Mokslas
- Titulinis
- Mokslas
- Mokslo projektai
- Studentų moksliniai tyrimai ir praktika
Studentų moksliniai tyrimai ir praktika
Projektai finansuojami iš Europos socialinio fondo lėšų pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.3-LMT-K-712 priemonės „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklą „Studentų gebėjimų vykdyti MTEP (meno tyrimų) veiklas ugdymas“.
Projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-25-0156
Projekto pavadinimas: Krūvio pernašos mikrobiniame kuro elemente pagerinimas, taikant mieles modifikuotas polipirolu
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2021-09-01 iki 2022-03-31
Projekto mokslinio tyrimo vadovė: dr. Inga Morkvėnaitė-Vilkončienė
Santrauka
Projekto tikslas - pakelti studento mokslinę kvalifikaciją, kuriant ir tiriant mikrobinį kuro elementą. Šio projekto metu bus kuriamas mikrobinio kuro elementas ir tiriamas jo efektyvumas. Mikrobinio kuro elementas bus konstruojamas, panaudojant gyvas mielių ląsteles, gliukozę bei elektronų pernašos tarpininkus anodinėje kuro elemento dalyje. Bus siekiama sukurti efektyvų, nebrangų ir daugkartinio panaudojimo mikrobinį kuro elementą. Jaunieji tyrėjai dažnai neturi svarbių mokslinių kompetencijų, tokių kaip eksperimento planavimas, eksperimento eigos vertinimas, darbas su mokslinių tyrimų įranga bei duomenų apdorojimas. ES struktūrinių fondų lėšos paskatins tokių tyrimų vykdymą Lietuvoje, suteikdama galimybę studentui įgyti šių mokslinių kompetencijų atliekant naujus tarptautiniu mastu tyrimus. ES struktūrinių fondų lėšos prisidės prie jaunojo tyrėjo kvalifikacijos tobulinimo: studentas įgis žinių apie eksperimentinio tyrimo pagrindus, išmoks savarankiškai planuoti eksperimentinio tyrimo eigą, praktiškai naudoti įrangą, gauti duomenis ir juos apdoroti.
Siekiamas rezultatas
Skatinti Fizinių ir technologijos mokslų centro jaunųjų tyrėjų pasirengimą vykdyti mokslinius tyrimus ir tobulinti jų mokslinę kvalifikaciją bei kompetenciją vykdant mokslo tyrimus semestro metu pagal individualią programą, vadovaujant tyrimų vadovui.
Projekto vykdytojai
Studentas: Timas Merkelis
Vadovė: dr. Inga Morkvėnaitė-Vilkončienė
Finansavimas
Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-25-0156) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).
Projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-25-0174
Projekto pavadinimas: Elektroporacijos metodu į mielių ląsteles įvestos trehalozės krioprotekcinių savybių tyrimas
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2021-09-01 iki 2022-03-31
Projekto mokslinio tyrimo vadovas: dr. Povilas Šimonis
Santrauka
Projekto metu vyks naujos šaldymo technologijos, kuri gali prailginti maisto produktų galiojimo laiką kūrimas. Žinoma, kad šaldymo procesas ląstelėse sukelia negrįžtamų pažeidų, sumažėja mielių ląstelių gyvybingumas, sutrinka fermentacijos procesai ir suprastėja produktų kokybė. Galimas būdas išvengti žalingų užšaldymo padarinių ląstelėms yra krioprotekantų panaudojimas. Daugelis krioprotektantų turi ribotą patekimą pro ląstelės membraną dėl netinkamo dydžio, krūvio ar trūkstamų transporto sistemų. Vienas iš metodų, galinčių praplėsti patenkančių į ląstelę krioprotektantų skaičių, susilpninant membranos barjerą, yra impulsinis elektrinis laukas (IEL). Poveikio metu ląstelės plazminėje membranoje suformuojamos poros ir yra padidinamas jos pralaidumas užląsteliniams junginiams. Šio projekto tikslas yra padidinti mielių ląstelių pralaidumą trehalozei pasitelkiant elektroporacijos metodą, ištirti trehalozės kaip krioprotektanto poveikį skirtingų kamienų (WT, TPS, NTH) mielių ląstelėms bei įvertinti mielių ląstelių gyvybingumą po užšaldymo. Projekto metu bus optimizuotos trehalozės įvedimo į mielių ląsteles sąlygos, įvertintos elektrinio lauko poveikio bei šaldymo procedūrų metu susidariusios ląstelinės pažeidos bei trehalozės krioprotekcinės savybės.
Siekiamas rezultatas
Skatinti Fizinių ir technologijos mokslų centro jaunųjų tyrėjų pasirengimą vykdyti mokslinius tyrimus ir tobulinti jų mokslinę kvalifikaciją bei kompetenciją vykdant mokslo tyrimus semestro metu pagal individualią programą, vadovaujant tyrimų vadovui.
Projekto vykdytojai
Studentė: Elvyra Gumbinaitė
Vadovas: dr. Povilas Šimonis
Finansavimas
Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-25-0174) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).
Projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-25-0176
Projekto pavadinimas: Mielių ląstelių žūties bei membranos pralaidumo kitimo po elektrinio lauko poveikio tyrimas elektrocheminiu metodu
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2021-09-01 iki 2022-03-31
Projekto mokslinio tyrimo vadovė: dr. Rasa Garjonytė
Santrauka
Šiais laikais vis spartėjant naujų technologijų kūrimui ir siekiant efektyvių gydymo rezultatų medicinoje ar pasterizacijos maisto pramonėje vis dažniau yra ieškoma sinergistinių efektų tarp skirtingų technologijų. Viena iš perspektyvių, vis dažniau kartu su chemoterapija bei tradiciniais pasterizacijos būdais naudojamų technologijų yra impulsinis elektrinis laukas (IEL). IEL poveikis gali būti pritaikytas padidinti įvairių ląstelių bei audinių pralaidumą tokiu būdu leisdamas sėkmingiau įvesti tikslinius užląstelinius junginius ar sukelti viduląstelinių komponentų ištekėjimą. Vis dėlto, elektroporacijos poveikis įvairių aptikimo metodų išvesties signalams yra menkai ištirtas. Pavieniai standartiniai testai netinka ląstelių žūties po elektrinio lauko poveikio vertinimui, tad naujų elektroporacijos aptikimo metodų kūrimas yra labai svarbus norint suprasti elektroporacijos mechanizmą ir ištirti ląstelių žūtį po IEL poveikio. Vienas iš metodų gali būti amperometrija, kuri leidžia tirti oksidacijos-redukcijos procesus nepažeidžiant ląstelių. Šio tyrimo pagrindinis mokslinis tikslas yra amperometrijos metodu įvertinti suspensijoje esančių mielių ląstelių membranų pralaidumo, metabolinio aktyvumo bei gyvybingumo kitimą po IEL poveikio. Tikimasi, kad šio projekto metu gauti rezultatai suteiks naujų žinių apie mielių ląstelių žūties ir pralaidumo dinamiką po IEL poveikio, detalizuos mediatorių naudojamų gyvybingumo vertinimo rinkiniuose ydas ir jų priežastis. Taip pat padės studentei įgyti naujų žinių įsisavinant įvairias metodikas bei išmokti dirbti su nauja įranga.
Siekiamas rezultatas
Skatinti Fizinių ir technologijos mokslų centro jaunųjų tyrėjų pasirengimą vykdyti mokslinius tyrimus ir tobulinti jų mokslinę kvalifikaciją bei kompetenciją vykdant mokslo tyrimus semestro metu pagal individualią programą, vadovaujant tyrimų vadovui.
Projekto vykdytojai
Studentė: Sabina Pavliukovič
Vadovė: dr. Rasa Garjonytė
Finansavimas
Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-25-0176) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).
Projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-25-0180
Projekto pavadinimas: Optinių femtosekundinių impulsinių Airy pluoštų generavimas ir pritaikymas lazeriniam mikroapdirbimui
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2021-09-01 iki 2022-03-31
Projekto mokslinio tyrimo vadovas: dr. Titas Gertus
Santrauka
Fotonika yra pripažinta Europos Komisijos (EK) kaip viena iš kertinių įgalinančių technologijų. Sudėtinė fotonikos dalis yra lazerinis skaidrių terpių mikroapdirbimas. Tai yra sudėtingas procesas, kurio metu įvairios skaidrios terpės yra pjaunamos, skaidomos bei apdirbamos tūryje. Tokie procesai vis dažniau reikalauja netradicinių lazerinių pluoštų, kur tampa svarbi ir pluošto struktūra židinio aplinkoje. Dėl šios priežasties yra svarbu gebėti valdyti impulsinio pluošto struktūrą bei erdvinę-laikinę sandarą. Tiek Lietuvos lazerių pramonės kompanijos, tiek moksliniai tyrimo centrai, dirbantys su skaidrių terpių mikroapdirbimu, jaučia poreikį atlikti tiek teorinius, tiek eksperimentinius darbus mokslo institucijose. Šiuo teikiamu projektu bus bandoma spręsti viena iš su lazeriniu skaidrių terpių mikroapdirbimu susijusių užduočių. Bus bandoma skaitmeninio eksperimento metu realizuoti geometrinės fazės elementus, skirtus Airy pluoštų formavimui.Šio tyrimo, atliekamo semestro metu, pagrindinis uždavinys yra a) sumodeliuoti pavienių difrakcinių optinių elementų struktūras bei apskaičiuoti tokio elemento kuriamą erdvinį elektrinio lauko skirstinį, b) išnagrinėti fazinės difrakcines kaukes, generuojančias pavienius Airy pluoštus arba kelis lygiagrečius Airy pluoštus, c) susipažinti su geometrinės fazės koncepcija bei atkartoti literatūroje jau žinomus ir laboratorijoje įvaldytus geometrinės fazės elementų kodavimo būdus, juos pritaikant anksčiau suskaičiuotų difrakcinių elementų realizavimui, d) optimizuoti GF elementų struktūrą efektyvesnei sąveikai su elektromagnetine skirtingo diapazono (Pharos sistemos 1 ir 2 harmonikos) spinduliuote.
Siekiamas rezultatas
Skatinti Fizinių ir technologijos mokslų centro jaunųjų tyrėjų pasirengimą vykdyti mokslinius tyrimus ir tobulinti jų mokslinę kvalifikaciją bei kompetenciją vykdant mokslo tyrimus semestro metu pagal individualią programą, vadovaujant tyrimų vadovui.
Projekto vykdytojai
Studentas: Karolis Mundrys
Vadovas: dr. Titas Gertus
Finansavimas
Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-25-0180) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).
Projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-25-0196
Projekto pavadinimas: Didelio kontrasto struktūrų inžinerija optinių nedifraguojančių sūkurinių pluoštų superpozicijose skaidrių terpių lazeriniam mikroapdibimui
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2021-09-01 iki 2022-03-31
Projekto mokslinio tyrimo vadovas: dr. Antanas Urbas
Santrauka
Fotonika yra pripažinta Europos Komisijos (EK) kaip viena iš kertinių įgalinančių technologijų. Sudėtinė fotonikos dalis yra lazerinis skaidrių terpių mikroapdirbimas. Tai yra sudėtingas procesas, kurio metu įvairios skaidrios terpės yra pjaunamos, skaidomos bei apdirbamos tūryje. Tokie procesai vis dažniau reikalauja netradicinių lazerinių pluoštų, kur tampa svarbi ir pluošto struktūra židinio židinio aplinkoje. Dėl šios priežasties yra svarbu gebėti valdyti impulsinio pluošto struktūrą bei erdvinę-laikinę sandarą. Tiek Lietuvos lazerių pramonės kompanijos, tiek moksliniai tyrimo centrai, dirbantys su skaidrių terpių mikroapdirbimu, jaučia poreikį atlikti tiek teorinius, tiek eksperimentinius darbus mokslo institucijose. Šiuo teikiamu projektu bus bandoma spręsti viena iš su lazeriniu skaidrių terpių mikroapdirbimu susijusių užduočių. Bus bandoma eksperimentiškai realizuoti didelio kontrasto optinės nedifraguojančias struktūras ir jas pritaikyt lazeriniame skaidrių terpių mikroapdirbime.Pagrindinis projekto tikslas yra pasitelkti geometrinės fazės elementus ir jų pagalba sukurti didelio kontrasto struktūras skaliarinių optinių Beselio pluoštų superpozicijose. Taipogi bus nagrinėjama tokių femtosekundinės ir didelės galios trukmės pluoštų sąveika su skaidriomis terpėmis (stiklais, kristalais) bei tiriami šių terpių lazerinio mikroapdirbimo sūkuriniais Beselio pluoštais galimybes. Vykdant šį projektą bus išvystyti naujo tipo difrakciniai bei erdviniai-spektriniai elementai, skirti specifiniams skaidrių terpių apdirbimui pritaikytiems impulsiniams pluoštams sukurti. Tai leistų paspartinti industrinio tipo prototipo sukūrimą bei motyvuotų jauną tyrėją tęsti karjerą Lietuvos moksle.
