Visi Nobelio fizikos premijos laureatai
1901–2026 m. Nobelio fizikos premija buvo įteikta 120 kartų ir ją pelnė 231 laureatas. Johnas Bardeenas yra vienintelis laureatas, Nobelio fizikos premiją gavęs du kartus – 1956 ir 1972 m. Taigi iš viso šią premiją yra gavę 230 skirtingų asmenų.
2020-ieji
| Metai | Laureatai | Už ką skirta premija |
|---|---|---|
| 2026 | Francis Halzen | „Už lemiamą indėlį kuriant „IceCube“ neutrinų observatoriją ir atrandant didelės energijos astrofizinės kilmės neutrinus.“ |
| 2025 | John Clarke, Michel H. Devoret ir John M. Martinis | „Už makroskopinio kvantinio tuneliavimo ir energijos kvantavimo elektros grandinėje atradimą.“ |
| 2024 | John J. Hopfield ir Geoffrey Hinton | „Už fundamentalius atradimus ir išradimus, sudariusius sąlygas mašininiam mokymuisi naudojant dirbtinius neuroninius tinklus.“ |
| 2023 | Pierre Agostini, Ferenc Krausz ir Anne L’Huillier | „Už eksperimentinius metodus, leidžiančius generuoti atosekundžių trukmės šviesos impulsus elektronų dinamikai medžiagoje tirti.“ |
| 2022 | Alain Aspect, John Clauser ir Anton Zeilinger | „Už eksperimentus su susietaisiais fotonais, patvirtinusius Belo nelygybių pažeidimą, ir novatorišką indėlį į kvantinės informacijos mokslą.“ |
| 2021 | Bendras apdovanojimo motyvas | „Už novatorišką indėlį į sudėtingų fizikinių sistemų supratimą.“ |
| Syukuro Manabe ir Klaus Hasselmann | „Už Žemės klimato fizikinį modeliavimą, jo kintamumo kiekybinį įvertinimą ir patikimą globalinio atšilimo prognozavimą.“ | |
| Giorgio Parisi | „Už netvarkos ir svyravimų sąveikos fizikinėse sistemose – nuo atominių iki planetinių mastelių – atradimą.“ | |
| 2020 | Roger Penrose | „Už atradimą, kad juodųjų skylių susidarymas yra tvirta bendrosios reliatyvumo teorijos prognozė.“ |
| Reinhard Genzel ir Andrea Ghez | „Už supermasyvaus kompaktiško objekto mūsų galaktikos centre atradimą.“ |
2010-ieji
| Metai | Laureatai | Už ką skirta premija |
|---|---|---|
| 2019 | Bendras apdovanojimo motyvas | „Už indėlį į Visatos evoliucijos ir Žemės vietos kosmose supratimą.“ |
| James Peebles | „Už teorinius atradimus fizikinės kosmologijos srityje.“ | |
| Michel Mayor ir Didier Queloz | „Už egzoplanetos, skriejančios aplink į Saulę panašią žvaigždę, atradimą.“ | |
| 2018 | Bendras apdovanojimo motyvas | „Už novatoriškus išradimus lazerinės fizikos srityje.“ |
| Arthur Ashkin | „Už optinių pincetų sukūrimą ir jų pritaikymą biologinėms sistemoms.“ | |
| Gérard Mourou ir Donna Strickland | „Už didelio intensyvumo itin trumpų optinių impulsų generavimo metodą.“ | |
| 2017 | Rainer Weiss, Barry C. Barish ir Kip S. Thorne | „Už lemiamą indėlį kuriant LIGO detektorių ir stebint gravitacines bangas.“ |
| 2016 | David J. Thouless, F. Duncan M. Haldane ir J. Michael Kosterlitz | „Už teorinius topologinių fazinių virsmų ir topologinių medžiagos fazių atradimus.“ |
