Tiesinės magnetovaržos dvimatėse (2D) medžiagose ir nanostruktūrose tyrimas

Temos vadovas: dr. Vilius Vertelis (kreiptis rekomendacijos)

Tiesinės magnetovaržos dvimatėse (2D) medžiagose ir nanostruktūrose tyrimas

Pažangiai mokslinei ir pramoninei įrangai būtini kompaktiški magnetinio lauko jutikliai, pasižymintys dideliu jautriu plačiame magnetinių laukų ir temperatūrų intervale. Vis dėlto rinkoje trūksta komercinių jutiklių, galinčių tiksliai matuoti stiprius magnetinius laukus, pradedant nuo maždaug 10 kG ir siekiant megagausus. Dėl šios priežasties itin aktualu ieškoti naujų medžiagų ir kurti nanostruktūras, kurios demonstruotų neįprastas savybes ar naujus fizikos reiškinius, tinkamus taikyti stipraus magnetinio lauko jutikliuose.
Šiame darbe pagrindinis dėmesys skiriamas plonų sluoksnių, nanostruktūrų ir dvimačių (2D) medžiagų tyrimams, kurios pasižymi tiesine, neįsisotinančia magnetovarža (MR) net ir esant labai stipriems magnetiniams laukams. Ankstesni tyrimai parodė, kad tam tikras struktūrinės netvarkos lygis įvairiose medžiagų klasėse — tokiose kaip nestechiometriniai sidabro chalkogenidai, siaurajuosčiai puslaidininkiai ar 2D medžiagos, įskaitant grafeną ir pereinamųjų metalų dichalkogenidus — gali išplėsti tiesinės MR sritį iki itin didelių magnetinių laukų (50 T ir daugiau) bei užtikrinti stabilumą plačiame temperatūrų diapazone.
Šio darbo tikslas — ištirti, kaip į grafeną, MoS₂, plonus bismuto sluoksnius ir kitas dvimačio tipo struktūras įvesta nestechiometrija arba struktūriniai defektai veikia jų magnetovaržą, ir išsiaiškinti tiesinės MR(B) priklausomybės kilmę šiose medžiagose.