Siekiamas rezultatas
Skatinti Fizinių ir technologijos mokslų centro jaunųjų tyrėjų pasirengimą vykdyti mokslinius tyrimus ir tobulinti jų mokslinę kvalifikaciją bei kompetenciją vykdant mokslo tyrimus semestro metu pagal individualią programą, vadovaujant tyrimų vadovui.
Projekto vykdytojai
Studentas: Erminas Kozlovskis
Vadovas: dr. Antanas Urbas
Finansavimas
Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-25-0196) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).
Projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-25-0199
Projekto pavadinimas: Plokščiais geometrinės fazės optiniais elementais generuojamų Beselio pluoštų panaudojimas našesniam didelės galios lazeriniam mikroapdirbimui
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2021-09-01 iki 2022-03-31
Projekto mokslinio tyrimo vadovas: dr. Vytautas Jukna
Santrauka
Fotonika yra pripažinta Europos Komisijos (EK) kaip viena iš kertinių įgalinančių technologijų. Sudėtinė fotonikos dalis yra lazerinis skaidrių terpių mikroapdirbimas. Tai yra sudėtingas procesas, kurio metu įvairios skaidrios terpės yra pjaunamos, skaldomos bei apdirbamos tūryje. Tokie procesai vis dažniau reikalauja netradicinių lazerinių pluoštų, kur tampa svarbi ir pluošto struktūra židinio aplinkoje. Dėl šios priežasties svarbu gebėti valdyti impulsinio pluošto struktūrą bei erdvinę-laikinę sandarą. Pasitelkus skaitmeninį modeliavimą bei erdvinį šviesos moduliatorių bus tyrinėjamas erdviškai modifikuotos fazės aksikonais generuojamų Beselio pluoštų savybės. Geometrinės fazės elementu sugeneruojant didelės galios atitikmenis bus tiriamas skaidrių medžiagų mikroapdirbimas. Mokslinės praktikos tikslas yra sukurti geometrinės fazės elementus, kurie įgalintų sugeneruoti įvairius impulsinius pluoštus, turinčius tam tikrus fazės, intensyvumo ir poliarizacijos skirstinius bei tokius pluoštus panaudoti lazeriniame mikroapdirbime.
Siekiamas rezultatas
Skatinti Fizinių ir technologijos mokslų centro jaunųjų tyrėjų pasirengimą vykdyti mokslinius tyrimus ir tobulinti jų mokslinę kvalifikaciją bei kompetenciją vykdant mokslo tyrimus semestro metu pagal individualią programą, vadovaujant tyrimų vadovui.
Projekto vykdytojai
Studentė: Laura Tauraitė
Vadovas: dr. Vytautas Jukna
Finansavimas
Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-25-0199) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).
Projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-25-0206
Projekto pavadinimas: Taršos lygio ir kilmės nustatymas maršrutų be taršos miesto darnaus judumo skatinimo kontekste
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2021-09-01 iki 2022-03-31
Projekto mokslinio tyrimo vadovė: dr. Steigvilė Byčenkienė
Santrauka
Oro kokybė yra labai svarbus rodiklis miesto darnaus judumo skatinimo kontekste ne tik planuojant savo veiklą, bet ir imantis atsargumo priemonių mūsų sveikatai. Išmaniuosiuose miestuose, kuriuose pasitelkiamos informacinės technologijos siekiant įvesti taršos kontrolės priemones, buvo pastebėtas teigiamas poveikis visuomenės sveikatai. Juodoji anglis (angl. Black Carbon (BC)) yra aerozolio dalelių komponentė, susidaranti degant iškastiniam kurui ir kietajam biokurui nepilno degimo sąlygomis, todėl labiausiai aptinkama miestuose. Ši aerozolio dalelių komponentė daro įtaką klimato kaitai ir oro taršai. Juodosios anglies poveikis aplinkai ir žmogaus sveikatai yra įvairus, apimantis įvairias sritis. Juodosios anglies turinčios dalelės pasižymi porėta struktūra ir dideliu paviršiaus plotu. Tai sukelia pavojų žmogui apsinuodyti ant dalelių paviršiaus adsorbuotomis toksinėmis medžiagomis, pvz. policikliniais aromatiniais angliavandeniliais, sunkiaisiais metalais. Nuolatinis aerozolio dalelių poveikis žmogui yra laikomas vienu ir pagrindinių padidėjusio sergamumo ir mirtingumo priežasčių visame pasaulyje. Šiuo metu Europos Sąjungoje juodosios anglies koncentracijai ir emisijoms nėra nustatytų normatyvų, tad galimas poveikis žmonių sveikatai nėra žinomas ir kontroliuojamas. Aerozolio juodosios anglies masės koncentracija priklauso nuo taršos šaltinių, paros laiko, meteorologijos ir topografijos pokyčių. Reikšmingi ir modernūs Aetalometro, skirto matuoti aerozolio juodosios anglies ekvivalentinės masės koncentraciją, patobulinimai leidžia stebėti oro teršalų poveikį asmeniui, matuojant didele laiko ir erdvės skiriamąja geba, kurios negalima pasiekti stacionarios oro kokybės stebėjimo stotyse. Šio tyrimo metu norima sužinoti daugiau apie miesto oro kokybės pokyčius, t.y. juodosios anglies masės koncentracijos svyravimus, patiriamus keliaujant pėsčiomis, viešuoju transportu ar dviračiu Vilniaus mieste bei taršos šaltinių indėlį šaltojo sezono metu.
Siekiamas rezultatas
Skatinti Fizinių ir technologijos mokslų centro jaunųjų tyrėjų pasirengimą vykdyti mokslinius tyrimus ir tobulinti jų mokslinę kvalifikaciją bei kompetenciją vykdant mokslo tyrimus semestro metu pagal individualią programą, vadovaujant tyrimų vadovui.
Projekto vykdytojai
Studentė: Agnė Minderytė
Vadovė: dr. Steigvilė Byčenkienė
Finansavimas
Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-25-0206) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).
Projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-25-0224
Projekto pavadinimas: Bangolaidinės struktūros panaudojimas nekoherentinės THz spinduliuotės žadinimui GaAs/AlGaAs parabolinėse kvantinėse duobėse
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2021-09-01 iki 2022-03-31
Projekto mokslinio tyrimo vadovas: dr. Mindaugas Karaliūnas
Santrauka
Greitai besivystančiai THz spektroskopijos ir vaizdinimo technologijai yra didelis galingų, kompaktiškų ir pigių THz spinduliuojančių šaltinių poreikis. Šiuo metu vystomam THz šaltiniui parabolinių kvantinių duobių pagrindu reikalingi tikslūs eksperimentiniai spinduliuotės matavimo metodai. Šiame studentų laisvu nuo studijų mokslinės praktikos projekte ruošiamas tyrėjas, galintis savarankiškai paruošti ir išmatuoti bandinius, turintis žinių apie puslaidininkinių prietaisų modeliavimą, gamybą, tyrimus ir įgūdžių atlikti tikslius THz šaltiniams skirtų parabolinių kvantinių duobių emisijos matavimus, leidžiančius lyginti skirtingų dizainų emiterius. Projekte yra suplanuoti visi nuodugnaus mokslinio tyrimo etapai: skaičiuojamos bangolaidinių struktūrų charakteristikos, vykdomi technologiniai darbai ruošiant bandinius, atliekami eksperimentiniai tyrimai matuojant THz spinduliuotę iš parabolinių kvantinių duobių. Studentas, atlikęs mokslinio tiriamojo darbo praktiką, turės reikalingas specifines žinias ir techninius įgūdžius, gebės dirbti savarankiškai ir atlikti mokslinį tyrimą nuo idėjos iki ataskaitos projektinio darbo forma.
Siekiamas rezultatas
Skatinti Fizinių ir technologijos mokslų centro jaunųjų tyrėjų pasirengimą vykdyti mokslinius tyrimus ir tobulinti jų mokslinę kvalifikaciją bei kompetenciją vykdant mokslo tyrimus semestro metu pagal individualią programą, vadovaujant tyrimų vadovui.
Projekto vykdytojai
Studentas: Dominykas Dumbrė
Vadovas: dr. Mindaugas Karaliūnas
Finansavimas
Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-25-0224) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).
Projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-24-0126
Projekto pavadinimas: Stipriosios sąveikos tarp Tamm’o ir paviršiaus plazmonų poliaritonų modų taikymas plazmoniniams jutikliams
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2021-07-05 iki 2021-08-31
Projekto mokslinio tyrimo vadovas: doc., dr. Zigmas Balevičius
Santrauka
Sparčiai vystantis nanofotonikos mokslo sričiai įvairios plazmoninės struktūros yra naudojamos optinių biojutiklių taikymuose. Siekiant detektuoti vis mažesnes tarpusavyje sąveikaujančių baltymų koncentracijas tirpaluose iškyla poreikis naujų plazmoninių biojutiklių pasižyminčiu jautresniu optiniu atsaku. Tam tikslui gali būti naudojamos hibridinės plazmoninės modos esančios tarpusavyje stipriojoje sąveikoje, kas keičia šių modų dispersinius sąryšius bei leidžia valdyti sąveikos stiprumą tarp jų. Šios studentų praktikos tikslas yra sukurti nanofotoninę-plazmoninę struktūra generuojančią hibridinę Tamm’o – paviršiaus plazmonų poliaritonų modą kuri pasižymėtu didesniu jautrumu aplinkos lūžio rodiklio pokyčiams nei standartinis paviršiaus plazmonų rezonansas. Visiško vidaus atspindžio elipsometrijos metodasbus taikomas nustatant hibridinių Tamm’o-paviršinių plazmonų poliaritonų modų dispersinius sąryšius bei įvertinant šių modų jautrumą aplinkos lūžio rodiklio pokyčiams vandeninę terpę keičiant į etilo alkoholio.
Siekiamas rezultatas
Šios praktikos metu studentas susipažins su nanofotoninių-plazmoninių struktūrų gamybos būdais, praplės savo žinias spektrinės elipsometrijos metodikoje ir optinio atsako analizės metoduose. Šios žinios, neabejotinai, pravers praktikantui ruošiant savo bakalauro baigiamąjį darbą.
Projekto vykdytojai
Studentas: Vytautas Gradauskas
Vadovas: Zigmas Balevičius
Finansavimas
Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-24-0126) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).
Projekto pavadinimas: Elektroporacijos bei mielių ląstelių žūties vertinimas amperometrijos metodu
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2021-07-05 iki 2021-08-31
Projekto mokslinio tyrimo vadovė: dr. Rasa Garjonytė
Šiais laikais vis spartėjant naujų technologijų kūrimui ir siekiant efektyvių gydymo rezultatų medicinoje ar pasterizacijos maisto pramonėje vis dažniau yra ieškoma sinergistinių efektų tarp skirtingų technologijų. Viena iš perspektyvių, vis dažniau kartu su chemoterapija bei tradiciniais pasterizacijos būdais naudojamų technologijų yra impulsinis elektrinis laukas (IEL). IEL poveikis gali būti pritaikytas padidinti įvairių ląstelių bei audinių pralaidumą tokiu būdu leisdamas sėkmingiau įvesti tikslinius užląstelinius junginius ar sukelti viduląstelinių komponentų ištekėjimą. Vis dėlto, nors IEL yra plačiai taikomas, elektroporacijos poveikis įvairių aptikimo metodų išvesties signalams yra menkai ištirtas. Pavieniai standartiniai testai netinka ląstelių žūties po elektrinio lauko poveikio vertinimui, tad naujų elektroporacijos aptikimo metodų kūrimas yra labai svarbus norint suprasti elektroporacijos mechanizmą ir ištirti ląstelių žūtį po IEL poveikio. Vienas iš metodų gali būti amperometrija, kuri leidžia tirti oksidacijos-redukcijos procesus nepažeidžiant ląstelių. Šio tyrimo pagrindinis mokslinis tikslas yra amperometrijos metodu įvertinti mielių ląstelių membranų pralaidumo, metabolinio aktyvumo bei gyvybingumo kitimą po IEL poveikio.