| 2015 | Takaaki Kajita ir Arthur B. McDonald | „Už neutrinų osciliacijų atradimą, parodžiusį, kad neutrinai turi masę.“ |
| 2014 | Isamu Akasaki, Hiroshi Amano ir Shuji Nakamura | „Už efektyvių mėlynųjų šviesos diodų išradimą, leidusį sukurti ryškius ir energiją taupančius baltosios šviesos šaltinius.“ |
| 2013 | François Englert ir Peter Higgs | „Už teorinį mechanizmo, padedančio suprasti subatominių dalelių masės kilmę, atradimą. Šis mechanizmas neseniai buvo patvirtintas CERN Didžiajame hadronų greitintuve ATLAS ir CMS eksperimentais atradus prognozuotą fundamentaliąją dalelę.“ |
| 2012 | Serge Haroche ir David J. Wineland | „Už novatoriškus eksperimentinius metodus, leidžiančius matuoti ir valdyti atskiras kvantines sistemas.“ |
| 2011 | Saul Perlmutter, Brian P. Schmidt ir Adam G. Riess | „Už spartėjančio Visatos plėtimosi atradimą stebint tolimas supernovas.“ |
| 2010 | Andre Geim ir Konstantin Novoselov | „Už novatoriškus dvimatės medžiagos – grafeno – tyrimus.“ |
2000-ieji
| Metai | Laureatai | Už ką skirta premija |
|---|---|---|
| 2009 | Charles K. Kao | „Už novatoriškus pasiekimus šviesos perdavimo šviesolaidžiais optiniam ryšiui srityje.“ |
| Willard S. Boyle ir George E. Smith | „Už vaizdą fiksuojančios puslaidininkinės grandinės – CCD jutiklio – išradimą.“ | |
| 2008 | Yoichiro Nambu | „Už spontaniškai pažeistos simetrijos mechanizmo subatominėje fizikoje atradimą.“ |
| Makoto Kobayashi ir Toshihide Maskawa | „Už pažeistos simetrijos kilmės atradimą, leidusį numatyti, kad gamtoje egzistuoja bent trys kvarkų šeimos.“ | |
| 2007 | Albert Fert ir Peter Grünberg | „Už gigantiškojo magnetovaržos efekto atradimą.“ |
| 2006 | John C. Mather ir George F. Smoot | „Už kosminės mikrobangų foninės spinduliuotės juodojo kūno spektro formos ir anizotropijos atradimą.“ |
| 2005 | Roy J. Glauber | „Už indėlį į optinio koherentiškumo kvantinę teoriją.“ |
| John L. Hall ir Theodor W. Hänsch | „Už indėlį plėtojant lazeriu pagrįstą precizinę spektroskopiją, įskaitant optinių dažnių šukų metodą.“ | |
| 2004 | David J. Gross, H. David Politzer ir Frank Wilczek | „Už asimptotinės laisvės stipriosios sąveikos teorijoje atradimą.“ |
| 2003 | Alexei Abrikosov, Vitaly L. Ginzburg ir Anthony J. Leggett | „Už novatorišką indėlį į superlaidininkų ir superskysčių teoriją.“ |
| 2002 | Raymond Davis Jr. ir Masatoshi Koshiba | „Už novatorišką indėlį į astrofiziką, ypač už kosminių neutrinų aptikimą.“ |
| Riccardo Giacconi | „Už novatorišką indėlį į astrofiziką, padėjusį atrasti kosminius rentgeno spindulių šaltinius.“ | |
| 2001 | Eric Cornell, Wolfgang Ketterle ir Carl Wieman | „Už Bozės ir Einšteino kondensato sukūrimą retose šarminių atomų dujose ir ankstyvuosius fundamentaliuosius šių kondensatų savybių tyrimus.“ |
| 2000 | Bendras apdovanojimo motyvas | „Už fundamentaliuosius darbus informacinių ir ryšių technologijų srityje.“ |
