Mokslas

Atgal

Studentų moksliniai tyrimai ir praktika

Projektai finansuojami iš Europos socialinio fondo lėšų pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.3-LMT-K-712 priemonės „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklą „Studentų gebėjimų vykdyti MTEP (meno tyrimų) veiklas ugdymas“.


Sub-ns lazerio neinvazinei kraujo diagnostikai tyrimai (Nr. 09.3.3-LMT-K-712-22-0105)

Projekto tikslas – skatinti valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro jaunųjų tyrėjų pasirengimą vykdyti mokslinius tyrimus ir tobulinti mokslinę kvalifikaciją bei kompetenciją vykdant mokslo tyrimus pagal individualią programą, vadovaujant tyrimų vadovui.

Siekiama ištirti daugialėkius stiprintuvus 1342nm bangos ilgio užkrato lazerio spinduliuotės stiprinimui taikant didelio skaisčio lazerinius diodus. Tyrimų rezultatai bus naudingi kuriant impulsinius lazerius ankstyvai kraujo diagnostikai. Projekto metu tyrėjas įgis žinių lazerinės fizikos ir medicinos sankirtoje.

Projekto rezultatai bus apibendrinti studento mokslinės veiklos ataskaitoje ir pristatyti žodiniame pranešime studentų konferencijoje.

Projekto vykdytojai

Studentas: Ryčard Lebed
Vadovas: Aleksėj Rodin

Trukmė

Pradžia: 2020-11-03
Pabaiga: 2021-04-30

Finansavimas

Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-22-0105) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).

Nenuostoviojo priverstinio infraraudonosios superkontinuumo srities Ramano stiprinimo KGW kristale tyrimai (Nr. 09.3.3-LMT-K-712-22-0123)
Projekto tikslas – skatinti valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro jaunųjų tyrėjų pasirengimą vykdyti mokslinius tyrimus ir tobulinti mokslinę kvalifikaciją bei kompetenciją vykdant mokslo tyrimus pagal individualią programą, vadovaujant tyrimų vadovui.
 
Siekiama ištirti nenuostovųjį IR srities superkontinuumo stiprinimą KGW kristale. Ramano aktyviosios terpės kaupinimui panaudojus spektriškai ribotus 1.2 ps trukmės ir 1030 nm centrinio bangos ilgio didelės energijos impulsus, o užkratui 1100-2400 nm spektrinės juostos čirpuotus superkontinuumo impulsus, suformuoti plačią stiprinimo juostą spektriškai ribotiems, ~1150 nm centrinio bangos ilgio, sub-100 fs impulsams. Dvipakopiame Ramano stiprintuve, mažos energijos (~nJ) superkontinuumo impulsus tikimasi pastiprinti > 1 mJ išvadinės impulso energijos, siekiant > 40 % energijos keitimo efektyvumo, o panaudojus prizminį arba gardelinį kompresorių ištirti pastiprintų impulsų spūdą.Nepaisant aktyvios didelės smailinės galios lazerių pramonės plėtros tiek Lietuvoje tiek visame pasaulyje, paprastai tokie lazeriniai šaltiniai apsiriboja bangos ilgiais iki 1 μm. Todėl alternatyvių metodų paieška yra būtina siekiant kurti efektyvius didelės energijos utratrumpuosius ilgesnių bangos ilgių lazerinius šaltinius tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Projekto metu bus paruoštas jaunas tyrėjas, gebantis savarankiškai vykdytį šiuolaikinius mokslinius tyrimus, turintis teorinių ir ekperimentinių žinų vystant inovatyvias lazerines technologijas.
 
Projekto rezultatai bus apibendrinti studento mokslinės veiklos ataskaitoje ir pristatyti žodiniame pranešime studentų konferencijoje.
 
Projekto vykdytojai
 
Studentas: Vytenis Girdauskas
Vadovas: Andrejus Michailovas
 
Trukmė

Pradžia: 2020-11-03
Pabaiga: 2021-04-30
 
Finansavimas
 
Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-22-0123) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).
Volframo oksidas dirbtinei fotosintezei: formavimas ir tikslingas modifikavimas (Nr. 09.3.3-LMT-K-712-22-0185)
Projekto tikslas – skatinti valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro jaunųjų tyrėjų pasirengimą vykdyti mokslinius tyrimus ir tobulinti mokslinę kvalifikaciją bei kompetenciją vykdant mokslo tyrimus pagal individualią programą, vadovaujant tyrimų vadovui.
 
Dirbtine fotosinteze vadinami procesai, kurių metu šviesos energija yra konvertuojama į cheminę energiją ir gali būti kaupiama įvairių cheminių junginių pavidalu. Tai - perspektyvi tyrimų sritis, kadangi, senkant iškastinio kurio atsargoms bei didėjant aplinkos užterštumui anglies dioksidu, intensyviai ieškoma galimybių efektyviai išnaudoti įvairius atsinaujinančius energijos išteklius. Vienas iš būdų – fotoelektrocheminė sintezė, panaudojant šviesai jautrius puslaidininkinius elektrodus. Volframo (VI) oksidas, WO3, ypatingas tuo, kad fotoelektrocheminės reakcijos produktas labai priklauso nuo naudojamo elektrolito sudėties. Dažniausiai anodinės reakcijos metu tirpale esančio anijono oksidacija vyksta kartu su vandens molekulių oksidacija. Suprasti, kas lemia WO3 sluoksnių selektyvumą vienam ar kitam galutiniam produktui yra labai svarbu, norint šiuos fotoelektrodus panaudoti tikslingai. Projekto tikslas - susintetinti skirtingos morfologijos WO3 dangas, jas modifikuoti deguonies skyrimosi reakcijos katalizatoriais, ir tirti, kaip morfologija bei modifikatoriai įtakoja konkurenciją tarp chlorido jonų ir vandens molekulių oksidacijos chloridiniuose tirpaluose. Chloridinė terpė pasirinkta dėl to, kad fotoelektrochemiškai oksiduojantis chlorido jonams susidaro aktyvūs chloro junginiai, tarp jų ir hipochloritas, kuris yra aukštos pridėtinės vertės produktas. Žinant, kas lemia volframo (VI) oksido selektyvumą chlorido jonų ar vandens molekulių oksidacijai, galima parinkti tokias sąlygas, kad fotoelektrocheminėje celėje vienu metu būtų efektyviai generuojamas ir vertingas oksidatorius – hipochloritas, ir vertingas kuras – vandenilis, kadangi fotoelektrolizės metu ant katodo vyksta vandens molekulių redukcija.
 
Projekto rezultatai bus apibendrinti studento mokslinės veiklos ataskaitoje ir pristatyti žodiniame pranešime studentų konferencijoje.
 
Projekto vykdytojai
 
Studentė: Evelina Griniuk
Vadovė: Jurga Juodkazytė
 
Trukmė

Pradžia: 2020-11-03
Pabaiga: 2021-04-30
 
Finansavimas
 
Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-22-0185) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).
Švino keitimas stibiu ir bismutu dviejų dimensijų (2D) perovskituose panaudojant naujus organinius katijonus (Nr. 09.3.3-LMT-K-712-22-0187)
Projekto tikslas – skatinti valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro jaunųjų tyrėjų pasirengimą vykdyti mokslinius tyrimus ir tobulinti mokslinę kvalifikaciją bei kompetenciją vykdant mokslo tyrimus pagal individualią programą, vadovaujant tyrimų vadovui.
 
Hibridiniai metaloorganiniai perovskitai šiuo metu yra viena iš labiausiai tiriamų puslaidininkių grupių dėl jų patrauklių pritaikymo galimybių optoelektronikos srityje, formuojant šviesą emituojančius diodus, saulės elementus, fotodetektorius, lazerius ir plonasluoksnius tranzistorius. Nors per pastarąjį dešimtmetį perovskitų saulės elementų kūrime buvo pasiektas net 25,2 % galios konversijos efektyvumas, tačiau jų komercializavimas šiuo metu vis dar nėra galimas dėl itin prasto stabilumo aplinkos sąlygose. Šiuo tikslu buvo pradėti gaminti dviejų dimensijų (2D) perovskitai, į kurių struktūrą yra įterpiami hidrofobiniai organiniai katijonai, lėtinantys degradacijos procesus drėgmės aplinkoje. Be stabilumo problemos perovskitai taip pat susiduria su toksiško švino problema, kadangi šis metalas patekęs į organizmą gali sukelti širdies ir kraujagyslių ligas, kenkti kepenų, inkstų, smegenų ir centrinės nervų sistemos veikloms. Šios problemos sprendimui buvo pradėti kurti bešviniai perovskitai, kuriuose pilnai arba dalinai švinas keičiamas kitu, netoksišku ir panašių savybių metalu, pavyzdžiui stibiu ar bismutu. Šio projekto pagrindinis tikslas yra naudojant 1,4-(fenileno)dietilamonio jodido organinį katijoną suformuoti 2D fazės perovskitus, kuriuose švinas būtų pakeistas stibiu ar bismutu, bei įvertinti kokią įtaką pakeitimas daro šių perovskitų optinėms savybėms ir struktūriniam stabilumui. Projekto metu bus siekiama į perovskito struktūrą įterpiant 1,4-(fenileno)dietilamonio jodidą išgauti 2D fazę, kurioje švinas būtų dalinai arba pilnai pakeistas stibiu ar bismutu. Bandiniai bus tiriami sugerties ir fluorescencijos spektrofotometrais, rentgeno spindulių difraktometru ir skenuojančiu elektroniniu mikroskopu siekiant ištirti, kokią įtaką švino pakeitimas daro šių perovskitų savybėms ir ar susiformuoja dviejų dimensijų fazė bešviniuose perovskituose.
 
Projekto rezultatai bus apibendrinti studento mokslinės veiklos ataskaitoje ir pristatyti žodiniame pranešime studentų konferencijoje.
 
Projekto vykdytojai
 
Studentė: Gabrielė Kavaliauskaitė
Vadovas: Marius Franckevičius
 
Trukmė

Pradžia: 2020-11-03
Pabaiga: 2021-04-30
 
Finansavimas
 
Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-22-0187) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).
Boro nitrido nanodalelių ir doksorubicino kompleksų stabilumas, spektrinės savybės, tarpląstelinis kaupimasis ir citotoksinis poveikis (Nr. 09.3.3-LMT-K-712-22-0241)
Projekto tikslas – skatinti valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro jaunųjų tyrėjų pasirengimą vykdyti mokslinius tyrimus ir tobulinti mokslinę kvalifikaciją bei kompetenciją vykdant mokslo tyrimus pagal individualią programą, vadovaujant tyrimų vadovui.
 
Dvidimensinių (2D) heksagoninių boro nitrido nanodalelių (h-BN) ir chemoterapinio medikamento doksorubicinao (DOX) kompleksas yra potencialus kandidatas tikslinei vaistų pernašai vėžio gydyme. DOX ir BN kompleksas gali sumažinti citotoksinį DOX poveikį kraujo cirkuliacijos metu, o šio komplekso tikslinė pernaša į vėžinę ląstelę ir DOX paleidimas joje gali padidinti citostatinį DOX efektą ir sukelti vėžinės ląstelės mirtį. Šio projekto tikslas yra ištirti BN-DOX kompleksų optines savybes ir citotoksinį poveikį gliomos ląstelėms.
 
Projekto rezultatai bus apibendrinti studento mokslinės veiklos ataskaitoje ir pristatyti žodiniame pranešime studentų konferencijoje.
 