Tikimasi, kad šio projekto metu gauti rezultatai suteiks naujų žinių apie mielių ląstelių žūties ir pralaidumo dinamiką po IEL poveikio, detalizuos mediatorių naudojamų gyvybingumo vertinimo rinkiniuose ydas ir jų priežastis.
Vadovė: Rasa Garjonytė
Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-24-0160) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).
Projekto pavadinimas: Mielių ląstelių tolerancijos užšaldymui didinimas elektroporacijos metodu
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2021-07-05 iki 2021-08-31
Projekto mokslinio tyrimo vadovas: dr. Povilas Šimonis
Europos Komisijos pateikiamais duomenimis apie 20% per metus pagaminamo maisto yra išmetama. Vienas iš galimų sprendimo būdų sumažinti išmetamo maisto kiekį, yra naujų šaldymo technologijų kūrimas ir taikymas. Jos padėtų prailginti maisto produktų, tokių kaip šaldyta mielinė tešla, galiojimo laiką. Tačiau šaldymo procesas ląstelėse gali sukelti negrįžtamų pažeidų, dėl ko sumažėja mielių ląstelių gyvybingumas, sutrinka fermentacijos procesai ir suprastėja produktų kokybė. Galimas būdas išvengti žalingų užšaldymo padarinių ląstelėms yra krioprotekantų panaudojimas. Daugelis krioprotektantų turi ribotą patekimą pro ląstelės membraną dėl netinkamo dydžio, krūvio ar trūkstamų transporto sistemų. Vienas iš metodų, galinčių praplėsti patenkančių į ląstelę krioprotektantų skaičių, susilpninant membranos barjerą, yra impulsinis elektrinis laukas (IEL). Poveikio metu ląstelės plazminėje membranoje suformuojamos poros ir yra padidinamas jos pralaidumas užląsteliniams junginiams.
Padidinti mielių ląstelių pralaidumą trehalozei pasitelkiant elektroporacijos metodą, ištirti trehalozės kaip krioprotektanto poveikį mielių ląstelėms bei įvertinti mielių ląstelių gyvybingumą po užšaldymo.
Vadovas: Povilas Šimonis
Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-24-0161) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).
Projekto pavadinimas: A3-B5-Bi kvantinių darinių technologijos infraraudoniesiems šviestukams optimizavimas
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2021-07-05 iki 2021-08-31
Projekto mokslinio tyrimo vadovė: dr. Renata Butkutė
Neseniai artimoji infraraudonųjų spindulių (NIR) spektro sritis sulaukė didžiulio dėmesio. Dėl organinių molekulių vibracijos absorbcijos linijų šiame diapazone NIR tampa labai svarbūs įvairiose srityse, tokiose kaip, biomedicina, gyvybės, klimato ir aplinkos mokslai, šalies, viešųjų erdvių ir asmenų duomenų saugumas. Šiems taikymams reikalingos skirtingos sistemos bei matricos, talpinančios konkrečiais parametrais – bangos ilgiu ir linijos pločiu, galia, dimensijomis ir mase - pasižyminčius komponenetus. Specifiniai reikalavimai parodė, kad daugumai šių taikymų rinkoje siūlomi pagrindiniai kompenetai - NIR spinduliuotės šaltiniai ir detektoriai yra labai neefektyvūs. Sprendžiant šias problemas medžiagų inžinerijos principu prieš dešimtmetį buvo sukurta nauja A3-B5-Bi šeimos junginių grupė pavadinta bismidais. Dėl savo unikalios savybės – draustinių energijų tarpo valdymo As pakeičiant Bi – bismidai yra vieni iš perspektyviausių junginių, ypač skirtų taikymams artimųjų infraraudonųjų bangų srityje. Labai svarbu yra tai, kad bismidiniai junginiai pasižymi silpna draustinės juostos priklausomybe nuo temperatūros, todėl jų pagrindu pagaminti šaltiniai puikiai veiktų kambario temperatūroje be papildomo aušinimo. Vis tik ganėtinai ilgas bismidų fundamentinis tyrimas ir bandymas taikyti parodė, kad technologija dar kelia daug iššūkių. Taigi, teikiamame projekte numatoma atlikti A3-B5-Bi kvantinių darinių - duobių ir taškų, sisteminius technologijos tyrimus ir juos pritaikyti NIR spinduliuotės šviestukų sukūrimui. Darbe pavienės ir daugybinės A3-B5-Bi kvantinės duobės atliks diodų aktyviosios terpės funkciją.
NIR šviestukų su A3-B5-Bi kvantiniais dariniais technologijos optimizavimas. Vasaros praktikoje bus fokusuojamasi į 780 nm - 1300 nm spektrinį ruožą, o pagrindiniai taikymai būtų (i) kriptografijoje duomenų apsaugai ir (ii) deguonies, metano ir anglies dvideginio dujų atpažinimo sistemose, stebint atmosferos ir „žaliųjų“ namų taršos pėdsakus.
Studentas: Arnas Pukinskas
Vadovė: Renata Butkutė
Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-24-0164) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).
Projekto pavadinimas: Boro nitrido nanodarinių ir chinono klasės molekulių kompleksų spektroskopiniai sąveikos su biologinėmis struktūromis tyrimai
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2021-07-05 iki 2021-08-31
Projekto mokslinio tyrimo vadovas: dr. Danielis Rutkauskas
Išskirtinių spektroskopinių, fizikinių, cheminių ir priešvėžinių savybių chinonų klasės atstovų ir heksagoninio boro nitrido nanokompozitai yra perspektyvūs kandidatai vėžio diagnostikoje ir gydyme. Boro nitridas (BN) pasižymi puikiomis savybėmis, tokiomis kaip mechaninis stiprumas, didelis terminis stabilumas, liuminescencinės savybės, didelis paviršiaus plotas ir oksidacinis atsparumas. BN ir chinonų kompleksų susidarymas gali sumažinti chinono citotoksinį poveikį jam cirkuliuojant kraujyje, o kompleksui pakliuvus į vėžinę ląstelę, fizikiniai ar cheminiai efektai (temperatūra, pH, fototerminiai ar fotoakustiniai efektai) paskatinti chinono paleidimą iš komplekso taip atstatant jo toksiškumą ir sukeliant vėžinės ląstelės žūtį.
BN ir chinonų kompleksų susidarymas gali sumažinti chinono citotoksinį poveikį jam cirkuliuojant kraujyje, o kompleksui pakliuvus į vėžinę ląstelę, fizikiniai ar cheminiai efektai (temperatūra, pH, fototerminiai ar fotoakustiniai efektai) paskatinti chinono paleidimą iš komplekso taip atstatant jo toksiškumą ir sukeliant vėžinės ląstelės žūtį.
Studentė: Rugilė Lukaševičiūtė
Vadovas: Danielis Rutkauskas
Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-24-0166) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).
Projekto pavadinimas: Taršos aerozolio juodąja anglimi lygio nustatymas pėstiesiems ir dviratininkams skirtose vietose Vilniaus mieste
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2021-07-05 iki 2021-08-31
Projekto mokslinio tyrimo vadovė: dr. Steigvilė Byčenkienė
XXI amžiuje klimato kaita ir prasta oro kokybė yra dvi aktualiausios aplinkosaugos problemos, su kuriomis šiuo metu susiduria daugiau nei 85% Europos ir viso pasaulio gyventojų. Juodoji anglis (angl. Black Carbon (BC)) yra aerozolio dalelių komponentė, susidaranti nepilno degimo metu ir yra susijusi tiek su oro tarša ir klimato kaita. Juodosios anglies poveikis aplinkai ir žmogaus sveikatai yra įvairus, apimantis įvairias sritis. Juodosios anglies turinčios dalelės pasižymi porėta struktūra ir dideliu paviršiaus plotu. Tai sukelia pavojų žmogui apsinuodyti ant dalelių paviršiaus adsorbuotomis toksinėmis medžiagomis, pvz. policikliniais aromatiniais angliavandeniliais, sunkiaisiais metalais. Žmogaus sveikatai ypač pavojingos yra aerozolio dalelės, kurių aerodinaminis skersmuo mažesnės už 1 μm, nes jos yra pakankamai mažos, kad per kvėpavimo takus patektų į plaučius, o per alveoles į kraujotakos sistemą, pernešdamos adsorbuotas toksines medžiagas, bei tokiu būdu sukeltų įvairias ligas ar kauptųsi organizme. Nuolatinis aerozolio dalelių poveikis žmogui yra laikomas vienu ir pagrindinių padidėjusio sergamumo ir mirtingumo priežasčių visame pasaulyje. Šiuo metu Europos Sąjungoje juodosios anglies koncentracijai ir emisijoms nėra nustatytų normatyvų, tad galimas poveikis žmonių sveikatai nėra žinomas ir kontroliuojamas. Aerozolio juodosios anglies masės koncentracija priklauso nuo taršos šaltinių, paros laiko, meteorologijos ir topografijos pokyčių. Reikšmingi ir modernūs Aetalometro, skirto matuoti aerozolio juodosios anglies ekvivalentinės masės koncentraciją, patobulinimai leidžia stebėti oro teršalų poveikį asmeniui, matuojant didele laiko ir erdvės skiriamąja geba, kurios negalima pasiekti stacionarios oro kokybės stebėjimo stotyse.
Šio tyrimo metu norima sužinoti daugiau apie miesto oro kokybės pokyčius, t.y. juodosios anglies masės koncentracijos svyravimus, patiriamus keliaujant pėsčiomis ir dviračiu Vilniaus mieste bei taršos šaltinių indėlį.
Studentė: Agnė Minderytė
Vadovė: Steigvilė Byčenkienė
Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-24-0171) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).
Projekto pavadinimas: Plokščios specialios THz optikos elementų gamybos femtosekundiniais lazeriniais impulsais tyrimas
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2021-07-05 iki 2021-08-31
Projekto mokslinio tyrimo vadovas: dr. Vytautas Jukna
Fotonika yra svarbi ir kylanti Europos Komisijos (EK) strategijos technologija. Lazerinis skaidrių terpių mikroapdirbimas yra strategiškai svarbus aukštų technologijų srityje. Toks lazerinis mikroapdirbimas yra sudėtingas fizikinis procesas, kurio metu įvairios skaidrios terpės (stiklai, kristalai ir t.t.) yra pjaunamos, skaidomos bei apdirbamos tūryje. Vienas iš tokių lazerinio mikroapdirbimo taikymu yra plokščios specialios optikos elektromagnetinio terahercų bango ruožo kūrimas lazerinės abliacijos būdu. Šio proceso metu vis dažniau pagaminama netradicinė THz optika, leidžianti lanksčiai kontroliuoti židinio struktūrą. Tokie kompaktiški Frenelio tipo difrakciniai elementai leidžia ne tik atpiginti įvairių THz vaizdinimo metodų savikaina bet ir atlikti objektų vaizdinimą pagerinant raišką. Dėl šios priežasties Lietuvos mokslo institucijos bei lazerių pramonės kompanijos, dirbančios su THz elementų gamyba, jaučia poreikį atlikti tiek teorinius, tiek eksperimentinius darbus. Pagrindinis projekto tikslas yra išnagrinėti plokščios specialios THz optikos elementų gamybą femtosekundiniais lazeriniais impulsais, pagrindinį dėmesį sutelkiant į aberacijas atsirandančias elementų dizaine dėl gamybos ypatumų: laiptelių statumas binariniuose ir tolydžiuose elementuose, lazerinio mikroapdirbimo žingsnio klaidos ir k.t. Taipogi bus nagrinėjama tokių elementų pagalba gaunamų Airy ir Beselio pluoštų erdvinė struktūra bei tiriamos galimybes optimizuoti difrakcinių elementų piešinį atsižvelgiant į sistemiškas aberacijas.