| Zhores Alferov ir Herbert Kroemer | „Už puslaidininkinių heterostruktūrų, naudojamų sparčiosios elektronikos ir optoelektronikos srityse, sukūrimą.“ | |
| Jack Kilby | „Už indėlį išrandant integrinę grandinę.“ |
1990-ieji
| Metai | Laureatai | Už ką skirta premija |
|---|---|---|
| 1999 | Bendras apdovanojimo motyvas | Gerardus 't Hooft ir Martinus J. G. Veltman |
| Bendras apdovanojimo motyvas | „Už elektrosilpnosios sąveikos kvantinės struktūros išaiškinimą.“ | |
| 1998 | Robert B. Laughlin, Horst L. Störmer ir Daniel C. Tsui | „Už naujos kvantinio skysčio formos, pasižyminčios dalinį krūvį turinčiais sužadinimais, atradimą.“ |
| 1997 | Steven Chu, Claude Cohen-Tannoudji ir William D. Phillips | „Už atomų aušinimo ir sulaikymo lazerio šviesa metodų sukūrimą.“ |
| 1996 | David M. Lee, Douglas D. Osheroff ir Robert C. Richardson | „Už superskystumo helio-3 atradimą.“ |
| 1995 | Bendras apdovanojimo motyvas | „Už novatorišką eksperimentinį indėlį į leptonų fiziką.“ |
| Martin L. Perl | „Už tau leptono atradimą.“ | |
| Frederick Reines | „Už neutrino aptikimą.“ | |
| 1994 | Bendras apdovanojimo motyvas | „Už novatorišką indėlį kuriant neutronų sklaidos metodus kondensuotajai medžiagai tirti.“ |
| Bertram N. Brockhouse | „Už neutronų spektroskopijos sukūrimą.“ | |
| Clifford G. Shull | „Už neutronų difrakcijos metodo sukūrimą.“ | |
| 1993 | Russell A. Hulse ir Joseph H. Taylor Jr. | „Už naujo tipo pulsaro atradimą, atvėrusį naujas gravitacijos tyrimų galimybes.“ |
| 1992 | Georges Charpak | „Už dalelių detektorių, ypač daugiavielės proporcinės kameros, išradimą ir tobulinimą.“ |
| 1991 | Pierre-Gilles de Gennes | „Už atradimą, kad paprastų sistemų tvarkos reiškiniams tirti sukurti metodai gali būti taikomi ir sudėtingesnėms medžiagų formoms, ypač skystiesiems kristalams ir polimerams.“ |
| 1990 | Jerome I. Friedman, Henry W. Kendall ir Richard E. Taylor | „Už novatoriškus elektronų gilaus neelastingojo sklaidos į protonus ir surištuosius neutronus tyrimus, turėjusius esminės reikšmės kvarkų modelio plėtrai dalelių fizikoje.“ |
1980-ieji
| Metai | Laureatai | Už ką skirta premija |
|---|---|---|
| 1989 | Norman F. Ramsey | „Už atskirtų virpesių laukų metodo išradimą ir jo taikymą vandenilio mazeriuose bei kituose atominiuose laikrodžiuose.“ |
| Hans G. Dehmelt ir Wolfgang Paul | „Už jonų gaudyklės metodo sukūrimą.“ | |
| 1988 | Leon M. Lederman, Melvin Schwartz ir Jack Steinberger | „Už neutrinų pluošto metodo sukūrimą ir leptonų dvigubos struktūros įrodymą atradus miuoninį neutriną.“ |
| 1987 | Georg Bednorz ir K. Alex Müller | „Už svarbų proveržį atrandant keraminių medžiagų superlaidumą.“ |
| 1986 | Ernst Ruska | „Už fundamentaliuosius darbus elektroninės optikos srityje ir pirmojo elektroninio mikroskopo sukūrimą.“ |
| Gerd Binnig ir Heinrich Rohrer | „Už skenuojančiojo tunelinio mikroskopo sukūrimą.“ | |