Projekto vykdytojai
 
Studentė: Rugilė Lukaševičiūtė
Vadovė: Renata Karpič
 
Trukmė

Pradžia: 2020-11-03
Pabaiga: 2021-04-30
 
Finansavimas
 
Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-22-0241) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).
Aukso-sidabro nanodalelių generavimas ir jų plazmoninių savybių tyrimas (Nr. 09.3.3-LMT-K-712-22-0246)
Projekto tikslas – skatinti valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro jaunųjų tyrėjų pasirengimą vykdyti mokslinius tyrimus ir tobulinti mokslinę kvalifikaciją bei kompetenciją vykdant mokslo tyrimus pagal individualią programą, vadovaujant tyrimų vadovui.
 
Šiame projekte bus naudojamas efektyvus terminis bimetalinių nanodalelių generavimo būdas iš plonų bimetalinių dangų, naudojant nanosekundinį lazerį. Lazerine spinduliuote paveiktose ir išlydytose aukso-sidabro dangos zonose vykstantys hidrodinaminiai reiškiniai sukels išlydyto aukso-sidabro saviorganizaciją į lašelius ant stiklo padėklo, kurie nustojus veikti lazerinei spinduliuotei atšals ir taps bimetalinėmis nanodalelėmis, turinčiomis plazmoninių savybių. Šiuo atveju bus pasiekiamas submikroninis apdorojimo tikslumas, mažas šiluminis poveikis stiklo padėklui ir tolygus bimetalinių nanodalelių pasiskirstymas. Naudojant šią technologiją bus galima lengvai keisti tiek bimetalinių nanodalelių dydį, kompoziciją ar tankį. Planuojami tyrimai įgalins geriau suprasti bimetalinių nanodalelių formavimosi mechanizmą, panaudojant efektyvų ir greitą lazerinį nanodalelių generavimo metodą. Šie tyrimai yra aktualūs dėl plataus bimetalinių nanodalelių panaudojimo įvairiose srityse (pvz.: nanotechnologijose, katalizėje, optikoje, spektroskopijoje ir t.t.).
 
Projekto rezultatai bus apibendrinti studento mokslinės veiklos ataskaitoje ir pristatyti žodiniame pranešime studentų konferencijoje.
 
Projekto vykdytojai
 
Studentė: Vita Petrikaitė
Vadovas: Evaldas Stankevičius
 
Trukmė

Pradžia: 2020-11-03
Pabaiga: 2021-04-30
 
Finansavimas
 
Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-22-0246) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).
Aerozolio juodosios anglies šaltinių kilmės nustatymas ir optinių savybių tyrimas (Nr. 09.3.3-LMT-K-712-22-0249)
Projekto tikslas – skatinti valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro jaunųjų tyrėjų pasirengimą vykdyti mokslinius tyrimus ir tobulinti mokslinę kvalifikaciją bei kompetenciją vykdant mokslo tyrimus pagal individualią programą, vadovaujant tyrimų vadovui.
 
Juodoji anglis (angl., Black Carbon (BC)) – aerozolio dalelių komponentė, turinti didžiausią paklaidą vertinant jos įtaką bendrai šiluminiai pusiausvyrai ir laikoma antru šiltnamio efektą sukeliančiu (ŠES) komponentu po CO2 pagal klimato šiltėjimo potencialą. Šiuo metu juodosios anglies aerozolio dalelių šaltinių nustatymas yra viena aktualiausių problemų, kadangi ši medžiaga susijusi tiek su oro tarša, tiek su klimato kaita. Juodoji anglis susidaro biomasės arba iškastinio kuro degimo metu. Vieni didžiausių ant antropogeninių BC šaltinių yra pramonė, transportas, energetikos sektorius, bei tam tikra namų ūkio veikla – stacionarus iškastinio kuro ir biomasės naudojimas šildymui. Charakterizuojanti juodosios anglies savybė yra elektromagnetinės spinduliuotės sugertis UV, regimosios šviesos ir IR bangų ruože. Ši savybė lemia tiesioginį (atmosferos šildymas ir natūralaus šiluminio balanso suardymas) ir netiesioginį (nusėdimas ant ledo, jo tirpdymas, debesodaros sutrikdymas aerozolio dalelėms dalyvaujant kaip kondensacijos branduoliams) poveikį klimatui. Daugybė vykstančių klimato kaitos švelninimo ir oro taršos mažinimo politikos formavimo procesų gali būti naudingi oro kokybei ir klimato pokyčiams. Europos Sąjungoje dėl reikšmingo BC poveikio atmosferos šiluminiam balansui ketinama įvesti juodosios anglies koncentracijos ir emisijų normatyvus į aplinkos orą. Atlikti taršos šaltinių kilmės nustatymą yra būtina siekiant parinkti tinkamas ir efektyvias juodosios anglies mažinimo priemones. Projekto metu bus įvertintas biokuro ir iškastinio kuro deginimo metu susidariusios aerozolio juodosios anglies emisijų indėlis atmosferos šiluminei pusiausvyrai ir išanalizuota juodosios anglies ekvivalentinės masės koncentracijos dinamika 2020-2021 m. šaltojo sezono metu.
 
Projekto rezultatai bus apibendrinti studento mokslinės veiklos ataskaitoje ir pristatyti žodiniame pranešime studentų konferencijoje.
 
Projekto vykdytojai
 
Studentė: Agnė Minderytė
Vadovas: Steigvilė Byčenkienė
 
Trukmė

Pradžia: 2020-11-03
Pabaiga: 2021-04-30
 
Finansavimas
 
Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-22-0249) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).
Antimikrobinės fotodinaminės terapijos ir elektroporacijos sinerginio panaudojimo prieš C. albicans biofilmus galimybių studija (Nr. 09.3.3-LMT-K-712-22-0250)
Projekto tikslas – skatinti valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro jaunųjų tyrėjų pasirengimą vykdyti mokslinius tyrimus ir tobulinti mokslinę kvalifikaciją bei kompetenciją vykdant mokslo tyrimus pagal individualią programą, vadovaujant tyrimų vadovui.
 
Biofilmai yra paplitę daugelyje neigiamai žmogaus kūną paveikti galinčių mikrobinių infekcijų (apie 80% visų infekcijų). Dažniausiai su biofilmais tapatinama grybelių rūšis - Candida albicans – kelia didelę grėsmę visuomenės sveikatai dėl didėjančio atsparumo priešgrybiniams vaistams, kurių šiuo metu neužtenka, norint užtikrinti kokybišką gydymą (grybelis po tam tikro laiko regeneruoja). Keletas mechanizmų gali pagrįsti tokį atsparumą. Vienas tokių – tarpląstelinės polimerinės medžiagos (TPM) veikimas tam tikru barjero pavidalu prieš medicininius preparatus. Šio gynimosi pobūdžio pasekmė – daugybė C. albicans biofilmų kolonizaciją ir formavimąsi galinčių sutrikdyti strategijų, tokių kaip antimikrobinė fotodinaminė terapija (aPDT). Tai terapija, pademonstravusi nemažai teigiamų rezultatų bei atsiliepimų. aPDT sudaro netoksiškas dažas, fotosensibilizatorius FS ir mažo intensyvumo regimoji šviesa, kuri, esant deguoniui, susijungia ir išskiria citotoksines medžiagas. Visgi, dėl TPM kompleksiškumo FS negali produktyviai prasiskverbti pro TPM iki giliausių biofilmus sudarančių sluoksnių, tad patogenas išlieka gyvybingu ir gali atsinaujinti. Elektroporacija turi potencialą padidinti aPDT efektyvumą sudarydama trumpalaikes poras, padedančias lengviau pernešti FS pro TPM ir grybelio ląstelių membranas. Taigi šiuo projektu siekiama išsiaiškinti, kaip ir kokiomis sąlygomis kartu veikia minėtos terapijos norint nukenksminti vieną pagrindinių biofilmus sudarančių faktorių (TPM) ir nepakenkti ląstelėms šeimininkėms.
 
Projekto rezultatai bus apibendrinti studento mokslinės veiklos ataskaitoje ir pristatyti žodiniame pranešime studentų konferencijoje.
 
Projekto vykdytojai
 
Studentė: Viktorija Juščenko
Vadovė: Wanessa Melo
 
Trukmė

Pradžia: 2020-11-03
Pabaiga: 2021-04-30
 
Finansavimas
 
Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-22-0250) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).
Beselio sūkurinių pluoštų superpozicijų kūrimas geometrinės fazės elementais ir pritaikymas skaidrių terpių lazeriniam mikroapdirbimui (Nr. 09.3.3-LMT-K-712-22-0268)
Projekto tikslas – skatinti valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro jaunųjų tyrėjų pasirengimą vykdyti mokslinius tyrimus ir tobulinti mokslinę kvalifikaciją bei kompetenciją vykdant mokslo tyrimus pagal individualią programą, vadovaujant tyrimų vadovui.
 
Fotonika yra yra pripažinta Europos Komisijos (EK) kaip viena iš kertinių įgalinančių technologijų. Sudėtinė fotonikos dalis yra lazerinis skaidrių terpių mikroapdirbimas. Tai yra sudėtingas procesas, kurio metu įvairios skaidrios terpės yra pjaunamos, skaidomos bei apdirbamos tūryje. Tokie procesai vis dažniau reikalauja netradicinių lazerinių pluoštų, kur tampa svarbi ir pluošto struktūra židinio židinio aplinkoje. Dėl šios priežasties yra svarbu gebėti valdyti impulsinio pluošto struktūrą bei erdvinę-laikinę sandarą. Tiek Lietuvos lazerių pramonės kompanijos, tiek moksliniai tyrimo centrai, dirbantys su skaidrių terpių mikroapdirbimu, jaučia poreikį atlikti tiek teorinius, tiek eksperimentinius darbus mokslo institucijose. Šiuo teikiamu projektu bus bandoma spręsti viena iš su lazeriniu skaidrių terpių mikroapdirbimu susijusių užduočių. Bus bandoma eksperimentiškai realizuoti įvairios formos skerspjūvio (apskritiminio, parabolinio, eliptinio ir t.t.) bei kontroliuojamo tiesinio židinio formos lazerinius pluoštus.Pagrindinis projekto tikslas yra pasitelkti geometrinės fazės elementus ir jų pagalba sukūrti dvejų skirtingų topologinių krūvių bei erdvinių dažnių Beselio pluoštų superpozicijas. Taipogi bus nagrinėjama tokių femtosekundinės ir didelės galios trukmės pluoštų sąveika su skaidriomis terpėmis (stiklais, kristalais) bei tiriami šių terpių lazerinio mikroapdirbimo sūkuriniais Beselio pluoštais galimybes. Vykdant šį projektą bus išvystyti naujo tipo difrakciniai bei erdviniai-spektriniai elementai, skirti specifiniams skaidrių terpių apdirbimui pritaikytiems impulsiniams pluoštams sukurti. Tai leistų paspartinti industrinio tipo prototipo sukūrimą bei motyvuotų jauną tyrėją tęsti karjerą Lietuvos moksle.
 
Projekto rezultatai bus apibendrinti studento mokslinės veiklos ataskaitoje ir pristatyti žodiniame pranešime studentų konferencijoje.
 
Projekto vykdytojai
 
Studentas: Erminas Kozlovskis
Vadovas: Sergejus Orlovas
 
Trukmė

Pradžia: 2020-11-03
Pabaiga: 2021-04-30
 
Finansavimas
 
Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-22-0268) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).
Optinių femtosekundinių impulsinių pluoštų elgesio valdymas geometrinės fazės elementais ir pritaikymas lazeriniam mikroapdirbimui (Nr. 09.3.3-LMT-K-712-22-0277)
Projekto tikslas – skatinti valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro jaunųjų tyrėjų pasirengimą vykdyti mokslinius tyrimus ir tobulinti mokslinę kvalifikaciją bei kompetenciją vykdant mokslo tyrimus pagal individualią programą, vadovaujant tyrimų vadovui.
 