Išnagrinėti plokščios specialios THz optikos elementų gamybą femtosekundiniais lazeriniais impulsais, pagrindinį dėmesį sutelkiant į aberacijas atsirandančias elementų dizaine dėl gamybos ypatumų: laiptelių statumas binariniuose ir tolydžiuose elementuose, lazerinio mikroapdirbimo žingsnio klaidos ir k.t. Taipogi bus nagrinėjama tokių elementų pagalba gaunamų Airy ir Beselio pluoštų erdvinė struktūra bei tiriamos galimybes optimizuoti difrakcinių elementų piešinį atsižvelgiant į sistemiškas aberacijas.
Studentas: Paulius Kizevičius
Vadovas: Vytautas Jukna
Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-24-0184) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).
Projekto pavadinimas: Polivinilpirolidonas sidabro nanodalelių sintezėje
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2021-07-05 iki 2021-08-31
Projekto mokslinio tyrimo vadovė: dr. Tatjana Charkova
Naujų nanodalelių sintezės būdų paieška – perspektyvi sritis, nulemianti nanostruktūrų vystymą bei pritaikymą. Polivinilpirolidonas vienas iš daugelio dalelių paviršių stabilizuojančių ir modifikuojančių agentų, skirtas nanostruktūrų dydžiui ir formai kontroliuoti. Siekiama optimizuoti jo panaudojimą, kuriant naują sintezės metodiką, leidžiančią gauti stabilias sidabro nanodaleles ir pritaikyti jas kitų medžiagų analizėje.
Siekiama optimizuoti jo panaudojimą, kuriant naują sintezės metodiką, leidžiančią gauti stabilias sidabro nanodaleles ir pritaikyti jas kitų medžiagų analizėje.
Studentė: Edita Daublytė
Vadovė: Tatjana Charkova
Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-24-0187) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).
Projekto pavadinimas: Tampraus bei optiškai skaidraus elastomero pagrindo elektrolito sukūrimas ir sudėties optimizavimas
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2021-07-05 iki 2021-08-31
Projekto mokslinio tyrimo vadovė: dr. Lina Mikoliūnaitė
Tamprios elektroninės sistemos yra svarbus tyrimo objektas norint sukurti išmaniuosius rūbus, nešiojamą elektroniką ar tamprius ekranus. Kuriant tamprias elektronines sistemas ypač svarbus tinkamas elektrolito parinkimas. Jei tai yra sistemos, pavyzdžiui tamprūs ekranai, išmanioji tekstilė ar tamprūs elektrochrominiai prietaisai, kuriuose bandoma išgauti kontroliuojamą spalvos pokytį, atsiranda tampraus ir optiškai skaidraus elektrolito poreikis. Tokiai medžiagai gauti gali būti panaudojami polimeriniai elektrolitai. Polimeriniai elektrolitai plačiai tyrinėjami ir taikomi dėl jų privalumų lyginant juos su skystais elektrolitais: jie yra nelakūs, mechaniškai stabilūs, elastingi, taip pat, dirbant su polimeriniais elektrolitais dingsta elektrolito pratekėjimo rizika. Dėl šių priežasčių polimeriniai elektrolitai gali būti naudojami ličio baterijose, superkondensatoriuose bei elektrochrominiuose prietaisuose ar kitose sistemose, kur elektrolitas yra svarbi sistemos dalis.
Šio projekto metu studentas pagilins savo teorines žinias ir įsigilins į skirtingus elektrolitų sintezės bei tyrimo metodus. Studentas sukurs optiškai skaidrų, tamprų elektrolitą polimerinių medžiagų pagrindu, kurį bus galima naudoti ateityje kuriant tamprius, elektrochrominius prietaisus.
Studentas: Juzef Kučinski
Vadovė: Lina Mikoliūnaitė
Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-24-0191) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).
Projekto pavadinimas: Struktūrinių pluoštų gavimas ir pritaikymo THz vaizdinimo skaitmeniniame eksperimente tyrimas
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2021-07-05 iki 2021-08-31
Projekto mokslinio tyrimo vadovas: dr. Sergejus Orlovas
Fotonika ir dirbtinis intelektas yra įvardijamos kaip „key enabling technologies“ Europos Komisijos paskelbtame Bendrijos strateginiame plane. Elektromagnetinės THz bangų ruožo spinduliuotės šaltiniai per pastarąjį dešimtmetį susilaukė daug dėmesio dėl savo plataus pritaikymo potencialo: nuo neinvanzinės spektroskopijos iki nejonizuojančio storų (virš keliasdešimt bangos ilgių) siekiančių bandinių vaizdinimo metodų. Tobulėjant THz spinduliuotei skirtų optinių elementų gamybos technologijoms, atsirado poreikis ištirti struktūrinių pluoštų savybių pritaikomumą milimetrinių elektromagnetinių bangų ruože atliekant bandinių neinvazinį vaizdinimą. Šio proceso metu vis dažniau reikalaujami netradiciniai lazeriniai pluoštai, kadangi be spinduliuotės bangos ilgio tampa svarbi ir pluošto struktūra židinio aplinkoje. Iš kitos pusės, dirbtinis intelektas ir susijusios technologijos randa vis platesnį pritaikymą mūsų aplinkoje: nuo išmaniųjų algoritmų e-parduotuvėse iki autopilotų transporto priemonėse. Dalyje tokių taikymų yra svarbus objektų vaizdinimas ir jų atpažinimas. Šios užduotys yra kompleksiškai susijusios su difrakcijos teorija – dirbtinio intelekto technologijos jau dabar randa pritaikymą vaizdinimo metodikoje, pagreitindamos tokias svarbias operacijas kaip dekonvoliucija bei objektų dielektrinės skvarbos ir formos nustatymą.
Studentas: Pavel Gotovski
Vadovas: Sergejus Orlovas
Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-24-0208) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).
Projekto pavadinimas: Lantano perovskitų sluoksnių magnetines atminties tyrimas žemose temperatūrose
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2021-07-05 iki 2021-08-31
Projekto mokslinio tyrimo vadovas: dr. Voitech Stankevič
Šio projekto tikslas yra ištirti lantano manganitų liekamąją magnetovaržą žemose temperatūrose, siekiant sumažinti sluoksnių magnetinės atminties efektus. Siekiant šio tikslo bus atliekami manganitų sluoksnių, išaugintų ant įvairių padėklų esant skirtingiems nusodinimo greičiams, varžos priklausomybių nuo temperatūros (temperatūrų ruožas 10 – 300 K) bei magnetinio lauko (nuo 0 iki 5 T) tyrimai, panaudojant suprojektuotą ir pagamintą kilpinį magnetinio lauko jutiklį su aktyviu integratoriumi tiksliems magnetinio lauko matavimams. Šiems tyrimams atlikti pirmiausia bus modeliuojamas, kuriamas ir tiriamas kilpinis magnetinio lauko jutiklis su aktyviu integratoriumi, pritaikytas uždaro ciklo helio kriostatui. Naudojant impulsinę magnetinę ritę ir sukurtą jutiklį bus matuojama lantano manganitų sluoksnių magnetovarža plačiame temperatūrų ruože. Šių eksperimentų tikslas - išsiaiškinti sluoksnių magnetovaržos priklausomybę nuo auginimo sąlygų bei išsiaiškinti galimybę sumažinti magnetovaržos atminties efektą žemose temperatūrose. Taip pat bus išugdytos studento kompetencijos analizuoti mokslinę literatūrą, vykdyti mokslinius tyrimus, panaudojant mokslinę aparatūrą, analizuoti gautus rezultatus ir formuluoti išvadas bei rekomendacijas ateities tyrimams.
Išsiaiškinti sluoksnių magnetovaržos priklausomybę nuo auginimo sąlygų bei išsiaiškinti galimybę sumažinti magnetovaržos atminties efektą žemose temperatūrose. Taip pat bus išugdytos studento kompetencijos analizuoti mokslinę literatūrą, vykdyti mokslinius tyrimus, panaudojant mokslinę aparatūrą, analizuoti gautus rezultatus ir formuluoti išvadas bei rekomendacijas ateities tyrimams.
Studentas: Jorūnas Dobilas
Vadovas: Voitech Stankevič
Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-24-0209) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).
Projekto tikslas – skatinti valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro jaunųjų tyrėjų pasirengimą vykdyti mokslinius tyrimus ir tobulinti mokslinę kvalifikaciją bei kompetenciją vykdant mokslo tyrimus pagal individualią programą, vadovaujant tyrimų vadovui.
Siekiama ištirti daugialėkius stiprintuvus 1342nm bangos ilgio užkrato lazerio spinduliuotės stiprinimui taikant didelio skaisčio lazerinius diodus. Tyrimų rezultatai bus naudingi kuriant impulsinius lazerius ankstyvai kraujo diagnostikai. Projekto metu tyrėjas įgis žinių lazerinės fizikos ir medicinos sankirtoje.
Projekto rezultatai bus apibendrinti studento mokslinės veiklos ataskaitoje ir pristatyti žodiniame pranešime studentų konferencijoje.
Projekto vykdytojai
Studentas: Ryčard Lebed
Vadovas: Aleksėj Rodin
Trukmė
Pradžia: 2020-11-03
Pabaiga: 2021-04-30
Finansavimas
Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-22-0105) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).
Vadovas: Andrejus Michailovas
Pradžia: 2020-11-03
Pabaiga: 2021-04-30
Vadovė: Jurga Juodkazytė
Pradžia: 2020-11-03
Pabaiga: 2021-04-30
Vadovas: Marius Franckevičius
Pradžia: 2020-11-03
Pabaiga: 2021-04-30
Vadovė: Renata Karpič
Pradžia: 2020-11-03
Pabaiga: 2021-04-30
Vadovas: Evaldas Stankevičius
Pradžia: 2020-11-03
Pabaiga: 2021-04-30
Vadovas: Steigvilė Byčenkienė
Pradžia: 2020-11-03
Pabaiga: 2021-04-30
Vadovė: Wanessa Melo
Pradžia: 2020-11-03
Pabaiga: 2021-04-30
Vadovas: Sergejus Orlovas
Pradžia: 2020-11-03
Pabaiga: 2021-04-30
Vadovas: Titas Gertus
Pradžia: 2020-11-03
Pabaiga: 2021-04-30
Vadovas: Rimantas Ramanauskas
Pradžia: 2020-11-03
Pabaiga: 2021-04-30
Projekto tikslas
Projekto tikslas - pritaikius pikosekundinių impulsų formavimo metodą, ištirti 1.2 ps kaupinimo impulso formos įtaką optiniam parametriniam čirpuotų impulsų stiprinimui ir nustatyti optimaliausias sąlygas didžiausiam kaupinimo į signalą keitimo efektyvumui ir mažiausiai suspausto impulso trukmei pasiekti, kas leistų padidinti TW smailinės galios lazerių efektyvumą. Kelių pikosekundžių trukmės impulsų formavimas ir jų panaudojimas kaupinant optinius parametrinius čirpuotų impulsų stiprintuvus, leistų labiau optimizuoti didelės smailinės galios lazerius, kas ne tik pagerintų Lietuvoje gaminamų lazerių konkurencingumą, bet ir leistų pasiekti technologinį proveržį Lietuvos ir tarptautiniu lygiu. Praktikos metu planuojama rezultatus pristatyti mažiausiai vienoje konferencijoje.
Projekto vykdytojai
Studentas: Vytenis Girdauskas
Vadovas: Andrejus Michailovas
Projekto finansavimas
Priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 veiklos „Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“ poveiklė „Studentų gebėjimų ugdymas vykdant tyrimus semestrų metu“. Projektų tikslas - skatinti studentų pasirengimą vykdyti mokslinius tyrimus ir tobulinti mokslinę kvalifikaciją.
Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-16-0089) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).