| 1985 | Klaus von Klitzing | „Už kvantinio Holo efekto atradimą.“ |
| 1984 | Carlo Rubbia ir Simon van der Meer | „Už lemiamą indėlį į didelį projektą, padėjusį atrasti silpnąją sąveiką perduodančias W ir Z daleles.“ |
| 1983 | Subrahmanyan Chandrasekhar | „Už teorinius svarbių žvaigždžių sandarai ir evoliucijai fizikinių procesų tyrimus.“ |
| William A. Fowler | „Už teorinius ir eksperimentinius branduolinių reakcijų, svarbių Visatos cheminių elementų susidarymui, tyrimus.“ | |
| 1982 | Kenneth G. Wilson | „Už kritinių reiškinių, susijusių su faziniais virsmais, teoriją.“ |
| 1981 | Nicolaas Bloembergen ir Arthur L. Schawlow | „Už indėlį plėtojant lazerinę spektroskopiją.“ |
| Kai M. Siegbahn | „Už indėlį plėtojant didelės skiriamosios gebos elektronų spektroskopiją.“ | |
| 1980 | James Cronin ir Val Fitch | „Už fundamentaliųjų simetrijos principų pažeidimų neutraliųjų K mezonų skilimo metu atradimą.“ |
1970-ieji
| Metai | Laureatai | Už ką skirta premija |
|---|---|---|
| 1979 | Sheldon Glashow, Abdus Salam ir Steven Weinberg | „Už indėlį kuriant suvienytosios silpnosios ir elektromagnetinės elementariųjų dalelių sąveikos teoriją, įskaitant silpnųjų neutraliųjų srovių prognozę.“ |
| 1978 | Pyotr Kapitsa | „Už fundamentalius išradimus ir atradimus žemų temperatūrų fizikos srityje.“ |
| Arno Penzias ir Robert Woodrow Wilson | „Už kosminės mikrobangų foninės spinduliuotės atradimą.“ | |
| 1977 | Philip W. Anderson, Sir Nevill F. Mott ir John H. Van Vleck | „Už fundamentaliuosius teorinius magnetinių ir netvarkingų sistemų elektroninės struktūros tyrimus.“ |
| 1976 | Burton Richter ir Samuel C. C. Ting | „Už novatorišką darbą atrandant naujo tipo sunkiąją elementariąją dalelę.“ |
| 1975 | Aage N. Bohr, Ben R. Mottelson ir James Rainwater | „Už ryšio tarp kolektyvinio ir dalelių judėjimo atomų branduoliuose atradimą ir šiuo ryšiu pagrįstos atomo branduolio sandaros teorijos sukūrimą.“ |
| 1974 | Martin Ryle ir Antony Hewish | „Už novatoriškus radijo astrofizikos tyrimus: Martinui Ryle'ui – už stebėjimus ir išradimus, ypač apertūrinės sintezės metodą, o Antony Hewishui – už lemiamą vaidmenį atrandant pulsarus.“ |
| 1973 | Leo Esaki ir Ivar Giaever | „Už eksperimentinius tuneliavimo reiškinių puslaidininkiuose ir superlaidininkuose atradimus.“ |
| Brian D. Josephson | „Už teorines super srovės per tunelinį barjerą savybių prognozes, ypač reiškinius, vadinamus Džozefsono efektais.“ | |
| 1972 | John Bardeen, Leon N. Cooper ir Robert Schrieffer | „Už kartu sukurtą superlaidumo teoriją, paprastai vadinamą BCS teorija.“ |
| 1971 | Dennis Gabor | „Už holografinio metodo išradimą ir plėtojimą.“ |
| 1970 | Hannes Alfvén | „Už fundamentaliuosius darbus ir atradimus magnetohidrodinamikos srityje, pritaikytus įvairiose plazmos fizikos srityse.“ |