Fotonika yra pripažinta Europos Komisijos (EK) kaip viena iš kertinių įgalinančių technologijų. Sudėtinė fotonikos dalis yra lazerinis skaidrių terpių mikroapdirbimas. Tai yra sudėtingas procesas, kurio metu įvairios skaidrios terpės yra pjaunamos, skaidomos bei apdirbamos tūryje. Tokie procesai vis dažniau reikalauja netradicinių lazerinių pluoštų, kur tampa svarbi ir pluošto struktūra židinio aplinkoje. Dėl šios priežasties yra svarbu gebėti valdyti impulsinio pluošto struktūrą bei erdvinę-laikinę sandarą. Tiek Lietuvos lazerių pramonės kompanijos, tiek moksliniai tyrimo centrai, dirbantys su skaidrių terpių mikroapdirbimu, jaučia poreikį atlikti tiek teorinius, tiek eksperimentinius darbus mokslo institucijose. Šiuo teikiamu projektu bus bandoma spręsti viena iš su lazeriniu skaidrių terpių mikroapdirbimu susijusių užduočių. Bus bandoma skaitmeninio eksperimento metu realizuoti geometrinės fazės elementus, atliekančius impulsinio pluošto formos valdymą (angl. "beam shaping").Šio tyrimo, atliekamo semestro metu, pagrindinis uždavinys yra a) sumodelioti pavienių metaatomų (sudarytų arba iš sub-banginių dalelių klasterių arba vientisų nanogardelių) atsakus, b) susipažinti su geometrinės fazės koncepcija bei atkartoti literatūroje jau žinomus ir laboratorijoje įvaldytus geometrinės fazės elementų dalso bei geonetrinės fazės skirstinius, c) optimizuoti GF elementų struktūrą efektyvesniai sąveikai su elektromagnetine skirtingo diapozono (optinio, infraredo) spinduliuote, d) skaitmeniškai sumodeliuoti monochromatinius bei femtosekundinės trukmės pluoštus formuojamus įvairiais geometrinės fazės elementais ir e) (jei užteks laiko) optimizuoti GF optinių elementų struktūrą lazerinio mikroapdirbimo uždaviniams.
 
Projekto rezultatai bus apibendrinti studento mokslinės veiklos ataskaitoje ir pristatyti žodiniame pranešime studentų konferencijoje.
 
Projekto vykdytojai
 
Studentas: Paulius Kizevičius
Vadovas: Titas Gertus
 
Trukmė

Pradžia: 2020-11-03
Pabaiga: 2021-04-30
 
Finansavimas
 
Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-22-0277) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).
Fotoelektrochemiškai aktyvių bismuto vanadato plonų sluoksnių formavimas, modifikavimas ir antibakterinis taikymas (Nr. 09.3.3-LMT-K-712-22-0286)
Projekto tikslas – skatinti valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro jaunųjų tyrėjų pasirengimą vykdyti mokslinius tyrimus ir tobulinti mokslinę kvalifikaciją bei kompetenciją vykdant mokslo tyrimus pagal individualią programą, vadovaujant tyrimų vadovui.
 
Didėjant aplinkos užterštumui ir šylant klimatui, efektyvus atsinaujinančių šaltinių panaudojimas yra itin aktualus. Vienas iš atsinaujinančių energijos šaltinių yra saulė, kurios energija fotoelektrochemiškai aktyvių puslaidininkiu pagalba, gali būti konvertuojama į cheminę energiją. Vienas iš svarbiausių veiksnių efektyviam šviesos energijos konversijos panaudojimui yra fotoelektrodas. Bismuto vanadatas yra labai perspektyvus dėl savo cheminių ir fizikinių savybių, pasižymintis geru efektyvumu oksiduojant vandeninius tirpalus. Vienas iš saulės energijos panaudojimo būdų naudojant fotoelektrochemiškai aktyvų junginį bismuto vanadatą yra vandens dezinfekcija. Fotoelektrocheminėje sistemoje apšvietus fotoanodą bismuto vanadatą yra generuojami teigiami krūvininkai „skylės“, kurios suoksiduoja chlorido anijoną iki hipochlorito ir kitų radikalų, kurie atlieka didžiausia vaidmenį bakterijų naikinimui, tai yra vandens dezinfekcijai. Šio projekto tikslas: susintetinti BiVO4 plonasluoksnes dangas naudojant zolių-gelių ir hidroterminius metodus ir palyginti gautų dangų kristalines struktūras, bei morfologijas. Taip pat dangos bus modifikuojamos PEG ir EDTA priedais, įvertinant jų poveikį dangų morfologijai. Dangos bus tiriamos skirtingų NaCl koncentracijų tirpaluose įvertinti ar tirpalo koncentracija įtakoja dangų faradėjinį našumą ir ar tirpalų koncentracija turi įtakos dangų stabilumui. Taip pat bus atlikti tyrimai su gram neigiamomis ir gram teigiamomis bakterijomis įvertinti visos sistemos efektyvumą praktiniam panaudojimui.
 
Projekto rezultatai bus apibendrinti studento mokslinės veiklos ataskaitoje ir pristatyti žodiniame pranešime studentų konferencijoje.
 
Projekto vykdytojai
 
Studentė: Laura Michailova
Vadovas: Rimantas Ramanauskas
 
Trukmė

Pradžia: 2020-11-03
Pabaiga: 2021-04-30
 
Finansavimas
 
Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-22-0286) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).
Studentų moksliniai tyrimai 2019-2020 m.m.
09.3.3-LMT-K-712-16-0089 Pikosekundinų kaupinimo impulsų laikinės formos įtaka optiniui parametriniui čirpuotų impulsų stiprinimui

Projekto tikslas

Projekto tikslas - pritaikius pikosekundinių impulsų formavimo metodą, ištirti 1.2 ps kaupinimo impulso formos įtaką optiniam parametriniam čirpuotų impulsų stiprinimui ir nustatyti optimaliausias sąlygas didžiausiam kaupinimo į signalą keitimo efektyvumui ir mažiausiai suspausto impulso trukmei pasiekti, kas leistų padidinti TW smailinės galios lazerių efektyvumą. Kelių pikosekundžių trukmės impulsų formavimas ir jų panaudojimas kaupinant optinius parametrinius čirpuotų impulsų stiprintuvus, leistų labiau optimizuoti didelės smailinės galios lazerius, kas ne tik pagerintų Lietuvoje gaminamų lazerių konkurencingumą, bet ir leistų pasiekti technologinį proveržį Lietuvos ir tarptautiniu lygiu. Praktikos metu planuojama rezultatus pristatyti mažiausiai vienoje konferencijoje.

Projekto vykdytojai

Studentas: Vytenis Girdauskas
Vadovas: Andrejus Michailovas

Projekto finansavimas

Priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 veiklos „Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“ poveiklė „Studentų gebėjimų ugdymas vykdant tyrimus semestrų metu“. Projektų tikslas - skatinti studentų pasirengimą vykdyti mokslinius tyrimus ir tobulinti mokslinę kvalifikaciją.

Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-16-0089) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).

09.3.3-LMT-K-712-16-0224 Periodinių struktūrų gamyba THz optiniams komponentams, naudojant ultratrumpuosius lazerio impulsus

Projekto tikslas

Šiuo projektu siekiama kelti darbą atliekančio studento mokslinę kvalifikaciją jam dirbant su šiuolaikine moksline aukštųjų technologijų įranga, atliekant eksperimentus, analizuojant gautus duomenis. Studento praktikos tyrimo tema yra periodinių struktūrų gamyba ultratrumpaisiais lazerio impulsais THz optiniams komponentams. THz srities spinduliuotė gali būti naudojama saugumo sistemose, astronomijoje, medicinos taikymams. Yra poreikis įvairiems optiniams elementams šiai dažnių sričiai. Dėl sąlyginai didelio tokios spinduliuotės bangos ilgio optinių elementų gamybai gali būti naudojamas apdirbimas lazeriu. Šio projekto metu bus gaminamos subbanginės struktūros THz dažnių sričiai, formuojant įvairios formos apertūras medžiagoje, naudojant abliaciją ultratrumpaisiais lazerio impulsais. Tokių struktūrų gamybos trukmė aukštesniems THz srities dažniams vienu fokusuotu lazerio pluoštu yra nemaža dėl didelio apertūrų, kurias reikia išpjauti elemento plote skaičiaus. Todėl bus surinktas ir išbandytas apdirbimo keliais fokusuotais lazerio pluoštais stendas, kurį naudojant bus siekiama gamybos spartą padidinti kelis kartus. Bus palyginta vienu ir keliais fokusuotais lazerio pluoštais pagamintų struktūrų kokybė ir gamybos sparta.

Projekto vykdytojai

Studentas: Evaldas Svirplys
Vadovas: Simonas Indrišiūnas

Projekto finansavimas

Priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 veiklos „Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“ poveiklė „Studentų gebėjimų ugdymas vykdant tyrimus semestrų metu“. Projektų tikslas - skatinti studentų pasirengimą vykdyti mokslinius tyrimus ir tobulinti mokslinę kvalifikaciją.

Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-16-0224) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).

09.3.3-LMT-K-712-16-0230 Kompleksinio šaltinio vektorinių sūkurių sklaida sub-banginio dydžio dalelių chiraliniais klasteriais ir jos pritaikymas geometrinės fazės elementams

Projekto tikslas

Fotonika yra svarbi ir kylanti Europos Komisijos (EK) strategijos technologija. Lazerinis skaidrių terpių mikroapdirbimas yra strategiškai svarbus aukštų technologijų srityje. Toks lazerinis mikroapdirbimas yra sudėtingas fizikinis procesas, kurio metu įvairios skaidrios terpės (stiklai, kristalai ir t.t.) yra pjaunamos, skaidomos bei apdirbamos tūryje. Šio proceso metu vis dažniau reikalaujami netradiciniai lazeriniai pluoštai, kadangi be impulsinių pluoštų trukmių tampa svarbi ir pluošto struktūra židinio arba linijinio židinio aplinkoje. Dėl šios priežasties Lietuvos mokslo institucijos bei lazerių pramonės kompanijos, dirbančios su skaidrių terpių mikroapdirbimu, jaučia poreikį atlikti tiek teorinius, tiek eksperimentinius darbus. Tiek Lietuvos lazerių pramonės kompanijos, tiek moksliniai tyrimo centrai, dirbantys su skaidrių terpių mikroapdirbimu, jaučia poreikį atlikti tiek teorinius, tiek eksperimentinius darbus mokslo institucijose. Šiame darbe bus bandoma pirmą kartą gauti stipriai fokusuotus vektorinius sūkurius aprašančio modelio sprendinius – kompleksinio šaltinio vektorinius sūkurius – atvaizduoti kaip analitinį skleidinį vektorinėmis sferinėmis harmonikomis. Toks skleidinys leistų analitiškai nagrinėti ne tik klasikinio Mi tipo sklaidos teoriją bet ir uždaram analitiniame pavydale pateikti T-matricos pagalba aprašomus sklaidos metodus. Mie tipo sklaidos ir T-matricos tipo matematiniai modeliai leidžiai detaliai nagrinėti metamedžiagas bei jas sudarančias struktūras – metaatomus. Praktinė šių matematinių modelių reikšmė yra tampriai susieta su plokščios optikos optinių elementų (metalešių, beam spliteriai ir t.t.) projektavimu.

Projekto vykdytojai

Studentas: Justas Berškys
Vadovas: Sergejus Orlovas

Projekto finansavimas

Priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 veiklos „Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“ poveiklė „Studentų gebėjimų ugdymas vykdant tyrimus semestrų metu“. Projektų tikslas - skatinti studentų pasirengimą vykdyti mokslinius tyrimus ir tobulinti mokslinę kvalifikaciją.

Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-16-0230) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).

09.3.3-LMT-K-712-16-0245 Stabiliųjų anglies ir azoto izotopų kaitos Drūkšių ežere tyrimas

Projekto tikslas

Europos aplinkos agentūra teigia, kad per pastaruosius 150 metų vidutinė temperatūra pasaulyje pakilo beveik 0,8 C, o Europoje 1 C. Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija prognozuoja, kad iki 2100 m. pasaulinė temperatūra gali dar pakilti 1,8-4 C. Toks temperatūros padidėjimas nuo ikipramoninių laikų viršytų 2 C. Peržengus šią ribą daug labiau tikėtini negrįžtami ir galbūt katastrofiški pokyčiai. Didėjanti vidutinė temperatūra taip pat turi įtakos vandens telkiniams: pakinta vandens augalija ir fauna, susidarę organinių bei neorganinių medžiagų koncentracijų pokyčiai daro įtaką visiems ekosistemos metaboliniams procesams, dėl to didėja sistemos eutrofikacija bei šiltnamio dujų išlaisvinimas iš vandens telkinio į atmosferą. Suvaldžius klimato kaitą ir sustabdžius temperatūros didėjimą, nėra aišku ar/kaip hidrologinės ekosistemos po šių pokyčių sugrįš į pradinę būseną. Drūkšių ežeras yra unikalus hidrologinis objektas. Nuo 1983 metų, kai buvo pradėtas eksploatuoti Ignalinos atominės elektrinės (IAE) pirmasis energetinis blokas, iki 2009 metų, kai buvo uždarytas antrasis, šio ežero vanduo buvo naudojamas IAE aušinimui. IAE eksploatacijos metu vidutinė ežero temperatūra padidėjo 3-4 C. Šio projekto metu bus tiriamas šiluminės (terminės) taršos poveikis Drūkšių ežero sistemoje atliekant stabiliųjų C bei N izotopų santykio kaitos matavimus ežero dugno nuosėdose bei pelaginių ir bentosinių žuvų bandiniuose, surinktuose 1980-2017 metais. Bus siekiama įvertinti, kaip IAE šiluminės (terminės) taršos sukeltas pokytis augalijoje atsiliepė žuvų mitybai ir kaip ji kito uždarius IAE, atsistatant natūraliam ežero temperatūriniam režimui.

Projekto vykdytojai

Studentas: Laurynas Butkus
Vadovė: Rūta Barisevičiūtė

Projekto finansavimas

Priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 veiklos „Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“ poveiklė „Studentų gebėjimų ugdymas vykdant tyrimus semestrų metu“. Projektų tikslas - skatinti studentų pasirengimą vykdyti mokslinius tyrimus ir tobulinti mokslinę kvalifikaciją.

Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-16-0245) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).

09.3.3-LMT-K-712-16-0257 Sub-banginio dydžio dalelių klasterių tyrimas ir pritaikymas geometrinės fazės fotoninių elementų gamybai

Projekto tikslas

Fotonika yra pripažinta Europos Komisijos (EK) kaip viena iš kertinių įgalinančių technologijų. Sudėtinė fotonikos dalis yra lazerinis skaidrių terpių mikroapdirbimas. Tai yra sudėtingas procesas, kurio metu įvairios skaidrios terpės yra pjaunamos, skaidomos bei apdirbamos tūryje. Tokie procesai vis dažniau reikalauja netradicinių lazerinių pluoštų, kur tampa svarbi ir pluošto struktūra židinio aplinkoje. Dėl šios priežasties yra svarbu gebėti valdyti impulsinio pluošto struktūrą bei erdvinę-laikinę sandarą. Tiek Lietuvos lazerių pramonės kompanijos, tiek moksliniai tyrimo centrai, dirbantys su skaidrių terpių mikroapdirbimu, jaučia poreikį atlikti tiek teorinius, tiek eksperimentinius darbus mokslo institucijose. Šiuo teikiamu projektu bus bandoma spręsti viena iš su lazeriniu skaidrių terpių mikroapdirbimu susijusių užduočių. Bus bandoma skaitmeninio eksperimento metu realizuoti geometrinės fazės elementus, atliekančius impulsinio pluošto formos valdymą (angl. "beam shaping").Šio tyrimo, atliekamo semestro metu, pagrindinis uždavinys yra a) sumodelioti pavienių metaatomų (sudarytų arba iš sub-banginių nanodalelių klasterių arba vientisų struktūrų), b) įsivertinti tokius šių meta-atomų parametrus, kaip dvejopalūžiškumas, chirališkumas, pralaidumas, sugertis ir atspindys, c) optimizuoti metaatomų struktūrą efektyvesniai sąveikai su elektromagnetine skirtingo diapozono (optinio, THz) spinduliuote, d) skaitmeniškai sumodeliuoti Lumerical FDTD monochromatinius pluoštus formuojamus įvairiais geometrinės fazės elementais ir e) (jei užteks laiko) išnagrinėti efektus atsirandančius dėl pluoštų nemonochromatiškumo.

Projekto vykdytojai

Studentas: Klemensas Laurinavičius
Vadovas: Titas Gertus

Projekto finansavimas

Priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 veiklos „Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“ poveiklė „Studentų gebėjimų ugdymas vykdant tyrimus semestrų metu“. Projektų tikslas - skatinti studentų pasirengimą vykdyti mokslinius tyrimus ir tobulinti mokslinę kvalifikaciją.

Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-16-0257) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).

09.3.3-LMT-K-712-16-0260 Elektroaktyvių molekulių savitvarkių monosluoksnių ant skaidrių elektrodų formavimas ir taikymas

Projekto tikslas

Šios praktikos metu bus formuojami elektroaktyvių molekulių, savo sudėtyje turinčių karbazolo ir izoaloksazino aktyvius fragmentus, savitvarkiai monosluoksniai ant skaidrių elektrodų. Optinių ir elektrocheminių metodų pagalba bus tiriamos šių sluoksnių krūvininkų pernašos savybės. Vibracinės spektrometrijos pagalba bus identifikuojami nauji susidarę ryšiai ir susiformavusio monosluoksnio struktūra. Gautos struktūros bus taikomos kaip elektrochrominiai sluoksniai ir įvairių sacharidų jutikliai.

Projekto vykdytojai

Studentas: Delianas Palinauskas
Vadovas: Gintautas Bagdžiūnas

Projekto finansavimas

Priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 veiklos „Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“ poveiklė „Studentų gebėjimų ugdymas vykdant tyrimus semestrų metu“. Projektų tikslas - skatinti studentų pasirengimą vykdyti mokslinius tyrimus ir tobulinti mokslinę kvalifikaciją.

Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-16-0260) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).

09.3.3-LMT-K-712-16-0265 Paviršinio ir požeminio vandens sąveikos tyrimas Neries baseino aplinkoje, naudojant stabiliųjų O ir H izotopų santykio matavimo metodus

Projekto tikslas

Pagrindinis Lietuvoje vandens šaltinis yra požeminis vanduo, kuris naudojamas buitinėms reikmėms ir kaip geriamasis vanduo. Beveik 80 % Lietuvos gyventojų geriamąjį vandenį gauna iš centralizuoto vandentiekio tinklo. Tačiau požeminio vandens šaltiniai gali sąveikauti su paviršiniu vandeniu, kuris savo ruožtu gali būti užterštas. Paviršinių vandenų kokybei didžiausią įtaką daro antropogeninė veikla - žemės ūkis, pramonė, transportas, buitinės atliekos. Norint užtikrinti geriamojo vandens kokybę, svarbu žinoti procesus (pvz laiką, per kurį vanduo patenka į vandenvietę), kurie lemia požeminio vandens kokybę. Tai yra ypač aktualu Neries baseine esančiuose Vilniaus ir kituose rajonuose dėl galimos taršos vandenyje tirpiais radionuklidais, kurie su vandeniu gali migruoti iš statomos ir ateityje Baltarusijoje pradėsiančios veikti Astravo branduolinės elektrinės. Todėl yra svarbu suprasti ir įvertinti Neries hidrologines savybes, sąlygojančias paviršinio vandens pernašą į požeminio vandens šaltinius.Šio projekto tikslas - įvertinti Neries paviršinio vandens sąveiką su požeminio vandens šaltiniais, įvertinti Neries paviršinio vandens dalį požeminio vandens šaltiniuose ir nustatyti upės vandens pernašos į gruntinio vandens šaltinius trukmę. Šio projekto tikslui paskiekti bus naudojama stabiliųjų izotopų santykio masių spektrometrijos metodika. Projekto metu, kiekvieną mėnesį, bus renkami bandiniai paviršinio ir požeminio vandens šaltiniuose, Neries upėje ir geriamojo vandens vandenvietėse. Toliau bus atliekama šių bandinių stabiliųjų O ir H izotopų analizė. Tai leis įvertinti Neries upės vandens dalį požeminio vandens vandenvietėse ir nustatyti vandens pernašos trukmę tarp Neries upės ir vandenviečių.

Projekto vykdytojai

Studentas: Laurynas Bučinskas
Vadovas: Andrius Garbaras

Projekto finansavimas

Priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 veiklos „Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“ poveiklė „Studentų gebėjimų ugdymas vykdant tyrimus semestrų metu“. Projektų tikslas - skatinti studentų pasirengimą vykdyti mokslinius tyrimus ir tobulinti mokslinę kvalifikaciją.

Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-16-0265) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).

09.3.3-LMT-K-712-16-0283 Paukščių Tako galaktikos aktyvumo epizodo ir jo poveikio modeliavimas

Projekto tikslas

Projekto tikslas – ištirti, kaip vystosi krentančio dujų debesies sukeltas Galaktikos aktyvumo epizodas bei jo poveikis skirtingais atstumais nuo galaktikos centro. Šis darbas prisideda prie aktualaus galaktikų evoliucijos tyrimų problemos sprendimo – ryšio tarp supermasyvių juodųjų skylių maitinimo ir jų aktyvumo poveikio visos galaktikos mastu charakterizavimo. Dinaminės perturbacijos – dujų debesies ir juodąją skylę supančio dujų žiedo – susidūrimas gali sukelti aktyvumo epizodą, kuris paveikia galaktiką ir mažais masteliais, perturbuodamas tą patį žiedą, ir dideliais, sukurdamas milžiniškas dujų tėkmes.Numatomos projekto veiklos – skaitmeninio modelio realizacijų, aprėpiančių įvairias pradines tiriamos sistemos konfigūracijas, skaičiavimas ir rezultatų analizė. Pavienių realizacijų bei lyginamoji analizė leis nustatyti, kaip nuo pradinių sąlygų priklauso aktyvumo epizodo savybės ir aktyvumo poveikis Galaktikai įvairiais masteliais. Tai padės atsakyti į klausimą, ar toks scenarijus gali paaiškinti Fermi burbulų – didžiulių struktūrų abipus Galaktikos disko – kilmę ir padės geriau suprasti aktyvių galaktikų savybes.

Projekto vykdytojai

Studentas: Matas Tartėnas
Vadovas: Kastytis Zubovas

Projekto finansavimas

Priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 veiklos „Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“ poveiklė „Studentų gebėjimų ugdymas vykdant tyrimus semestrų metu“. Projektų tikslas - skatinti studentų pasirengimą vykdyti mokslinius tyrimus ir tobulinti mokslinę kvalifikaciją.

Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-16-0283) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).

Studentų gebėjimų ugdymas dalyvaujant mokslinėse vasaros praktikose 2019 m.
Projektų tikslas - skatinti studentų pasirengimą vykdyti mokslinius tyrimus ir tobulinti mokslinę kvalifikaciją.