Projekto tikslas
Šiuo projektu siekiama kelti darbą atliekančio studento mokslinę kvalifikaciją jam dirbant su šiuolaikine moksline aukštųjų technologijų įranga, atliekant eksperimentus, analizuojant gautus duomenis. Studento praktikos tyrimo tema yra periodinių struktūrų gamyba ultratrumpaisiais lazerio impulsais THz optiniams komponentams. THz srities spinduliuotė gali būti naudojama saugumo sistemose, astronomijoje, medicinos taikymams. Yra poreikis įvairiems optiniams elementams šiai dažnių sričiai. Dėl sąlyginai didelio tokios spinduliuotės bangos ilgio optinių elementų gamybai gali būti naudojamas apdirbimas lazeriu. Šio projekto metu bus gaminamos subbanginės struktūros THz dažnių sričiai, formuojant įvairios formos apertūras medžiagoje, naudojant abliaciją ultratrumpaisiais lazerio impulsais. Tokių struktūrų gamybos trukmė aukštesniems THz srities dažniams vienu fokusuotu lazerio pluoštu yra nemaža dėl didelio apertūrų, kurias reikia išpjauti elemento plote skaičiaus. Todėl bus surinktas ir išbandytas apdirbimo keliais fokusuotais lazerio pluoštais stendas, kurį naudojant bus siekiama gamybos spartą padidinti kelis kartus. Bus palyginta vienu ir keliais fokusuotais lazerio pluoštais pagamintų struktūrų kokybė ir gamybos sparta.
Projekto vykdytojai
Studentas: Evaldas Svirplys
Vadovas: Simonas Indrišiūnas
Projekto finansavimas
Priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 veiklos „Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“ poveiklė „Studentų gebėjimų ugdymas vykdant tyrimus semestrų metu“. Projektų tikslas - skatinti studentų pasirengimą vykdyti mokslinius tyrimus ir tobulinti mokslinę kvalifikaciją.
Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-16-0224) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).
Projekto tikslas
Fotonika yra svarbi ir kylanti Europos Komisijos (EK) strategijos technologija. Lazerinis skaidrių terpių mikroapdirbimas yra strategiškai svarbus aukštų technologijų srityje. Toks lazerinis mikroapdirbimas yra sudėtingas fizikinis procesas, kurio metu įvairios skaidrios terpės (stiklai, kristalai ir t.t.) yra pjaunamos, skaidomos bei apdirbamos tūryje. Šio proceso metu vis dažniau reikalaujami netradiciniai lazeriniai pluoštai, kadangi be impulsinių pluoštų trukmių tampa svarbi ir pluošto struktūra židinio arba linijinio židinio aplinkoje. Dėl šios priežasties Lietuvos mokslo institucijos bei lazerių pramonės kompanijos, dirbančios su skaidrių terpių mikroapdirbimu, jaučia poreikį atlikti tiek teorinius, tiek eksperimentinius darbus. Tiek Lietuvos lazerių pramonės kompanijos, tiek moksliniai tyrimo centrai, dirbantys su skaidrių terpių mikroapdirbimu, jaučia poreikį atlikti tiek teorinius, tiek eksperimentinius darbus mokslo institucijose. Šiame darbe bus bandoma pirmą kartą gauti stipriai fokusuotus vektorinius sūkurius aprašančio modelio sprendinius – kompleksinio šaltinio vektorinius sūkurius – atvaizduoti kaip analitinį skleidinį vektorinėmis sferinėmis harmonikomis. Toks skleidinys leistų analitiškai nagrinėti ne tik klasikinio Mi tipo sklaidos teoriją bet ir uždaram analitiniame pavydale pateikti T-matricos pagalba aprašomus sklaidos metodus. Mie tipo sklaidos ir T-matricos tipo matematiniai modeliai leidžiai detaliai nagrinėti metamedžiagas bei jas sudarančias struktūras – metaatomus. Praktinė šių matematinių modelių reikšmė yra tampriai susieta su plokščios optikos optinių elementų (metalešių, beam spliteriai ir t.t.) projektavimu.
Projekto vykdytojai
Studentas: Justas Berškys
Vadovas: Sergejus Orlovas
Projekto finansavimas
Priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 veiklos „Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“ poveiklė „Studentų gebėjimų ugdymas vykdant tyrimus semestrų metu“. Projektų tikslas - skatinti studentų pasirengimą vykdyti mokslinius tyrimus ir tobulinti mokslinę kvalifikaciją.
Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-16-0230) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).
Projekto tikslas
Europos aplinkos agentūra teigia, kad per pastaruosius 150 metų vidutinė temperatūra pasaulyje pakilo beveik 0,8 C, o Europoje 1 C. Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija prognozuoja, kad iki 2100 m. pasaulinė temperatūra gali dar pakilti 1,8-4 C. Toks temperatūros padidėjimas nuo ikipramoninių laikų viršytų 2 C. Peržengus šią ribą daug labiau tikėtini negrįžtami ir galbūt katastrofiški pokyčiai. Didėjanti vidutinė temperatūra taip pat turi įtakos vandens telkiniams: pakinta vandens augalija ir fauna, susidarę organinių bei neorganinių medžiagų koncentracijų pokyčiai daro įtaką visiems ekosistemos metaboliniams procesams, dėl to didėja sistemos eutrofikacija bei šiltnamio dujų išlaisvinimas iš vandens telkinio į atmosferą. Suvaldžius klimato kaitą ir sustabdžius temperatūros didėjimą, nėra aišku ar/kaip hidrologinės ekosistemos po šių pokyčių sugrįš į pradinę būseną. Drūkšių ežeras yra unikalus hidrologinis objektas. Nuo 1983 metų, kai buvo pradėtas eksploatuoti Ignalinos atominės elektrinės (IAE) pirmasis energetinis blokas, iki 2009 metų, kai buvo uždarytas antrasis, šio ežero vanduo buvo naudojamas IAE aušinimui. IAE eksploatacijos metu vidutinė ežero temperatūra padidėjo 3-4 C. Šio projekto metu bus tiriamas šiluminės (terminės) taršos poveikis Drūkšių ežero sistemoje atliekant stabiliųjų C bei N izotopų santykio kaitos matavimus ežero dugno nuosėdose bei pelaginių ir bentosinių žuvų bandiniuose, surinktuose 1980-2017 metais. Bus siekiama įvertinti, kaip IAE šiluminės (terminės) taršos sukeltas pokytis augalijoje atsiliepė žuvų mitybai ir kaip ji kito uždarius IAE, atsistatant natūraliam ežero temperatūriniam režimui.
Projekto vykdytojai
Studentas: Laurynas Butkus
Vadovė: Rūta Barisevičiūtė
Projekto finansavimas
Priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 veiklos „Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“ poveiklė „Studentų gebėjimų ugdymas vykdant tyrimus semestrų metu“. Projektų tikslas - skatinti studentų pasirengimą vykdyti mokslinius tyrimus ir tobulinti mokslinę kvalifikaciją.
Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-16-0245) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).
Projekto tikslas
Fotonika yra pripažinta Europos Komisijos (EK) kaip viena iš kertinių įgalinančių technologijų. Sudėtinė fotonikos dalis yra lazerinis skaidrių terpių mikroapdirbimas. Tai yra sudėtingas procesas, kurio metu įvairios skaidrios terpės yra pjaunamos, skaidomos bei apdirbamos tūryje. Tokie procesai vis dažniau reikalauja netradicinių lazerinių pluoštų, kur tampa svarbi ir pluošto struktūra židinio aplinkoje. Dėl šios priežasties yra svarbu gebėti valdyti impulsinio pluošto struktūrą bei erdvinę-laikinę sandarą. Tiek Lietuvos lazerių pramonės kompanijos, tiek moksliniai tyrimo centrai, dirbantys su skaidrių terpių mikroapdirbimu, jaučia poreikį atlikti tiek teorinius, tiek eksperimentinius darbus mokslo institucijose. Šiuo teikiamu projektu bus bandoma spręsti viena iš su lazeriniu skaidrių terpių mikroapdirbimu susijusių užduočių. Bus bandoma skaitmeninio eksperimento metu realizuoti geometrinės fazės elementus, atliekančius impulsinio pluošto formos valdymą (angl. "beam shaping").Šio tyrimo, atliekamo semestro metu, pagrindinis uždavinys yra a) sumodelioti pavienių metaatomų (sudarytų arba iš sub-banginių nanodalelių klasterių arba vientisų struktūrų), b) įsivertinti tokius šių meta-atomų parametrus, kaip dvejopalūžiškumas, chirališkumas, pralaidumas, sugertis ir atspindys, c) optimizuoti metaatomų struktūrą efektyvesniai sąveikai su elektromagnetine skirtingo diapozono (optinio, THz) spinduliuote, d) skaitmeniškai sumodeliuoti Lumerical FDTD monochromatinius pluoštus formuojamus įvairiais geometrinės fazės elementais ir e) (jei užteks laiko) išnagrinėti efektus atsirandančius dėl pluoštų nemonochromatiškumo.
Projekto vykdytojai
Studentas: Klemensas Laurinavičius
Vadovas: Titas Gertus
Projekto finansavimas
Priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 veiklos „Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“ poveiklė „Studentų gebėjimų ugdymas vykdant tyrimus semestrų metu“. Projektų tikslas - skatinti studentų pasirengimą vykdyti mokslinius tyrimus ir tobulinti mokslinę kvalifikaciją.
Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-16-0257) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).
Projekto tikslas
Šios praktikos metu bus formuojami elektroaktyvių molekulių, savo sudėtyje turinčių karbazolo ir izoaloksazino aktyvius fragmentus, savitvarkiai monosluoksniai ant skaidrių elektrodų. Optinių ir elektrocheminių metodų pagalba bus tiriamos šių sluoksnių krūvininkų pernašos savybės. Vibracinės spektrometrijos pagalba bus identifikuojami nauji susidarę ryšiai ir susiformavusio monosluoksnio struktūra. Gautos struktūros bus taikomos kaip elektrochrominiai sluoksniai ir įvairių sacharidų jutikliai.
Projekto vykdytojai
Studentas: Delianas Palinauskas
Vadovas: Gintautas Bagdžiūnas
Projekto finansavimas
Priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 veiklos „Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“ poveiklė „Studentų gebėjimų ugdymas vykdant tyrimus semestrų metu“. Projektų tikslas - skatinti studentų pasirengimą vykdyti mokslinius tyrimus ir tobulinti mokslinę kvalifikaciją.
Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-16-0260) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).
Projekto tikslas
Pagrindinis Lietuvoje vandens šaltinis yra požeminis vanduo, kuris naudojamas buitinėms reikmėms ir kaip geriamasis vanduo. Beveik 80 % Lietuvos gyventojų geriamąjį vandenį gauna iš centralizuoto vandentiekio tinklo. Tačiau požeminio vandens šaltiniai gali sąveikauti su paviršiniu vandeniu, kuris savo ruožtu gali būti užterštas. Paviršinių vandenų kokybei didžiausią įtaką daro antropogeninė veikla - žemės ūkis, pramonė, transportas, buitinės atliekos. Norint užtikrinti geriamojo vandens kokybę, svarbu žinoti procesus (pvz laiką, per kurį vanduo patenka į vandenvietę), kurie lemia požeminio vandens kokybę. Tai yra ypač aktualu Neries baseine esančiuose Vilniaus ir kituose rajonuose dėl galimos taršos vandenyje tirpiais radionuklidais, kurie su vandeniu gali migruoti iš statomos ir ateityje Baltarusijoje pradėsiančios veikti Astravo branduolinės elektrinės. Todėl yra svarbu suprasti ir įvertinti Neries hidrologines savybes, sąlygojančias paviršinio vandens pernašą į požeminio vandens šaltinius.Šio projekto tikslas - įvertinti Neries paviršinio vandens sąveiką su požeminio vandens šaltiniais, įvertinti Neries paviršinio vandens dalį požeminio vandens šaltiniuose ir nustatyti upės vandens pernašos į gruntinio vandens šaltinius trukmę. Šio projekto tikslui paskiekti bus naudojama stabiliųjų izotopų santykio masių spektrometrijos metodika. Projekto metu, kiekvieną mėnesį, bus renkami bandiniai paviršinio ir požeminio vandens šaltiniuose, Neries upėje ir geriamojo vandens vandenvietėse. Toliau bus atliekama šių bandinių stabiliųjų O ir H izotopų analizė. Tai leis įvertinti Neries upės vandens dalį požeminio vandens vandenvietėse ir nustatyti vandens pernašos trukmę tarp Neries upės ir vandenviečių.
