą. Šis metalų nusodinimo būdas turi eilę privalumų - nedidelė procesų kaina, paprasta technika, galimybė pasirinkti darbo sąlygas pagal reikalaujamą rezultatą. Viena svarbiausių cheminio padengimo savybių - tai galimybė nusodinti vienodo storio metalo dangas ant sudėtingiausių pagrindo profilių, o tai įvykdyti dažniausiai neįmanoma kitais būdais. |
||||
|
20. |
N 003 |
Dr. Loreta Tamašauskaitė Tamašiūnaitė ✉ |
Iš bioatliekų gauti anglies katalizatoriai žemos temperatūros kuro elementams |
Biomass derived carbon catalysts for low-temperature fuel cells
|
|
Disertaciniame darbe bus siekiama sukurti naujus efektyvius katalizatorius iš medienos ar popieriaus pramonės atliekų, ir juos panaudoti katodo medžiagomis žemos temperatūros kuro elementams. Bus siekiama susintetinti anglines medžiagas, legiruotas azotu bei turinčias grafeno struktūrą. Papildomai jos bus modifikuojamos įvairių metalų (Pt, Ag, Co) nanodalelėmis, panaudojant cheminę redukciją ir mikrobangų sintezę. Suformuotų medžiagų paviršiaus morfologija, struktūra bei sudėtis bus detaliai tiriama, naudojant skenuojančią elektroninę mikroskopiją (SEM), Rentgeno spindulių difrakciją (XRD), Rentgeno spindulių fotoelektroninę spektroskopiją (XPS), peršviečiamąją elektroninę mikroskopiją (TEM), indukuotos plazmos optinės emisijos spektroskopiją (ICP-OES). Sukurtų medžiagų elektrokatalizinės savybės bus įvertinamos deguonies redukcijos reakcijoms, taikant elektrocheminius (ciklinė voltamperometrija, chronoamperometrija, chronopotenciometrija) bei hidrodinaminius metodus. Taip pat atrinktos perspektyvūs anglies katalizatoriai bus integruojami kuro elemente ir testuojami darbinėmis kuro elementų sąlygomis. |
||||
|
21. |
N 003 |
Dr. Loreta Tamašauskaitė Tamašiūnaitė ✉ |
Naujos medžiagos vandenilio gavimui, panaudojant vandeninius natrio borohidrido tirpalus |
Novel materials for hydrogen generation from aqueous sodium borohydride solutions |
|
Disertaciniame darbe numatoma sukurti naujas efektyvias medžiagas vandenilio gavimui iš vandeninių natrio borohidrido tirpalų. Medžiagos bus formuojamos, nusodinant įvairių metalų nanodaleles ar jų lydinius ant netauriųjų metalų (pvz., Ti, Cu, Co) erdvinės struktūros kietųjų putų (angl. foam) su itin dideliais santykinio paviršiaus plotais, taikant elektrocheminius ir cheminius metodus. Suformuotų medžiagų paviršiaus morfologija, struktūra bei sudėtis bus detaliai tiriama, naudojant skenuojančią elektroninę mikroskopiją (SEM), Rentgeno spindulių difrakciją (XRD), Rentgeno spindulių fotoelektroninę spektroskopiją (XPS), peršviečiamąją elektroninę mikroskopiją (TEM), ir indukuotos plazmos optinės emisijos spektroskopiją (ICP-OES). Sukurtų medžiagų katalizinis aktyvumas bus įvertinamas, matuojant vandenilio išsiskyrimo greičio priklausomybę nuo temperatūros, natrio borohidrido koncentracijos ir kt. |
||||
|
22. |
N 003 |
Dr. Linas Vilčiauskas ✉ |
Efektyvių medžiagų ir sistemų Na- ir Zn-jonų elektrocheminėms energijos kaupimo technologijoms paieška, charakterizavimas ir taikymai |
Search, characterization and applications of novel materials and systems for Na- and Zn-ion energy storage technologies |
|
Elektrocheminės baterijos – vienas patraukliausių energijos kaupimo būdų, apimančių plačiausią energijos ir galios ruožą, turinčių aukštą energijos našumą, nedidelį poveikį aplinkai ir plačią dydžio skalę. Vandeninės Na- ir Zn- baterijos yra viena patraukliausių alternatyvų šiandienos nevandeninėms Li-jonų baterijoms. Jos gali būti paremtos tik paplitusiomis medžiagomis, saugios, nebrangios ir draugiškos aplinkai. Tačiau pilnam šios technologijos įgalinimui ir jos konkurencingumo su Li-jonų technologijomis padidinimui reikalingi daug gilesni moksliniai tyrimai, kurie būtų skirti ne tik naujų medžiagų paieškai, bet ir jų intgeravimui į funkcionalius, tvarius ir švarius elektrodus ir elektrochemines celes. Pagrindiniai šio projekto tikslai yra 1) naujų elektrodų medžiagų paieška ir sintezė 2) naujų elektrodų medžiagų struktūrinis, spektroskopinis, morfologinis ir elektrocheminis characterizavimas ir 3) naujų elektrodų medžiagų integravimas į baterijų elementus, jų charakterizavimas ir optimizavimas. |
||||