  • 09.3.3-LMT-K-712-15-0055 Skirtingą šiluminį laidumą turinčių padėklų panaudojimas terminės polimerizacijos tyrime. Projekto trukmė: 2019.07 - 2019.08. Vadovas - Evaldas Stankevičius, studentas - Žygimantas Prielaidas

  • 09.3.3-LMT-K-712-15-0084 Sudėtingų fazinių difrakcinių elementų įrašymas giliai sufokusuotais femtosekundiniais pluoštais ir jų tyrimas. Projekto trukmė: 2019.07 - 2019.08. Vadovas - Valdemar Stankevič, studentas - Jonas Karosas

  • 09.3.3-LMT-K-712-15-0085 Fluorescuojančio poliškumo sensoriaus taikymas fotodinaminės terapijos progreso sekimui ir kontroliavimui. Projekto trukmė: 2019.07 - 2019.08. Vadovas - Aurimas Vyšniauskas, studentas - Rokas Žvirblis

  • 09.3.3-LMT-K-712-15-0086 Fluorescuojančių poliimidų ir jų modelinių junginių nespindulinės relaksacijos kelių tyrimas. Projekto trukmė: 2019.07 - 2019.08. Vadovas - Marius Franckevičius, studentas - Domantas Narkevičius

  • 09.3.3-LMT-K-712-15-0100 Silikatinio stiklo apdirbimas asimetriniais didelio nedifraguojančios zonos ilgio lazeriniais pluoštais. Projekto trukmė: 2019.07 - 2019.08. Vadovas - Juozas Dudutis, studentas - Jokūbas Pipiras

  • 09.3.3-LMT-K-712-15-0115 Cerio dangų, suformuotų zolių-gelių ir magnetroninio nusodinimo metodais, antikorozinių savybių tyrimas. Projekto trukmė: 2019.07 - 2019.08. Vadovas - Rimantas Ramanauskas, studentė - Lina Ramanauskaitė

  • 09.3.3-LMT-K-712-15-0141 Fotoaktyvių sluoksnių auginimas ir jų savybių tyrimas vasaros praktikos metu. Projekto trukmė: 2019.07 - 2019.08. Vadovas - Steponas Ašmontas, studentas - Kazimieras Petrauskas

  • 09.3.3-LMT-K-712-15-0147 Potenciometrinis skirtingos augimo fazės mielių S. cerevisiae sienelių pralaidumo tyrimas paveikus įvairios trukmės IEL. Projekto trukmė: 2019.07 - 2019.08. Vadovė - Raimonda Celešiūtė Germanienė, studentė - Živilė Buivydaitė

  • 09.3.3-LMT-K-712-15-0155 Elektroporacijos poveikis Chlorella vulgaris dumblių ir mikrobiome dominuojančių bakterijų specifiniams ryšiams. Projekto trukmė: 2019.07 - 2019.08. Vadovas - Arūnas Stirkė, studentė - Kamilė Jonynaitė

  • 09.3.3-LMT-K-712-15-0167 Ignalinos AE sukeltos 14C taršos Drūkšių ežere tyrimas. Projekto trukmė: 2019.08 - 2019.09. Vadovas - Žilvinas Ežerinskis, studentas - Laurynas Butkus

  • 09.3.3-LMT-K-712-15-0174 Naujų elektrai laidžių polimerų, turinčių karbazolo pagrindą, sintezė ir laidumo tyrimas. Projekto trukmė: 2019.07 - 2019.08. Vadovas - Gintautas Bagdžiūnas, studentas - Delianas Palinauskas

  • 09.3.3-LMT-K-712-15-0182 Jėgos lauko kūrimas ir parametrizacija defektiniam heksagoniniam boro nitridui. Projekto trukmė: 2019.07 - 2019.08. Vadovas - Audrius Alkauskas, studentas - Vytautas Žalandauskas

  • 09.3.3-LMT-K-712-15-0184 pH daromas poveikis GMC superšeimos flavoenzimų spektroskopinėms savybėms. Projekto trukmė: 2019.07 - 2019.08. Vadovė - Renata Karpič, studentė - Eglė Plukaitė

  • 09.3.3-LMT-K-712-15-0271 Sudėtiniai sūkuriniai faziniai elementai. Projekto trukmė: 2019.07 - 2019.08. Vadovas - Vytautas Jukna, studentas - Ernestas Nacius

  • 09.3.3-LMT-K-712-15-0281 Infraraudonųjų šaltinių su GaAsBi kvantinių darinių aktyviąja terpe formavimas ir tyrimas. Projekto trukmė: 2019.07 - 2019.08. Vadovė - Renata Butkutė, studentas - Algirdas Jasinskas

  • 09.3.3-LMT-K-712-15-0302 Anglies izotopų santykio persiskirstymo tyrimas automobilių išmetamose aerozolio dalelėse. Projekto trukmė: 2019.07 - 2019.08. Vadovas - Andrius Garbaras, studentas - Laurynas Bučinskas

Studentų moksliniai tyrimai 2018-2019 m.m.
Natūralių junginių elektrocheminės polimerizacijos tyrimai ir taikymai Nr. 09.3.3-LMT-K-712-10-0036

Projekto tikslas
Projekto tikslas yra pritaikyti natūralias amino rūgštis tokias kaip lizinas, histidinas, ir kitas, turinčias daugiau nei vieną amino grupę, elektrocheminių jutiklių kūrimui. Tokie jutikliai bus kuriami ant lanksčių medžiagų ir tvirtinami prie odos paviršiaus, todėl jie turi būti sudaryti iš organizmui nepavojingų junginių. Tam geriausiai tinka natūralūs junginiai jau esantys žmogaus organizme. Šių amino rūgščių paskirtis būtų padaryti kai kuriuos nanodarinius, naudojamus jutiklio savybėms pagerinti, tokius kaip metalų ar jų oksidų nanodalelės, grafenas, anglies nanovamzdeliai ir kt., labiau draugiškus žmogaus odai juos modifikuojant šiomis rūgštimis arba jų polimerais. Projekto metu studentas išmoks sintetinti polimerus iš vienos ar dviejų rūšių monimerų ir juos ištirti elektrochemiškai.

Studentas: Lukas Laurinavičius
Vadovė: dr. Rasa Pauliukaitė

Projekto trukmė: 2018.10 - 2019.04

Rezultatai
Projekto metu buvo nustatytos optimalios polimerizacijos tirpalo ir elektrocheminės sąlygos elektropolimerizuojant polihistidiną sistemai, kuri veiktų kaip pagrindas biojutikliams. Taip pat gauti duomenys suteikia galimybę parinkti tinkamiausius elektropolimerizacijos parametrus polimerizuojant polihistidiną kitu tikslu.

Hibridinių molibdeno disulfido nanodarinių sintezės ir katalizinių savybių tyrimas Nr. 09.3.3-LMT-K-712-10-0039

Projekto tikslas
Siekiama sukurti naujus efektyviai dirbančius nanolapelinio dizaino hibridinės struktūros MoS2 elektrokatalizatorius vandenilio redukcijai iš vandens nenaudojant tauriųjų metalų. Tuo tikslu hidroterminės sintezės būdu ant laidžių pagrindų bus formuojami ir tiriami nanostruktūrizuotų molibdeno sulfido su organiniais fragmentais gazonai. Siekiami sukurti katalizatoriai analogų neturi. Sėkmės atveju, efektyvūs produktai būtų patentuojami.

Studentas: Paulius Gaigalas
Vadovas: dr. Arūnas Jagminas

Projekto trukmė: 2018.10 - 2019.04

Rezultatai
Šio projekto metu buvo formuojamos hibridinės molibdeno disulfido nanolapelinės dangos ant molibdeno pagrindų. Suformuoti elektrodai naudoti kaip elektrokatalizatoriai vandenilio išsiskyrimo reakcijai. Ištirta glicino įtaka MoS2 elektrokatalizinėms savybėms, pastebėta, jog glicino įterpimas padidina sukurtų elektrokatalizatorių efektyvumą bei pagerina stabilumą.

Naujų optinių dangų infraraudonajai spinduliuotei, panaudojant germanio plonuosius sluoksnius, kūrimas bei vystymas (GeDang) Nr. 09.3.3-LMT-K-712-10-0040

Projekto tikslas
Projektas skirtas ugdyti studentų gebėjimus vykdant tyrimus semestro metu. Jo metu bus siekiama išvystyti germanio pagrindu pagamintų optinių komponentų prototipus. Germanis yra viena iš svarbiausių aukšto lūžio rodiklio medžiagų optinėms dangoms dėl savo plataus skaidrumo juostos infraraudonosios spinduliuotės srityje. Taip pat jis yra tinkamas naudoti kaip apsauginį elektromagnetinės interferencijos ekranavimo medžiagą. Ši medžiaga yra pakankamai kieta bei tanki. Dėl šios medžiagos aukšto lūžio rodiklio, optiniams komponentams pagamintiems iš germanio reikalingos skaidrinančios dangos.
Lietuvių kompanijos lyderiauja pasaulyje pagal specialiai pagal užsakymą gaminamas lazerines sistemas. Šiuo metu stebima padidėjusi paklausa infraraudonajai spinduliuotei pritaikytoms dangoms, todėl šis projektas gali būti tik pirminis žingsnis didesnės apimties projektui. Projekto metu, studentas optimizuos germanio nusodinimo sąlygas naudodamasis realaus laiko monitoringu. Pagamins bandinius optimizuotomis sąlygomis bei detaliai charakterizuos jų optines bei morfologines savybes. Projektas GeDang padės įgauti studentui daugiau mokslinių žinių bei įgūdžių studijų semestro metu, vykdant ši mokslinį tyrimą.

Studentas: Naglis Kyžas
Vadovas: dr. Alexandr Belosludtsev

Projekto trukmė: 2018.10 - 2019.04

Rezultatai
Ištirtas atkaitinimo poveikis germanio sluoksniams. Parodyti galimi germanio sluoksnių taikymai optinėms dangoms ir sensorikai.

A3-B5-Bi kvantinių darinių, skirtų artimosios IR srities šaltiniams, formavimas ir tyrimas Nr. 09.3.3-LMT-K-712-10-0045

Projekto tikslas
Projekto tikslas yra kvantinių trinarių GaAsBi darinių, skirtų artimosios IR srities šaltinių aktyviajai terpei, technologijos išvystymas. Projekte bus fokusuojamasi į daugybinių GaAsBi kvantinių duobių (MQW), pasižyminčių intensyvia liuminescencija ties 1,0 - 1,2 μm bangos ilgiais, technologijos optimizavimą. Tokio bangos ilgio spinduliuotės šaltiniai galėtų būti panaudojami aplinkosaugoje atmosferos užterštumo, „žaliųjų“ namų stebėsenai, oro ir vandens taršos matavimui. Ateities taikymai taip pat siejami su medicininėmis spektroskopinėmis sistemomis ir biojutikliais neinvaziniam ligų atpažinimui ir vaizdinimui, maisto pramone, siekiant aptikti itin mažas toksiškų bioproduktų dozes. Projekto vykdymo metu bus optimizuota aktyviosios bismido kvantinių duobių terpės, emituojančios 1,0 - 1,2 μm bangos ilgių srityje, molekulinių pluoštelių epitaksijos technologija. Bus atliktas tyrimas, apimantis kvantinių GaAsBi duobių su skirtingu Bi kiekiu ir skirtinga forma, įtempiais bei pločiu auginimą ir tyrimą, barjerui tinkamiausios medžiagos ir jos auginimo parametrų paiešką. Rentgeno spindulių difrakcijos, fotoliuminescencijos, atominių jėgų mikroskopijos, skenuojančiosios elektronų mikroskopijos ir peršviečiamosios elektronų mikroskopijos tyrimais bus įvertinta technologinių sąlygų įtaka kvantinių darinių optinėms savybėms.