Projekto vykdytojai
Studentas: Laurynas Bučinskas
Vadovas: Andrius Garbaras
Projekto finansavimas
Priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 veiklos „Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“ poveiklė „Studentų gebėjimų ugdymas vykdant tyrimus semestrų metu“. Projektų tikslas - skatinti studentų pasirengimą vykdyti mokslinius tyrimus ir tobulinti mokslinę kvalifikaciją.
Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-16-0265) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).
Projekto tikslas
Projekto tikslas – ištirti, kaip vystosi krentančio dujų debesies sukeltas Galaktikos aktyvumo epizodas bei jo poveikis skirtingais atstumais nuo galaktikos centro. Šis darbas prisideda prie aktualaus galaktikų evoliucijos tyrimų problemos sprendimo – ryšio tarp supermasyvių juodųjų skylių maitinimo ir jų aktyvumo poveikio visos galaktikos mastu charakterizavimo. Dinaminės perturbacijos – dujų debesies ir juodąją skylę supančio dujų žiedo – susidūrimas gali sukelti aktyvumo epizodą, kuris paveikia galaktiką ir mažais masteliais, perturbuodamas tą patį žiedą, ir dideliais, sukurdamas milžiniškas dujų tėkmes.Numatomos projekto veiklos – skaitmeninio modelio realizacijų, aprėpiančių įvairias pradines tiriamos sistemos konfigūracijas, skaičiavimas ir rezultatų analizė. Pavienių realizacijų bei lyginamoji analizė leis nustatyti, kaip nuo pradinių sąlygų priklauso aktyvumo epizodo savybės ir aktyvumo poveikis Galaktikai įvairiais masteliais. Tai padės atsakyti į klausimą, ar toks scenarijus gali paaiškinti Fermi burbulų – didžiulių struktūrų abipus Galaktikos disko – kilmę ir padės geriau suprasti aktyvių galaktikų savybes.
Projekto vykdytojai
Studentas: Matas Tartėnas
Vadovas: Kastytis Zubovas
Projekto finansavimas
Priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 veiklos „Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“ poveiklė „Studentų gebėjimų ugdymas vykdant tyrimus semestrų metu“. Projektų tikslas - skatinti studentų pasirengimą vykdyti mokslinius tyrimus ir tobulinti mokslinę kvalifikaciją.
Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-16-0283) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).
-
09.3.3-LMT-K-712-15-0055 Skirtingą šiluminį laidumą turinčių padėklų panaudojimas terminės polimerizacijos tyrime. Projekto trukmė: 2019.07 - 2019.08. Vadovas - Evaldas Stankevičius, studentas - Žygimantas Prielaidas
-
09.3.3-LMT-K-712-15-0084 Sudėtingų fazinių difrakcinių elementų įrašymas giliai sufokusuotais femtosekundiniais pluoštais ir jų tyrimas. Projekto trukmė: 2019.07 - 2019.08. Vadovas - Valdemar Stankevič, studentas - Jonas Karosas
-
09.3.3-LMT-K-712-15-0085 Fluorescuojančio poliškumo sensoriaus taikymas fotodinaminės terapijos progreso sekimui ir kontroliavimui. Projekto trukmė: 2019.07 - 2019.08. Vadovas - Aurimas Vyšniauskas, studentas - Rokas Žvirblis
-
09.3.3-LMT-K-712-15-0086 Fluorescuojančių poliimidų ir jų modelinių junginių nespindulinės relaksacijos kelių tyrimas. Projekto trukmė: 2019.07 - 2019.08. Vadovas - Marius Franckevičius, studentas - Domantas Narkevičius
-
09.3.3-LMT-K-712-15-0100 Silikatinio stiklo apdirbimas asimetriniais didelio nedifraguojančios zonos ilgio lazeriniais pluoštais. Projekto trukmė: 2019.07 - 2019.08. Vadovas - Juozas Dudutis, studentas - Jokūbas Pipiras
-
09.3.3-LMT-K-712-15-0115 Cerio dangų, suformuotų zolių-gelių ir magnetroninio nusodinimo metodais, antikorozinių savybių tyrimas. Projekto trukmė: 2019.07 - 2019.08. Vadovas - Rimantas Ramanauskas, studentė - Lina Ramanauskaitė
-
09.3.3-LMT-K-712-15-0141 Fotoaktyvių sluoksnių auginimas ir jų savybių tyrimas vasaros praktikos metu. Projekto trukmė: 2019.07 - 2019.08. Vadovas - Steponas Ašmontas, studentas - Kazimieras Petrauskas
-
09.3.3-LMT-K-712-15-0147 Potenciometrinis skirtingos augimo fazės mielių S. cerevisiae sienelių pralaidumo tyrimas paveikus įvairios trukmės IEL. Projekto trukmė: 2019.07 - 2019.08. Vadovė - Raimonda Celešiūtė Germanienė, studentė - Živilė Buivydaitė
-
09.3.3-LMT-K-712-15-0155 Elektroporacijos poveikis Chlorella vulgaris dumblių ir mikrobiome dominuojančių bakterijų specifiniams ryšiams. Projekto trukmė: 2019.07 - 2019.08. Vadovas - Arūnas Stirkė, studentė - Kamilė Jonynaitė
-
09.3.3-LMT-K-712-15-0167 Ignalinos AE sukeltos 14C taršos Drūkšių ežere tyrimas. Projekto trukmė: 2019.08 - 2019.09. Vadovas - Žilvinas Ežerinskis, studentas - Laurynas Butkus
-
09.3.3-LMT-K-712-15-0174 Naujų elektrai laidžių polimerų, turinčių karbazolo pagrindą, sintezė ir laidumo tyrimas. Projekto trukmė: 2019.07 - 2019.08. Vadovas - Gintautas Bagdžiūnas, studentas - Delianas Palinauskas
-
09.3.3-LMT-K-712-15-0182 Jėgos lauko kūrimas ir parametrizacija defektiniam heksagoniniam boro nitridui. Projekto trukmė: 2019.07 - 2019.08. Vadovas - Audrius Alkauskas, studentas - Vytautas Žalandauskas
-
09.3.3-LMT-K-712-15-0184 pH daromas poveikis GMC superšeimos flavoenzimų spektroskopinėms savybėms. Projekto trukmė: 2019.07 - 2019.08. Vadovė - Renata Karpič, studentė - Eglė Plukaitė
-
09.3.3-LMT-K-712-15-0271 Sudėtiniai sūkuriniai faziniai elementai. Projekto trukmė: 2019.07 - 2019.08. Vadovas - Vytautas Jukna, studentas - Ernestas Nacius
-
09.3.3-LMT-K-712-15-0281 Infraraudonųjų šaltinių su GaAsBi kvantinių darinių aktyviąja terpe formavimas ir tyrimas. Projekto trukmė: 2019.07 - 2019.08. Vadovė - Renata Butkutė, studentas - Algirdas Jasinskas
-
09.3.3-LMT-K-712-15-0302 Anglies izotopų santykio persiskirstymo tyrimas automobilių išmetamose aerozolio dalelėse. Projekto trukmė: 2019.07 - 2019.08. Vadovas - Andrius Garbaras, studentas - Laurynas Bučinskas
Projekto tikslas
Projekto tikslas yra pritaikyti natūralias amino rūgštis tokias kaip lizinas, histidinas, ir kitas, turinčias daugiau nei vieną amino grupę, elektrocheminių jutiklių kūrimui. Tokie jutikliai bus kuriami ant lanksčių medžiagų ir tvirtinami prie odos paviršiaus, todėl jie turi būti sudaryti iš organizmui nepavojingų junginių. Tam geriausiai tinka natūralūs junginiai jau esantys žmogaus organizme. Šių amino rūgščių paskirtis būtų padaryti kai kuriuos nanodarinius, naudojamus jutiklio savybėms pagerinti, tokius kaip metalų ar jų oksidų nanodalelės, grafenas, anglies nanovamzdeliai ir kt., labiau draugiškus žmogaus odai juos modifikuojant šiomis rūgštimis arba jų polimerais. Projekto metu studentas išmoks sintetinti polimerus iš vienos ar dviejų rūšių monimerų ir juos ištirti elektrochemiškai.
Studentas: Lukas Laurinavičius
Vadovė: dr. Rasa Pauliukaitė
Projekto trukmė: 2018.10 - 2019.04
Rezultatai
Projekto metu buvo nustatytos optimalios polimerizacijos tirpalo ir elektrocheminės sąlygos elektropolimerizuojant polihistidiną sistemai, kuri veiktų kaip pagrindas biojutikliams. Taip pat gauti duomenys suteikia galimybę parinkti tinkamiausius elektropolimerizacijos parametrus polimerizuojant polihistidiną kitu tikslu.
Projekto tikslas
Siekiama sukurti naujus efektyviai dirbančius nanolapelinio dizaino hibridinės struktūros MoS2 elektrokatalizatorius vandenilio redukcijai iš vandens nenaudojant tauriųjų metalų. Tuo tikslu hidroterminės sintezės būdu ant laidžių pagrindų bus formuojami ir tiriami nanostruktūrizuotų molibdeno sulfido su organiniais fragmentais gazonai. Siekiami sukurti katalizatoriai analogų neturi. Sėkmės atveju, efektyvūs produktai būtų patentuojami.
Studentas: Paulius Gaigalas
Vadovas: dr. Arūnas Jagminas
Projekto trukmė: 2018.10 - 2019.04
Rezultatai
Šio projekto metu buvo formuojamos hibridinės molibdeno disulfido nanolapelinės dangos ant molibdeno pagrindų. Suformuoti elektrodai naudoti kaip elektrokatalizatoriai vandenilio išsiskyrimo reakcijai. Ištirta glicino įtaka MoS2 elektrokatalizinėms savybėms, pastebėta, jog glicino įterpimas padidina sukurtų elektrokatalizatorių efektyvumą bei pagerina stabilumą.
Projekto tikslas
Projektas skirtas ugdyti studentų gebėjimus vykdant tyrimus semestro metu. Jo metu bus siekiama išvystyti germanio pagrindu pagamintų optinių komponentų prototipus. Germanis yra viena iš svarbiausių aukšto lūžio rodiklio medžiagų optinėms dangoms dėl savo plataus skaidrumo juostos infraraudonosios spinduliuotės srityje. Taip pat jis yra tinkamas naudoti kaip apsauginį elektromagnetinės interferencijos ekranavimo medžiagą. Ši medžiaga yra pakankamai kieta bei tanki. Dėl šios medžiagos aukšto lūžio rodiklio, optiniams komponentams pagamintiems iš germanio reikalingos skaidrinančios dangos.
Lietuvių kompanijos lyderiauja pasaulyje pagal specialiai pagal užsakymą gaminamas lazerines sistemas. Šiuo metu stebima padidėjusi paklausa infraraudonajai spinduliuotei pritaikytoms dangoms, todėl šis projektas gali būti tik pirminis žingsnis didesnės apimties projektui. Projekto metu, studentas optimizuos germanio nusodinimo sąlygas naudodamasis realaus laiko monitoringu. Pagamins bandinius optimizuotomis sąlygomis bei detaliai charakterizuos jų optines bei morfologines savybes. Projektas GeDang padės įgauti studentui daugiau mokslinių žinių bei įgūdžių studijų semestro metu, vykdant ši mokslinį tyrimą.
Studentas: Naglis Kyžas
Vadovas: dr. Alexandr Belosludtsev
Projekto trukmė: 2018.10 - 2019.04
Rezultatai
Ištirtas atkaitinimo poveikis germanio sluoksniams. Parodyti galimi germanio sluoksnių taikymai optinėms dangoms ir sensorikai.