Studentas: Algirdas Jasinskas
Vadovė: dr. Renata Butkutė

Projekto trukmė: 2018.10 - 2019.04

Rezultatai
Darbo metu ištobulinus GaAsBi daugybinių kvantinių duobių auginimo technologiją pavyko daugiau nei 1000 kartų padidinti šių sluoksnių fotoliuminescencijos intensyvumą, pasiekti puikią kristalinę sandarą bei glotnų paviršių, t.y. patenkinti visus spinduoliams būtinus reikalavimus. Ateityje šie sluoksniai bus naudojami kaip aktyvioji terpė NIR šviesos šaltiniuose.

Supermasyvių juodųjų skylių akrecijos modeliavimas Nr. 09.3.3-LMT-K-712-10-0062

Projekto tikslas
Projekto tikslas – ištirti, kaip priklauso dujų akrecija į juodąją skylę nuo šią akreciją sukeliančio dujų debesies smūgio į juodąją skylę supantį dujų diską savybių. Šis darbas prisideda prie aktualios galaktikų evoliucijos ir aktyvių galaktikų tyrimų problemos sprendimo – atsakymo į klausimą, kaip dujos iš didelių galaktinių mastelių pasiekia pačiame centre esančią palyginus mažą supermasyvią juodąją skylę. Dinaminės perturbacijos, tokios kaip dujų debesies ir dujų disko susidūrimas, gali suardyti stabilias dujų struktūras ir leisti daliai jų įkristi į juodąją skylę, kartu išspinduliuojant milžinišką kiekį energijos ir paveikiant visos galaktikos savybes.
Numatomos projekto veiklos – skaitmeninio modelio realizacijų, aprėpiančių įvairias pradines tiriamos sistemos konfigūracijas, skaičiavimas ir rezultatų analizė. Pavienių realizacijų bei lyginamoji analizė leis nustatyti, kaip nuo pradinių sąlygų priklauso susiformuojančių dujų struktūrų savybės, kaip kinta medžiagos kritimo į juodąją skylę sparta laikui bėgant. Tai leis įvertinti, kiek panašūs procesai – stochastiškų dujų debesų orbitų sukeliami susidūrimai – gali prisidėti prie supermasyvių juodųjų skylių maitinimo įvairiose galaktikose.

Studentas: Matas Tartėnas
Vadovas: dr. Kastytis Zubovas

Projekto trukmė: 2018.10 - 2019.04

Rezultatai
Projekto metu sukurtos skaitmeninio modelio realizacijos leido nustatyti juodosios skylės akrecijos spartos priklausomybę nuo debesies kritimo kampo. Taip pat įvertinti tokių perturbacijų sukelti pokyčiai sistemos morfologijoje, bei indukuoto aktyvumo periodo metu išlaisvinta energija.

Fotochrominių dimetildihidropireno junginių skirtuminės sugerties spektroskopija Nr. 09.3.3-LMT-K-712-10-0084

Projekto tikslas
Šio tyrimo tikslas yra ištirti dimetildihidropireno (DHP) junginio fotochromines savybes pasitelkus stacionarios ir skirtuminės sugerties metodus. Tyrimo metu bus nustatytos dviejų, su vienodais ir skirtingais DHP pakaitais, junginių dinaminės fotocheminių virsmų charakterisikos (žadinant UV bei regimąja šviesa), įvertintos virsmų charakteristikų priklausomybės nuo tirpiklio klampos ir poliškumo bei identifikuotos skirtuminės sugerties spektruose atskirų DHP būsenų komponentės. Tikimasi, jog gauti rezultatai padės pagilinti žinias apie DHP fotocheminio virsmo mechanizmą.

Studentas: Ignas Čiplys
Vadovė: dr. Renata Karpič

Projekto trukmė: 2018.10 - 2019.04

Rezultatai
Įgyvendinus projektą „Fotochrominių dimetildihidropireno junginių skirtuminės sugerties spektroskopija“ buvo ištirtos dimetildihidropirenų fotofizikinių savybių pokyčiai tiesioginio ir grįžtamojo fotochrominio virsmo metu. Tyrimo metu, skirtuminės sugerties signaluose buvo identifikuoti su fotochrominiu virsmu susiję signalo pokyčiai ir jų trukmės.

Lazeriu indukuoto cheminio ėsdinimo eigos skirtinguose stikluose tyrimas Nr. 09.3.3-LMT-K-712-10-0085

Projekto tikslas
Fotonika yra yra pripažinta Europos Komisijos (EK) kaip viena iš kertinių įgalinančių technologijų, tuo pačiu ji yra viena iš Sumaniosios specializacijos krypčių Lietuvoje. Sudėtinė fotonikos dalis yra lazerinis skaidrių terpių mikroapdirbimas. Tai yra sudėtingas procesas, kurio metu įvairios skaidrios terpės yra pjaunamos, skaidomos bei apdirbamos tūryje. Šalia poveikio lazerio impulsu, dažnai yra naudojamas vėlesnis apdirbimas, toks, kaip paveiktos medžiagos cheminis ėsdinimas. Tai yra ypač naudojama, kuriant bei gaminant mikrofluidines sitemas, analitines mikrostruktūras (System-On-TheChip).
Tiek Lietuvos lazerių pramonės kompanijos, tiek moksliniai tyrimo centrai, dirbantys su skaidrių terpių mikroapdirbimu, jaučia poreikį atlikti tiek teorinius, tiek eksperimentinius darbus mokslo institucijose. Šiuo teikiamu projektu bus bandoma spręsti viena iš su lazeriniu skaidrių terpių mikroapdirbimu susijusių užduočių, būtent, kryptingą bei valdomą lazeriu paveiktos medžiagos cheminį ėsdinimą.

Studentė: Kamilė Kasačiūnaitė
Vadovė: dr. Jurga Juodkazytė

Projekto trukmė: 2018.10 - 2019.04

Rezultatai
Projekto metu parinktos cheminio ėsdinimo sąlygos (tirpalo sudėtis bei temperatūra), užtikrinančios optimalią lazeriu paveiktų skirtingos cheminės sudėties stiklų ėsdinimo spartą. Įvertina lazerinio poveikio parametrų įtaka cheminio ėsdinimo procesui bei Rentgeno fotoelektroninės spektroskopijos metodu tirti cheminiai pokyčiai, vykstantys stikle lazerinio apdorojimo bei cheminio ėsdinimo metu. Gauti rezultatai padeda geriau suprasti skirtinguose stikluose vykstančius procesus bei yra vertingi praktiniu požiūriu.

Geometrinės fazės optinių elementų sąveikos su femtosekundinės trukmės impulsais tyrimas (GeoPhaseFemto) Nr. 09.3.3-LMT-K-712-10-0142

Projekto tikslas
Fotonika yra yra pripažinta Europos Komisijos (EK) kaip viena iš kertinių įgalinančių technologijų. Sudėtinė fotonikos dalis yra lazerinis skaidrių terpių mikroapdirbimas. Tai yra sudėtingas procesas, kurio metu įvairios skaidrios terpės yra pjaunamos, skaidomos bei apdirbamos tūryje. Tokie procesai vis dažniau reikalauja netradicinių lazerinių pluoštų, kur tampa svarbi ir pluošto struktūra židinio židinio aplinkoje. Dėl šios priežasties yra svarbu gebėti valdyti impulsinio pluošto struktūrą bei erdvinę-laikinę sandarą.
Tiek Lietuvos lazerių pramonės kompanijos, tiek moksliniai tyrimo centrai, dirbantys su skaidrių terpių mikroapdirbimu, jaučia poreikį atlikti tiek teorinius, tiek eksperimentinius darbus mokslo institucijose. Šiuo teikiamu projektu bus bandoma spręsti viena iš su lazeriniu skaidrių terpių mikroapdirbimu susijusių užduočių. Bus bandoma eksperimentiškai realizuoti įvairios formos skerspjūvio (apskritiminio, parabolinio, eliptinio ir t.t.) bei kontroliuojamo tiesinio židinio formos lazerinius pluoštus.
Pagrindinis projekto tikslas yra naujų monochromatinių bei ultratrumpų pluoštų formavimas su geometrinės fazės (GF) elementais. Šių elementų pagalba bus formuojami naujoviškos sandaros lazeriniai pluoštai. Formuojama bus dviem būdais: a) kaip sklaida pralaidume nuo difrakcinio elemento bei b) kaip erdvinio spektro elementas. Bus metodiškai nagrinėjamas šių pluoštų sklidimas bei sistemiškai tobulinami GF elementai atsižvelgiant į eksperimentinius rezultatus. Vykdant šį projektą bus išvystyti naujo tipo difrakciniai bei erdviniai-spektriniai elementai, skirti specifiniams skaidrių terpių apdirbimui pritaikytiems impulsiniams pluoštams sukurti. Tai leistų Fotoninių technologjų industrinei laboratorijai paspartinti industrinio tipo prototipo sukūrimą bei motyvuotų jauną tyrėją tęsti karjerą Lietuvos moksle.

Studentas: Pavel Gotovski
Vadovas: dr. Sergejus Orlovas

Projekto trukmė: 2018.10 - 2019.04

Rezultatai

  1. Buvo išnagrineti vektoriniai Beselio ir parabolinio cilindro pluoštai. Pritaikius optinio židinio inžinerijos metodus buvo sumodeliuoti ivairus ašinio ir skersinio intensyvumo skirstiniai.
  2. Buvo susipažinta su geometrines fazes elementais, kurie yra irašomi stikle suformavus femtosekundiniais impulsais indukuotas nanogardeles. Buvo išvystyti keli skaitmeniniai metodai, leidžiantys perkoduoti difrakcines kaukes i geometrines fazes elementus.
  3. Buvo išnagrineta femtosekundines trukmes impulsu saveika su geometrines fazes elementais - charakterizuota chromatine aberacija bei pasiulyti budai ja kompensuoti.
  4. Buvo išanalizuotos aberacijos (tame tarpe ir sferine) atsirandancios del sugeneruotu pluoštu perejimo pro dveju skaidriu terpiu sandura bei pasiulyti metodai šias aberacijas kompensuoti.

Rezultatai buvo pristatyti konferencijoje CLEO 2019.

Receptoriaus ir jo ligando sąveikos ant ląstelių paviršiaus tyrimas Nr. 09.3.3-LMT-K-712-10-0159

Projekto tikslas
Viena iš svarbiausių sričių medicinoje, farmacijoje ir biotechnologijoje yra sąveikaujančių molekulių tyrimai. Tokios žinios gali padėti kuriant efektyvesnius vaistus ligų gydymui, nes svarbu žinoti kiek paviršiaus receptorių turi būti aktyvinta signalo perdavimui ląstelėse, koks turi būti sąveikos stiprumas ar trukmė ir t.t. Taikant visiško vidaus atspindžio mikroskopiją (TIRF) ir Forsterio rezonanzinės energijos pernašos (FRET) metodą projekto metu bus siekiama atlikti GCSF receptoriaus ir ligando sąveikos stebėjimus ir nustatyti jos trukmę, sąveikaujančių molekulių dalį, veikimo pobūdį. Taip pat šio metodo vienas iš privalumų – galimybė atlikti stebėjimus in vivo. Tyrinėti baltymo-baltymo sąveiką gyvose žinduolinėse ląstelėse yra svarbu, nes tai atitinka natūralią aplinką, gautus duomenis galima palyginti su dirbtinėse sistemose atliktais tyrimais, taip pat stebėti
atsiradusius pokyčius ląstelėje po signalo perdavimo, matuoti sąveikos trukmę, įvertinti jos pastovumą ir sąveikaujančių molekulių dalį. Projekto tikslas - granuliocitų kolonijas stimuliuojančio faktoriaus receptoriaus (GCSFR) pagrindu kurti žinduolinių ląstelių modelį, tinkantį GCSFR sąveikos su ligandu GCSF tyrimams ant žinduolinių ląstelių.

Studentė: Ernesta Pocevičiūtė
Vadovas: dr. Arūnas Stirkė

Projekto trukmė: 2018.10 - 2019.04

Rezultatai
Projekto metu gauti rezultatai yra svarbūs kuriant metodiką, pagal kurią būtų galima atlikti receptoriaus ir jo ligando sąveikos tyrimus gyvų ląstelių paviršiuje taikant visiško vidaus atspindžio mikroskopiją.

Vektorinių ir sūkurinių Beselio pluoštų panaudojimas skaidrių terpių mikrofabrikavimui Nr. 09.3.3-LMT-K-712-10-0193

Projekto tikslas
Fotonika yra pripažinta Europos Komisijos (EK) kaip viena iš kertinių įgalinančių technologijų. Sudėtinė fotonikos dalis yra lazerinis skaidrių terpių mikroapdirbimas. Tai yra sudėtingas procesas, kurio metu įvairios skaidrios terpės yra pjaunamos, skaldomos bei apdirbamos tūryje. Tokie procesai vis dažniau reikalauja netradicinių lazerinių pluoštų, kur tampa svarbi ir pluošto struktūra židinio aplinkoje. Dėl šios priežasties svarbu gebėti valdyti impulsinio pluošto struktūrą bei erdvinę-laikinę sandarą. Lazeriniame mikroapdirbime tampa svarbi ir elektromagnetinio pluošto poliarizacija.
Literatūroje atsiranda vis daugiau nuorodų į tai, jog poliarizacija gali gerokai pagerinti skaidrių terpių lazerinio mikroapdirbimo efektyvumą naudojant femtosekundinių trukmių impulsus.
Geometrinės fazės elementai įgalina sugeneruoti įvairius impulsinius pluoštus, turinčius tam tikrus fazės, intensyvumo ir poliarizacijos skirstinius. Pasitelkus šiuos elementus bus tyrinėjamas skaidrių terpių mikroapdirbimas vektoriniais ir sūkuriniais Beselio pluoštais. Tikimasi, kad tokie pluoštai, turintys intesyvumo skirstinyje skylę ties pluošto centru, suspaus medžiagą dėl smūginių garso bangų taip sukurdami švaresnius pjovimo kanalus.

Studentas: Justas Baltrukonis
Vadovas: dr. Vytautas Jukna

Projekto trukmė: 2018.10 - 2019.04

Rezultatai
Projekto metu sėkmingai skaitmeniškai sumodeliuoti ir eksperimentiškai realizuoti bei išmatuoti vektoriniai ir sūkuriniai Besselio pluoštai ir jų komponentės. Atlikti pažeidimų formavimosi skaidriose terpėse naudojant gautus pluoštus tyrimai, o pastebėjus tendencingas skilimų aplink pažeidimus susidarymo kryptis, atlikti skaidrių medžiagų pjaustymo eksperimentai.
Rezultatai pristatyti trijose tarptautinėse konferencijose.

Rentgeno spinduliuotės generavimas šarminių metalų halogenidų druskose femtosekundiniais lazerio impulsais Nr. 09.3.3-LMT-K-712-10-0198

Projekto tikslas
Fotonika yra vieną iš prioritetinių MTEP sričių Lietuvoje. Sudėtinė fotonikos dalis yra femtosekundinių, didelės impulso galios lazerių fizika. Naudojant tokio tipo lazerinį žadinimą generuojami didelės energijos rentgeno spinduliai. Tai sukelia radiacinės saugos iššūkių apdirbant medžiagas itin trumpais lazeriniais impulsais, bet tuo pačiu atveria naujas galimybes panaudoti šią antrinę spinduliuotę ultrasparčiųjų vyksmų tyrimuose. Šiuo teikiamu projektu bus bandoma maksimizuoti, femtosekundiniais lazerio impulsais sugeneruotos rentgeno spinduliuotės, spektrinį šviesį 1 keV – 20 keV srityje. Tam bus naudojami šarminių metalų halogenidai, kurie pasižymi patraukliomis savybėmis – turi didelį draustinės juostos tarpą ir yra skaidrūs plačiame elektromagnetinių bangų intervale.
Projekto metu eksperimentiškai bus optimizuojamos lazerinio žadinimo sąlygos, parenkant įvairius šarminių metalų halogenidų taikinius. Parinkus optimalų taikinio ir lazerinio pluošto parametrų derinį, bus tyrinėjamas femtosekundiniais lazerio impulsais sugeneruotos rentgeno spinduliuotės pasiskirstymas erdvėje ir tos spinduliuotės išeiga. Sėkmingai įvykdyti uždaviniai įgalintų partnerius sukurti naujo tipo rentgeno šaltinio industrinį prototipą bei motyvuotų jauną tyrėją tęsti karjerą.

Studentė: Karolina Varsockaja
Vadovas: dr. Jonas Reklaitis

Projekto trukmė: 2018.10 - 2019.04

Rezultatai
Projekto vykdymo metu optimizuotos lazerinio žadinimo sąlygos, parenkant įvairius šarminių metalų halogenidų taikinius (KBr, NaBr, NaI, KI, CsCl, CsI). Tipinės Rentgeno izotropinės spinduliuotės srauto vertės 1e6 ir 2.8e5 fotonų per sekundę, atitinkamai ties 4 keV ir 12 keV. Stebėta Rentgeno spinduliuotės anizotropija už taikinio, tačiau dėl silpno signalo neįmanoma atlikti kiekybinio įvertinimo.
Pagrindiniai rezultatai pristatyti tarptautinėje mokslinėje konferencijoje Open Readings 2019.

Taškinių ir linijinių defektų sąveikos tyrimas heksagoniniame boro nitride Nr. 09.3.3-LMT-K-712-10-0254

Projekto tikslas
Projektas yra skirtas ugdyti studentų gebėjimus vykdant tyrimus semestro metu. Projekto metu bus ištirta taškinių ir linijinių defektų sąveika heksagoniniame boro nitride (h-BN) naudojant klasikinius sąveikos potencialus ir molekulinę dinamiką. h-BN ir kitų dvimačių (2D) ir sluoksniuotų (angl. layered) medžiagų tyrimai ir panaudojimas naujos kartos elektronikos ir optoelektronikos prietaisuose yra daug dėmesio sulaukianti tyrimų tema. Neseniai atrasta pavienių fotonų emisija iš defektų atveria galimybes pritaikyti h-BN kvantinei kompiuterijai, kvantinei komunikacijai ir kvantinei metrologijai. Deja, iki šiol vyksta diskusijos dėl tikslaus h-BN pavienių fotonų emisijos mechanizmo. Žinant šios pavienių fotonų emisijos mechanizmą, būtų galima kurti ir optimizuoti kompaktiškus ir efektyvius kvantinės optoelektronikos prietaisus. Cheminio nusodinimo iš garų fazės (CVD) metu, auginant h-BN neišvengiamai atsiranda taškinių defektų, dislokacijų, kristalinių domenų ribų, o eksperimentiniai rezultatai rodo kvantinę emisiją srityse, kuriose yra šie defektai. Projekto metu studentas pereis prie sudėtingesnių h-BN sistemų modeliavimo darbų, įgaus praktinių įgūdžių dirbti su molekulinės dinamikos simuliacijų programomis ir įgaus žinių apie taškinių ir linijinių defektų sąveikas. Šie rezultatai duos svarbių įžvalgų apie egzistuojančius efektus tiriamose ir leisti priartėti prie kvantinės emisijos mechanizmo atradimo. Projektas padės studentui įgauti daugiau mokslinių žinių bei įgūdžių studijų metu ir tęsti pradėtus darbus Lietuvoje.

Studentas: Vytautas Žalandauskas
Vadovas: dr. Audrius Alkauskas

Projekto trukmė: 2018.10 - 2019.04

Rezultatai
Projekto metu kompiuterinio modeliavimo metodais buvo ištirtos spėjamo pavienius fotonus emituojančio taškinio defekto sąveikos su linijiniais dislokacijos defektais tūriniame heksagoniniame boro nitride. Linijinių defektų sukurti kristaliniai sutrikdymai ir įtempimai dvimačiuose kristaluose tęsiasi dideliais atstumais, daro įtaką vietinei taškinių defektų geometrijai ir galimai jų optinėms savybėms bei suteikia svarbių įžvalgų tyrimams ateityje.