Projekto tikslas
Projekto tikslas yra kvantinių trinarių GaAsBi darinių, skirtų artimosios IR srities šaltinių aktyviajai terpei, technologijos išvystymas. Projekte bus fokusuojamasi į daugybinių GaAsBi kvantinių duobių (MQW), pasižyminčių intensyvia liuminescencija ties 1,0 - 1,2 μm bangos ilgiais, technologijos optimizavimą. Tokio bangos ilgio spinduliuotės šaltiniai galėtų būti panaudojami aplinkosaugoje atmosferos užterštumo, „žaliųjų“ namų stebėsenai, oro ir vandens taršos matavimui. Ateities taikymai taip pat siejami su medicininėmis spektroskopinėmis sistemomis ir biojutikliais neinvaziniam ligų atpažinimui ir vaizdinimui, maisto pramone, siekiant aptikti itin mažas toksiškų bioproduktų dozes. Projekto vykdymo metu bus optimizuota aktyviosios bismido kvantinių duobių terpės, emituojančios 1,0 - 1,2 μm bangos ilgių srityje, molekulinių pluoštelių epitaksijos technologija. Bus atliktas tyrimas, apimantis kvantinių GaAsBi duobių su skirtingu Bi kiekiu ir skirtinga forma, įtempiais bei pločiu auginimą ir tyrimą, barjerui tinkamiausios medžiagos ir jos auginimo parametrų paiešką. Rentgeno spindulių difrakcijos, fotoliuminescencijos, atominių jėgų mikroskopijos, skenuojančiosios elektronų mikroskopijos ir peršviečiamosios elektronų mikroskopijos tyrimais bus įvertinta technologinių sąlygų įtaka kvantinių darinių optinėms savybėms.
Studentas: Algirdas Jasinskas
Vadovė: dr. Renata Butkutė
Projekto trukmė: 2018.10 - 2019.04
Rezultatai
Darbo metu ištobulinus GaAsBi daugybinių kvantinių duobių auginimo technologiją pavyko daugiau nei 1000 kartų padidinti šių sluoksnių fotoliuminescencijos intensyvumą, pasiekti puikią kristalinę sandarą bei glotnų paviršių, t.y. patenkinti visus spinduoliams būtinus reikalavimus. Ateityje šie sluoksniai bus naudojami kaip aktyvioji terpė NIR šviesos šaltiniuose.
Projekto tikslas
Projekto tikslas – ištirti, kaip priklauso dujų akrecija į juodąją skylę nuo šią akreciją sukeliančio dujų debesies smūgio į juodąją skylę supantį dujų diską savybių. Šis darbas prisideda prie aktualios galaktikų evoliucijos ir aktyvių galaktikų tyrimų problemos sprendimo – atsakymo į klausimą, kaip dujos iš didelių galaktinių mastelių pasiekia pačiame centre esančią palyginus mažą supermasyvią juodąją skylę. Dinaminės perturbacijos, tokios kaip dujų debesies ir dujų disko susidūrimas, gali suardyti stabilias dujų struktūras ir leisti daliai jų įkristi į juodąją skylę, kartu išspinduliuojant milžinišką kiekį energijos ir paveikiant visos galaktikos savybes.
Numatomos projekto veiklos – skaitmeninio modelio realizacijų, aprėpiančių įvairias pradines tiriamos sistemos konfigūracijas, skaičiavimas ir rezultatų analizė. Pavienių realizacijų bei lyginamoji analizė leis nustatyti, kaip nuo pradinių sąlygų priklauso susiformuojančių dujų struktūrų savybės, kaip kinta medžiagos kritimo į juodąją skylę sparta laikui bėgant. Tai leis įvertinti, kiek panašūs procesai – stochastiškų dujų debesų orbitų sukeliami susidūrimai – gali prisidėti prie supermasyvių juodųjų skylių maitinimo įvairiose galaktikose.
Studentas: Matas Tartėnas
Vadovas: dr. Kastytis Zubovas
Projekto trukmė: 2018.10 - 2019.04
Rezultatai
Projekto metu sukurtos skaitmeninio modelio realizacijos leido nustatyti juodosios skylės akrecijos spartos priklausomybę nuo debesies kritimo kampo. Taip pat įvertinti tokių perturbacijų sukelti pokyčiai sistemos morfologijoje, bei indukuoto aktyvumo periodo metu išlaisvinta energija.
Projekto tikslas
Šio tyrimo tikslas yra ištirti dimetildihidropireno (DHP) junginio fotochromines savybes pasitelkus stacionarios ir skirtuminės sugerties metodus. Tyrimo metu bus nustatytos dviejų, su vienodais ir skirtingais DHP pakaitais, junginių dinaminės fotocheminių virsmų charakterisikos (žadinant UV bei regimąja šviesa), įvertintos virsmų charakteristikų priklausomybės nuo tirpiklio klampos ir poliškumo bei identifikuotos skirtuminės sugerties spektruose atskirų DHP būsenų komponentės. Tikimasi, jog gauti rezultatai padės pagilinti žinias apie DHP fotocheminio virsmo mechanizmą.
Studentas: Ignas Čiplys
Vadovė: dr. Renata Karpič
Projekto trukmė: 2018.10 - 2019.04
Rezultatai
Įgyvendinus projektą „Fotochrominių dimetildihidropireno junginių skirtuminės sugerties spektroskopija“ buvo ištirtos dimetildihidropirenų fotofizikinių savybių pokyčiai tiesioginio ir grįžtamojo fotochrominio virsmo metu. Tyrimo metu, skirtuminės sugerties signaluose buvo identifikuoti su fotochrominiu virsmu susiję signalo pokyčiai ir jų trukmės.
Projekto tikslas
Fotonika yra yra pripažinta Europos Komisijos (EK) kaip viena iš kertinių įgalinančių technologijų, tuo pačiu ji yra viena iš Sumaniosios specializacijos krypčių Lietuvoje. Sudėtinė fotonikos dalis yra lazerinis skaidrių terpių mikroapdirbimas. Tai yra sudėtingas procesas, kurio metu įvairios skaidrios terpės yra pjaunamos, skaidomos bei apdirbamos tūryje. Šalia poveikio lazerio impulsu, dažnai yra naudojamas vėlesnis apdirbimas, toks, kaip paveiktos medžiagos cheminis ėsdinimas. Tai yra ypač naudojama, kuriant bei gaminant mikrofluidines sitemas, analitines mikrostruktūras (System-On-TheChip).
Tiek Lietuvos lazerių pramonės kompanijos, tiek moksliniai tyrimo centrai, dirbantys su skaidrių terpių mikroapdirbimu, jaučia poreikį atlikti tiek teorinius, tiek eksperimentinius darbus mokslo institucijose. Šiuo teikiamu projektu bus bandoma spręsti viena iš su lazeriniu skaidrių terpių mikroapdirbimu susijusių užduočių, būtent, kryptingą bei valdomą lazeriu paveiktos medžiagos cheminį ėsdinimą.
Studentė: Kamilė Kasačiūnaitė
Vadovė: dr. Jurga Juodkazytė
Projekto trukmė: 2018.10 - 2019.04
Rezultatai
Projekto metu parinktos cheminio ėsdinimo sąlygos (tirpalo sudėtis bei temperatūra), užtikrinančios optimalią lazeriu paveiktų skirtingos cheminės sudėties stiklų ėsdinimo spartą. Įvertina lazerinio poveikio parametrų įtaka cheminio ėsdinimo procesui bei Rentgeno fotoelektroninės spektroskopijos metodu tirti cheminiai pokyčiai, vykstantys stikle lazerinio apdorojimo bei cheminio ėsdinimo metu. Gauti rezultatai padeda geriau suprasti skirtinguose stikluose vykstančius procesus bei yra vertingi praktiniu požiūriu.
Projekto tikslas
Fotonika yra yra pripažinta Europos Komisijos (EK) kaip viena iš kertinių įgalinančių technologijų. Sudėtinė fotonikos dalis yra lazerinis skaidrių terpių mikroapdirbimas. Tai yra sudėtingas procesas, kurio metu įvairios skaidrios terpės yra pjaunamos, skaidomos bei apdirbamos tūryje. Tokie procesai vis dažniau reikalauja netradicinių lazerinių pluoštų, kur tampa svarbi ir pluošto struktūra židinio židinio aplinkoje. Dėl šios priežasties yra svarbu gebėti valdyti impulsinio pluošto struktūrą bei erdvinę-laikinę sandarą.
Tiek Lietuvos lazerių pramonės kompanijos, tiek moksliniai tyrimo centrai, dirbantys su skaidrių terpių mikroapdirbimu, jaučia poreikį atlikti tiek teorinius, tiek eksperimentinius darbus mokslo institucijose. Šiuo teikiamu projektu bus bandoma spręsti viena iš su lazeriniu skaidrių terpių mikroapdirbimu susijusių užduočių. Bus bandoma eksperimentiškai realizuoti įvairios formos skerspjūvio (apskritiminio, parabolinio, eliptinio ir t.t.) bei kontroliuojamo tiesinio židinio formos lazerinius pluoštus.
Pagrindinis projekto tikslas yra naujų monochromatinių bei ultratrumpų pluoštų formavimas su geometrinės fazės (GF) elementais. Šių elementų pagalba bus formuojami naujoviškos sandaros lazeriniai pluoštai. Formuojama bus dviem būdais: a) kaip sklaida pralaidume nuo difrakcinio elemento bei b) kaip erdvinio spektro elementas. Bus metodiškai nagrinėjamas šių pluoštų sklidimas bei sistemiškai tobulinami GF elementai atsižvelgiant į eksperimentinius rezultatus. Vykdant šį projektą bus išvystyti naujo tipo difrakciniai bei erdviniai-spektriniai elementai, skirti specifiniams skaidrių terpių apdirbimui pritaikytiems impulsiniams pluoštams sukurti. Tai leistų Fotoninių technologjų industrinei laboratorijai paspartinti industrinio tipo prototipo sukūrimą bei motyvuotų jauną tyrėją tęsti karjerą Lietuvos moksle.
Studentas: Pavel Gotovski
Vadovas: dr. Sergejus Orlovas
Projekto trukmė: 2018.10 - 2019.04
Rezultatai
- Buvo išnagrineti vektoriniai Beselio ir parabolinio cilindro pluoštai. Pritaikius optinio židinio inžinerijos metodus buvo sumodeliuoti ivairus ašinio ir skersinio intensyvumo skirstiniai.
- Buvo susipažinta su geometrines fazes elementais, kurie yra irašomi stikle suformavus femtosekundiniais impulsais indukuotas nanogardeles. Buvo išvystyti keli skaitmeniniai metodai, leidžiantys perkoduoti difrakcines kaukes i geometrines fazes elementus.
- Buvo išnagrineta femtosekundines trukmes impulsu saveika su geometrines fazes elementais - charakterizuota chromatine aberacija bei pasiulyti budai ja kompensuoti.
- Buvo išanalizuotos aberacijos (tame tarpe ir sferine) atsirandancios del sugeneruotu pluoštu perejimo pro dveju skaidriu terpiu sandura bei pasiulyti metodai šias aberacijas kompensuoti.
Rezultatai buvo pristatyti konferencijoje CLEO 2019.
Projekto tikslas
Viena iš svarbiausių sričių medicinoje, farmacijoje ir biotechnologijoje yra sąveikaujančių molekulių tyrimai. Tokios žinios gali padėti kuriant efektyvesnius vaistus ligų gydymui, nes svarbu žinoti kiek paviršiaus receptorių turi būti aktyvinta signalo perdavimui ląstelėse, koks turi būti sąveikos stiprumas ar trukmė ir t.t. Taikant visiško vidaus atspindžio mikroskopiją (TIRF) ir Forsterio rezonanzinės energijos pernašos (FRET) metodą projekto metu bus siekiama atlikti GCSF receptoriaus ir ligando sąveikos stebėjimus ir nustatyti jos trukmę, sąveikaujančių molekulių dalį, veikimo pobūdį. Taip pat šio metodo vienas iš privalumų – galimybė atlikti stebėjimus in vivo. Tyrinėti baltymo-baltymo sąveiką gyvose žinduolinėse ląstelėse yra svarbu, nes tai atitinka natūralią aplinką, gautus duomenis galima palyginti su dirbtinėse sistemose atliktais tyrimais, taip pat stebėti
atsiradusius pokyčius ląstelėje po signalo perdavimo, matuoti sąveikos trukmę, įvertinti jos pastovumą ir sąveikaujančių molekulių dalį. Projekto tikslas - granuliocitų kolonijas stimuliuojančio faktoriaus receptoriaus (GCSFR) pagrindu kurti žinduolinių ląstelių modelį, tinkantį GCSFR sąveikos su ligandu GCSF tyrimams ant žinduolinių ląstelių.