Studentų gebėjimų ugdymas dalyvaujant mokslinėse vasaros praktikose 2018 m.
  • 09.3.3-LMT-K-712-09-0081 (1200-SF108). Didelio elektrochemiškai aktyvaus paviršiaus ploto molibdeno oksido sluoksnių sintezė zolių-gelių metodu. 2018.07-2018.08. Vadovas - Skirmantė Butkutė, Studentas - Agnė Minderytė.
  • 09.3.3-LMT-K-712-09-0083 (1200-SF109). Aktyvios korozinės apsaugos Ce dangos. 2018.07-2018.08. Vadovas - Rimantas Ramanauskas, Studentas - Delianas Palinauskas.
  • 09.3.3-LMT-K-712-09-0105 (1200-SF110). Barjerinių HfO2 sluoksnių formavimas ant Mg-Nb lydinio paviršiaus atominių sluoksnių nusodinimo metodu ir korozinių savybių tyrimas. 2018.07-2018.08. Vadovas - Konstantinas Leinartas, Studentas - Gabrielius Ernis Valiulis.
  • 09.3.3-LMT-K-712-09-0106 (1200-SF111). Mg lydinio paviršiaus modifikavimas atominių sluoksnių nusodinimo metodu suformuotu TiO2 ir elektrocheminių savybių tyrimas Hanks‘o tirpale. 2018.07-2018.08. Vadovas - Asta Grigucevičienė, Studentas - Silvija Juciutė.
  • 09.3.3-LMT-K-712-09-0138 (3500-SF112). Peteliškės tipo terahercinės spinduliuotės detektorių kūrimas ant aliuminio galio nitrido - galio nitrido heterosandūros. 2018.07-2018.08. Vadovas - Irmantas Kašalynas, Studentas - Justinas Jorudas.
  • 09.3.3-LMT-K-712-09-0196 (2300-SF113). Fotopolimerizacijos proceso tyrimas panaudojant iš anskto pašildytą bandinį ir interferencinę litografiją. 2018.07-2018.08. Vadovas - Evaldas Stankevičius, Studentas - Žygimantas Prielaidas.
  • 09.3.3-LMT-K-712-09-0229 (2700-SF114). Femtosekundinės trukmės vektorinių parabolinių nedifraguojančių ir dispersiškai medžiagoje neplintančių pluoštų tyrimas (ParaFemto). 2018.07-2018.08. Vadovas - Sergejus Orlovas, Studentas - Pavel Gotovski.
  • 09.3.3-LMT-K-712-09-0240 (2200-SF115). Vektoriniai Matjė tipo nedifraguojantys ir nedisperguojantys femtosekundiniai pluoštai skaidriame dielektrike (VektorFemto). 2018.07-2018.08. Vadovas - Vidmantas Remeikis, Studentas - Vitalis Vosylius.
  • 09.3.3-LMT-K-712-09-0247 (1200-SF116). Lazeriu indukuoto cheminio stiklų ėsdinimo tyrimas (LaCheStik). 2018.07-2018.08. Vadovas - Irena Savickaja, Studentas - Kamilė Kasačiūnaitė.
  • 09.3.3-LMT-K-712-09-0250 (2200-SF117). Rentgeno spinduoliuotės žadinimo femtosekundinio lazerio impulsais išeigos optimizavimas. 2018.07-2018.08. Vadovas - Artūras Plukis, Studentas - Ernestas Nacius.
  • 09.3.3-LMT-K-712-09-0254 (3400-SF118). Legiruoto polimero sintezė ant tekstilinio audinio substrato. 2018.07-2018.08. Vadovas - Arūnas Stirkė, Studentas - Augustas Šukys.
  • 09.3.3-LMT-K-712-09-0258 (3400-SF119). PEF poveikio tyrimas skirtingų mielių kamienų sienelei. 2018.07-2018.08. Vadovas - Raimonda Celiešiūtė, Studentas - Živilė Buivydaitė.
  • 09.3.3-LMT-K-712-09-0268 (2300-SF120). Metalinės dangos nusodinimas ant stiklo, panaudojant lokalų paviršiaus aktyvavimą lazerine spinduliuotę – lazerio parametrų įtaką dangos kokybei. 2018.07-2018.08. Vadovas - Karolis Ratautas, Studentas - Modestas Sadauskas.
  • 09.3.3-LMT-K-712-09-0273 (2300-SF121). Stiklo padengto plona vandens plėvele pjovimas didelio impulsų pasikartojimo dažnio lazerine spinduliuote. 2018.07-2018.08. Vadovas - Edgaras Markauskas, Studentas - Laimis Zubauskas.
Studentų moksliniai tyrimai 2017-2018 m.m.
Reaktyviojo magnetroninio dulkinimo metodu paruoštų aliuminio oksido/aliuminio nitrido dangų vystymas bei tyrimas (ReMAlON) Nr. 09.3.3-LMT-K-712-03-0026
Projektas yra skirtas ugdyti studentų gebėjimus vykdant tyrimus semestro metu. Projekto metu ketinama tirti oksido/aliuminio nitrido dangas. Tokio tipo dangų kūrimas leidžia sujungti norimas Al2O3 ir AlN medžiagų savybes. Kol kas yra labai mažai informacijos apie tokio tipo dangas, nors žinoma, kad Al2O3 ir AlN medžiagos pasižymi dideliu draustinių energijų juostos pločiu, taip pat yra skaidrios nuo UV iki IR diapozone, todėl šių optinių dangų vystymas bei jų pritaikymas gali būti labai perspektyvus lazerinių sistemų srityje. Projekto metu studentas išmoks dirbti su moksliniais žurnalais bei knygomis, įgaus praktinių įgūdžių dirbti su magnetroninio dulkinimo įranga, įgaus žinių apie vakuumo gavimą, slėgio matavimą bei temperatūros kitimą proceso metu. Studentas taip pat įgaus praktinių žinių dirbdamas su keletu mikroskopijos technologijų (optinė, atominių jėgų, skenuojanti elektroninė) bei matuodamas bandinių optines savybes. Be to, studentas išmoks apibendrinti bei interpretuoti gautus rezultatus. Projektas ReMAlON padės įgauti dar daugiau mokslinių žinių bei įgūdžių studijų semestro metu, vykdant ši mokslinį tyrimą.Vadovas dr. Alexandr Belosludtsev turi >5 metų patirtį plonų sluoksnių formavimo ir charakterizavimo srityse. Jis yra 7 mokslinių publikacijų autorius ir bendraautorius. Per šį laikotarpį mokydamasis bei stažuodamasis įvairiose šalyse įgijo reikiamų įgūdžių ugdyti jaunuosius mokslininkus. Anksčiau sėkmingai vadovavo 2 bakalauro bei 2 magistro studentų darbams, kurių metu gauti rezultatai buvo publikuoti moksliniuose straipsniuose bei pristatyti konferencijose. Šiuo metu yra vieno bakalauro studento vadovas, su kuriuo per 6 mėnesius parengė straipsnį, kuris šiuo metu yra pateiktas į mokslinį žurnalą.
Polipirolo sluoksnių pritaikymas PLED technologijoje Nr. 09.3.3-LMT-K-712-03-0029
Polimeriniai šviestukai yra neatsiejama šiuolaikinių technologijų dalis. PLED pagrindą sudaro elektrai laidūs polimerai kaip polifluorenai, polibenzopirolai, polifenilvinilenai, kurie skleidžia šviesą, esant elektros srovei. Šiame projekte pasirinktas vandenyje tirpus ir elektroliuminescencinėmis savybėmis pasižymintis poli[[2-metoksi-5-(3-sulfonatopropoksi)-1,4-fenilen]-1,2-etenediyl] (MPS-PPV) polimeras, kuris bus sintetinamas ir pritaikomas polipirolo (PPy) sluoksnių pasluoksnyje. Tokiu būdu numatoma sukurti naują elektroliuminescencinį bisluoksnį, kuris gali būti komercializuotas ir toliau tyrinėjamas moksliniais tikslais, o tokių sluoksnių gamybos technologija turi didelį potencialą kurti naujus paviršiaus elektrinio laidumo charakterizavimo įrankius.
Eksperimentinis tiesinio optinio židinio lazerinių pluoštų realizavimas erdvinio skystųjų kristalų moduliatoriaus pagalba (OptiMod) Nr. 09.3.3-LMT-K-712-03-0057
Fotonika yra yra pripažinta Europos Komisijos (EK) kaip viena iš kertinių įgalinančių technologijų. Sudėtinė fotonikos dalis yra lazerinis skaidrių terpių mikroapdirbimas. Tai yra sudėtingas procesas, kurio metu įvairios skaidrios terpės yra pjaunamos, skaidomos bei apdirbamos tūryje. Tokie procesai vis dažniau reikalauja netradicinių lazerinių pluoštų, kur tampa svarbi ir pluošto struktūra židinio židinio aplinkoje. Dėl šios priežasties yra svarbu gebėti valdyti impulsinio pluošto struktūrą bei erdvinę-laikinę sandarą. Tiek Lietuvos lazerių pramonės kompanijos, tiek moksliniai tyrimo centrai, dirbantys su skaidrių terpių mikroapdirbimu, jaučia poreikį atlikti tiek teorinius, tiek eksperimentinius darbus mokslo institucijose. Šiuo teikiamu projektu bus bandoma spręsti viena iš su lazeriniu skaidrių terpių mikroapdirbimu susijusių užduočių. Bus bandoma eksperimentiškai realizuoti įvairios formos skerspjūvio (apskritiminio, parabolinio, eliptinio ir t.t.) bei kontroliuojamo tiesinio židinio formos lazerinius pluoštus. Pagrindinis projekto tikslas yra naujų monochromatinių bei ultratrumpų pluoštų formavimas su erdviniais skystųjų kristalų moduliatoriais (angl. SLM – spatial light modulator). Šių moduliatorių pagalba bus formuojami naujoviškos sandaros lazeriniai pluoštai. Formuojama bus dviem būdais: a) kaip sklaida atspindyje nuo difrakcinio elemento bei b) kaip erdvinio spektro elementas. Bus metodiškai nagrinėjamas šių pluoštų sklidimas bei sistemiškai tobulinamos maskutes atsižvelgiant į eksperimentinius rezultatus. Vykdant šį projektą bus išvystyti naujo tipo difrakciniai bei erdviniai-spektriniai elementai, skirti specifiniams skaidrių terpių apdirbimui pritaikytiems impulsiniams pluoštams sukurti. Tai leistų Fotoninių technologjų industrinei laboratorijai paspartinti industrinio tipo prototipo sukūrimą bei motyvuotų jauną tyrėją tęsti karjerą Lietuvos moksle.
Skulptūrinių dangų pagrindu suformuoti poliarizatoriai nulio laipsnių šviesos kritimo kampui Nr. 09.3.3-LMT-K-712-03-0052
Projektas yra skirtas ugdyti studentų gebėjimus vykdant tyrimus semestro metu. Planuojama įgyvendinti eksperimentinius tyrimus, skirtus poliarizatorių nulio laipsnių šviesos kritimo kampui vystymui Projekto metu ketinama formuoti skulptūrines dangas, pasižyminčias anizotropinėmis savybėmis. Eksperimentiniai tyrimai apims vienasluoksnių ir daugiasluoksnių dangų charakterizavimą, plonų sluoksnių savybių nuo garinimo parametrų tyrimus ir kt. Projekto metu studentas išmoks dirbti su moksliniais žurnalais bei knygomis, įgaus praktinių įgūdžių dirbti su MTEP įranga, įgaus žinių apie vvienasluoksnių ir daugiasluoksnių dangų charakterizavimą ir t.t. Be to, studentas išmoks apibendrinti bei interpretuoti gautus rezultatus. Projektas padės įgauti daugiau mokslinių žinių bei įgūdžių studijų semestro metu, vykdant ši mokslinį tyrimą. Projekto įgyvendinimo metu pasiektus mokslinius rezultatus ketinama publikuoti moksliniame žurnale. Išvystyta poliarizatorių formavimo metodika taip pat leis kurti novatoriškus optinius komponentus, kurie bus naudojami lazerinėse sistemose.
Geometrinės fazės elementų ir jais generuojamų optinių impulsinių pluoštų eksperimentinis tyrimas (GeoPuls) Nr. 09.3.3-LMT-K-712-03-0054
Fotonika yra yra pripažinta Europos Komisijos (EK) kaip viena iš kertinių įgalinančių technologijų. Sudėtinė fotonikos dalis yra lazerinis skaidrių terpių mikroapdirbimas. Tai yra sudėtingas procesas, kurio metu įvairios skaidrios terpės yra pjaunamos, skaidomos bei apdirbamos tūryje. Tokie procesai vis dažniau reikalauja netradicinių lazerinių pluoštų, kur tampa svarbi ir pluošto struktūra židinio židinio aplinkoje. Dėl šios priežasties yra svarbu gebėti valdyti impulsinio pluošto struktūrą bei erdvinę-laikinę sandarą. Lazeriniame mikroapdirbime tampa svarbi ir elektromagnetinio pluošto poliariazacija. Jau dabar literatūroje atsiranda vis daugiau nuorodų į tai, jog poliarizacija gali gerokai pagerinti skaidrių terpių lazerinio mikroapdirbimo efektyvumą su femtosekundinių trukmių impulsais.Geometrinės fazės elementais įgalina sugeneruoti įvairaus fazės, intensyvumo ir poliarizacijos skirstinio impulsinius pluoštus. Geometrinės fazės elementų tyrimas generuojant sudėtingus pluoštus yra reikalingas įvertinti šio metodo patrauklumui ir vėlesniam savybių gerinimui. Analizuojant pluošto židinio intensityvumo skirstinį bus įvertintas ne tik geomterinės fazes elemento efektyvumas bet ir skirtingų įmantrių impulsinių pluoštų pritaikomumas mikrofabrikavimui. Vykdant šį projektą bus išvystyti naujo tipo 2D ir 3D geometrinės fazės elementai, skirti specifiniams skaidrių terpių apdirbimui pritaikytiems impulsiniams pluoštams sukurti.
Studentas Artūras Grabusovas atliko mokslinę praktiką Fizinių ir technologijos mokslų centre. Šio projekto eigoje magistrantas surinko eksperimentinę schemą kuria buvo analizuojami geometrinės fazės elementai ir jais generuojami Beselio, Matjė pluoštai. Šiuo metu GFE generuojamų pluoštų geometrinės savybės gerai atitinka skaitmeninio modeliavimo rezultatus, tačiau dalies elementų efektyvumas siekia vos 5 %. Siekiant padidinti šių elementų efektyvumą siekiama tobulinti GFE užrašymo ypatumus, rasti naujų metodikų pluoštelių generavimui. Generuojamų pluoštelių pavyzdžiai pademonstruoti paveikslėliuose, tyrimų rezultatai pristatyti konferencijose ir bus atspausdinti straipsnyje.