Studentė: Ernesta Pocevičiūtė
Vadovas: dr. Arūnas Stirkė
Projekto trukmė: 2018.10 - 2019.04
Rezultatai
Projekto metu gauti rezultatai yra svarbūs kuriant metodiką, pagal kurią būtų galima atlikti receptoriaus ir jo ligando sąveikos tyrimus gyvų ląstelių paviršiuje taikant visiško vidaus atspindžio mikroskopiją.
Projekto tikslas
Fotonika yra pripažinta Europos Komisijos (EK) kaip viena iš kertinių įgalinančių technologijų. Sudėtinė fotonikos dalis yra lazerinis skaidrių terpių mikroapdirbimas. Tai yra sudėtingas procesas, kurio metu įvairios skaidrios terpės yra pjaunamos, skaldomos bei apdirbamos tūryje. Tokie procesai vis dažniau reikalauja netradicinių lazerinių pluoštų, kur tampa svarbi ir pluošto struktūra židinio aplinkoje. Dėl šios priežasties svarbu gebėti valdyti impulsinio pluošto struktūrą bei erdvinę-laikinę sandarą. Lazeriniame mikroapdirbime tampa svarbi ir elektromagnetinio pluošto poliarizacija.
Literatūroje atsiranda vis daugiau nuorodų į tai, jog poliarizacija gali gerokai pagerinti skaidrių terpių lazerinio mikroapdirbimo efektyvumą naudojant femtosekundinių trukmių impulsus.
Geometrinės fazės elementai įgalina sugeneruoti įvairius impulsinius pluoštus, turinčius tam tikrus fazės, intensyvumo ir poliarizacijos skirstinius. Pasitelkus šiuos elementus bus tyrinėjamas skaidrių terpių mikroapdirbimas vektoriniais ir sūkuriniais Beselio pluoštais. Tikimasi, kad tokie pluoštai, turintys intesyvumo skirstinyje skylę ties pluošto centru, suspaus medžiagą dėl smūginių garso bangų taip sukurdami švaresnius pjovimo kanalus.
Studentas: Justas Baltrukonis
Vadovas: dr. Vytautas Jukna
Projekto trukmė: 2018.10 - 2019.04
Rezultatai
Projekto metu sėkmingai skaitmeniškai sumodeliuoti ir eksperimentiškai realizuoti bei išmatuoti vektoriniai ir sūkuriniai Besselio pluoštai ir jų komponentės. Atlikti pažeidimų formavimosi skaidriose terpėse naudojant gautus pluoštus tyrimai, o pastebėjus tendencingas skilimų aplink pažeidimus susidarymo kryptis, atlikti skaidrių medžiagų pjaustymo eksperimentai.
Rezultatai pristatyti trijose tarptautinėse konferencijose.
Projekto tikslas
Fotonika yra vieną iš prioritetinių MTEP sričių Lietuvoje. Sudėtinė fotonikos dalis yra femtosekundinių, didelės impulso galios lazerių fizika. Naudojant tokio tipo lazerinį žadinimą generuojami didelės energijos rentgeno spinduliai. Tai sukelia radiacinės saugos iššūkių apdirbant medžiagas itin trumpais lazeriniais impulsais, bet tuo pačiu atveria naujas galimybes panaudoti šią antrinę spinduliuotę ultrasparčiųjų vyksmų tyrimuose. Šiuo teikiamu projektu bus bandoma maksimizuoti, femtosekundiniais lazerio impulsais sugeneruotos rentgeno spinduliuotės, spektrinį šviesį 1 keV – 20 keV srityje. Tam bus naudojami šarminių metalų halogenidai, kurie pasižymi patraukliomis savybėmis – turi didelį draustinės juostos tarpą ir yra skaidrūs plačiame elektromagnetinių bangų intervale.
Projekto metu eksperimentiškai bus optimizuojamos lazerinio žadinimo sąlygos, parenkant įvairius šarminių metalų halogenidų taikinius. Parinkus optimalų taikinio ir lazerinio pluošto parametrų derinį, bus tyrinėjamas femtosekundiniais lazerio impulsais sugeneruotos rentgeno spinduliuotės pasiskirstymas erdvėje ir tos spinduliuotės išeiga. Sėkmingai įvykdyti uždaviniai įgalintų partnerius sukurti naujo tipo rentgeno šaltinio industrinį prototipą bei motyvuotų jauną tyrėją tęsti karjerą.
Studentė: Karolina Varsockaja
Vadovas: dr. Jonas Reklaitis
Projekto trukmė: 2018.10 - 2019.04
Rezultatai
Projekto vykdymo metu optimizuotos lazerinio žadinimo sąlygos, parenkant įvairius šarminių metalų halogenidų taikinius (KBr, NaBr, NaI, KI, CsCl, CsI). Tipinės Rentgeno izotropinės spinduliuotės srauto vertės 1e6 ir 2.8e5 fotonų per sekundę, atitinkamai ties 4 keV ir 12 keV. Stebėta Rentgeno spinduliuotės anizotropija už taikinio, tačiau dėl silpno signalo neįmanoma atlikti kiekybinio įvertinimo.
Pagrindiniai rezultatai pristatyti tarptautinėje mokslinėje konferencijoje Open Readings 2019.
Projekto tikslas
Projektas yra skirtas ugdyti studentų gebėjimus vykdant tyrimus semestro metu. Projekto metu bus ištirta taškinių ir linijinių defektų sąveika heksagoniniame boro nitride (h-BN) naudojant klasikinius sąveikos potencialus ir molekulinę dinamiką. h-BN ir kitų dvimačių (2D) ir sluoksniuotų (angl. layered) medžiagų tyrimai ir panaudojimas naujos kartos elektronikos ir optoelektronikos prietaisuose yra daug dėmesio sulaukianti tyrimų tema. Neseniai atrasta pavienių fotonų emisija iš defektų atveria galimybes pritaikyti h-BN kvantinei kompiuterijai, kvantinei komunikacijai ir kvantinei metrologijai. Deja, iki šiol vyksta diskusijos dėl tikslaus h-BN pavienių fotonų emisijos mechanizmo. Žinant šios pavienių fotonų emisijos mechanizmą, būtų galima kurti ir optimizuoti kompaktiškus ir efektyvius kvantinės optoelektronikos prietaisus. Cheminio nusodinimo iš garų fazės (CVD) metu, auginant h-BN neišvengiamai atsiranda taškinių defektų, dislokacijų, kristalinių domenų ribų, o eksperimentiniai rezultatai rodo kvantinę emisiją srityse, kuriose yra šie defektai. Projekto metu studentas pereis prie sudėtingesnių h-BN sistemų modeliavimo darbų, įgaus praktinių įgūdžių dirbti su molekulinės dinamikos simuliacijų programomis ir įgaus žinių apie taškinių ir linijinių defektų sąveikas. Šie rezultatai duos svarbių įžvalgų apie egzistuojančius efektus tiriamose ir leisti priartėti prie kvantinės emisijos mechanizmo atradimo. Projektas padės studentui įgauti daugiau mokslinių žinių bei įgūdžių studijų metu ir tęsti pradėtus darbus Lietuvoje.
Studentas: Vytautas Žalandauskas
Vadovas: dr. Audrius Alkauskas
Projekto trukmė: 2018.10 - 2019.04
Rezultatai
Projekto metu kompiuterinio modeliavimo metodais buvo ištirtos spėjamo pavienius fotonus emituojančio taškinio defekto sąveikos su linijiniais dislokacijos defektais tūriniame heksagoniniame boro nitride. Linijinių defektų sukurti kristaliniai sutrikdymai ir įtempimai dvimačiuose kristaluose tęsiasi dideliais atstumais, daro įtaką vietinei taškinių defektų geometrijai ir galimai jų optinėms savybėms bei suteikia svarbių įžvalgų tyrimams ateityje.
- 09.3.3-LMT-K-712-09-0081 (1200-SF108). Didelio elektrochemiškai aktyvaus paviršiaus ploto molibdeno oksido sluoksnių sintezė zolių-gelių metodu. 2018.07-2018.08. Vadovas - Skirmantė Butkutė, Studentas - Agnė Minderytė.
- 09.3.3-LMT-K-712-09-0083 (1200-SF109). Aktyvios korozinės apsaugos Ce dangos. 2018.07-2018.08. Vadovas - Rimantas Ramanauskas, Studentas - Delianas Palinauskas.
- 09.3.3-LMT-K-712-09-0105 (1200-SF110). Barjerinių HfO2 sluoksnių formavimas ant Mg-Nb lydinio paviršiaus atominių sluoksnių nusodinimo metodu ir korozinių savybių tyrimas. 2018.07-2018.08. Vadovas - Konstantinas Leinartas, Studentas - Gabrielius Ernis Valiulis.
- 09.3.3-LMT-K-712-09-0106 (1200-SF111). Mg lydinio paviršiaus modifikavimas atominių sluoksnių nusodinimo metodu suformuotu TiO2 ir elektrocheminių savybių tyrimas Hanks‘o tirpale. 2018.07-2018.08. Vadovas - Asta Grigucevičienė, Studentas - Silvija Juciutė.
- 09.3.3-LMT-K-712-09-0138 (3500-SF112). Peteliškės tipo terahercinės spinduliuotės detektorių kūrimas ant aliuminio galio nitrido - galio nitrido heterosandūros. 2018.07-2018.08. Vadovas - Irmantas Kašalynas, Studentas - Justinas Jorudas.
- 09.3.3-LMT-K-712-09-0196 (2300-SF113). Fotopolimerizacijos proceso tyrimas panaudojant iš anskto pašildytą bandinį ir interferencinę litografiją. 2018.07-2018.08. Vadovas - Evaldas Stankevičius, Studentas - Žygimantas Prielaidas.
- 09.3.3-LMT-K-712-09-0229 (2700-SF114). Femtosekundinės trukmės vektorinių parabolinių nedifraguojančių ir dispersiškai medžiagoje neplintančių pluoštų tyrimas (ParaFemto). 2018.07-2018.08. Vadovas - Sergejus Orlovas, Studentas - Pavel Gotovski.
- 09.3.3-LMT-K-712-09-0240 (2200-SF115). Vektoriniai Matjė tipo nedifraguojantys ir nedisperguojantys femtosekundiniai pluoštai skaidriame dielektrike (VektorFemto). 2018.07-2018.08. Vadovas - Vidmantas Remeikis, Studentas - Vitalis Vosylius.
- 09.3.3-LMT-K-712-09-0247 (1200-SF116). Lazeriu indukuoto cheminio stiklų ėsdinimo tyrimas (LaCheStik). 2018.07-2018.08. Vadovas - Irena Savickaja, Studentas - Kamilė Kasačiūnaitė.
- 09.3.3-LMT-K-712-09-0250 (2200-SF117). Rentgeno spinduoliuotės žadinimo femtosekundinio lazerio impulsais išeigos optimizavimas. 2018.07-2018.08. Vadovas - Artūras Plukis, Studentas - Ernestas Nacius.
- 09.3.3-LMT-K-712-09-0254 (3400-SF118). Legiruoto polimero sintezė ant tekstilinio audinio substrato. 2018.07-2018.08. Vadovas - Arūnas Stirkė, Studentas - Augustas Šukys.
- 09.3.3-LMT-K-712-09-0258 (3400-SF119). PEF poveikio tyrimas skirtingų mielių kamienų sienelei. 2018.07-2018.08. Vadovas - Raimonda Celiešiūtė, Studentas - Živilė Buivydaitė.
- 09.3.3-LMT-K-712-09-0268 (2300-SF120). Metalinės dangos nusodinimas ant stiklo, panaudojant lokalų paviršiaus aktyvavimą lazerine spinduliuotę – lazerio parametrų įtaką dangos kokybei. 2018.07-2018.08. Vadovas - Karolis Ratautas, Studentas - Modestas Sadauskas.
- 09.3.3-LMT-K-712-09-0273 (2300-SF121). Stiklo padengto plona vandens plėvele pjovimas didelio impulsų pasikartojimo dažnio lazerine spinduliuote. 2018.07-2018.08. Vadovas - Edgaras Markauskas, Studentas - Laimis Zubauskas.