| Louis Néel | „Už fundamentaliuosius darbus ir atradimus antiferomagnetizmo bei ferimagnetizmo srityse, paskatinusius svarbius kietojo kūno fizikos pritaikymus.“ |
1960-ieji
| Metai | Laureatai | Už ką skirta premija |
|---|---|---|
| 1969 | Murray Gell-Mann | „Už indėlį ir atradimus, susijusius su elementariųjų dalelių ir jų sąveikų klasifikacija.“ |
| 1968 | Luis Alvarez | „Už lemiamą indėlį į elementariųjų dalelių fiziką, ypač už daugybės rezonansinių būsenų atradimą, kurį leido atlikti jo sukurtas vandenilio burbulinės kameros metodas ir duomenų analizė.“ |
| 1967 | Hans Bethe | „Už indėlį į branduolinių reakcijų teoriją, ypač už atradimus, susijusius su energijos gamyba žvaigždėse.“ |
| 1966 | Alfred Kastler | „Už optinių metodų, skirtų atomų rezonansams tirti, atradimą ir plėtojimą.“ |
| 1965 | Sin-Itiro Tomonaga, Julian Schwinger ir Richard P. Feynman | „Už fundamentaliuosius darbus kvantinės elektrodinamikos srityje, turėjusius didelės reikšmės elementariųjų dalelių fizikai.“ |
| 1964 | Charles H. Townes, Nicolay G. Basov ir Aleksandr M. Prokhorov | „Už fundamentaliuosius darbus kvantinės elektronikos srityje, paskatinusius mazerio ir lazerio principu veikiančių generatorių bei stiprintuvų sukūrimą.“ |
| 1963 | Eugene Wigner | „Už indėlį į atomo branduolio ir elementariųjų dalelių teoriją, ypač už fundamentaliųjų simetrijos principų atradimą ir taikymą.“ |
| Maria Goeppert Mayer ir J. Hans D. Jensen | „Už atradimus, susijusius su branduolio sluoksnine sandara.“ | |
| 1962 | Lev Landau | „Už novatoriškas kondensuotosios medžiagos, ypač skystojo helio, teorijas.“ |
| 1961 | Robert Hofstadter | „Už novatoriškus elektronų sklaidos atomų branduoliuose tyrimus ir su tuo susijusius nukleonų sandaros atradimus.“ |
| Rudolf Mössbauer | „Už gama spinduliuotės rezonansinės sugerties tyrimus ir šio reiškinio, pavadinto jo vardu, atradimą.“ | |
| 1960 | Donald A. Glaser | „Už burbulinės kameros išradimą.“ |
1950-ieji
| Metai | Laureatai | Už ką skirta premija |
|---|---|---|
| 1959 | Emilio Segrè ir Owen Chamberlain | „Už antiprotono atradimą.“ |
| 1958 | Pavel A. Cherenkov, Ilja M. Frank ir Igor Y. Tamm | „Už Čerenkovo efekto atradimą ir paaiškinimą.“ |
| 1957 | Chen Ning Yang ir Tsung-Dao Lee | „Už išsamų vadinamųjų lyginumo dėsnių tyrimą, paskatinusį svarbius atradimus elementariųjų dalelių srityje.“ |
| 1956 | William B. Shockley, John Bardeen ir Walter H. Brattain | „Už puslaidininkių tyrimus ir tranzistorinio efekto atradimą.“ |
| 1955 | Willis E. Lamb | „Už vandenilio spektro smulkiosios struktūros atradimus.“ |
| Polykarp Kusch | „Už tikslų elektrono magnetinio momento nustatymą.“ | |
| 1954 | Max Born | „Už fundamentaliuosius kvantinės mechanikos tyrimus, ypač už statistinį banginės funkcijos interpretavimą.“ |
| Walther Bothe | „Už sutapimų metodą ir juo atliktus atradimus.“ | |
| 1953 | Frits Zernike | „Už fazinio kontrasto metodo demonstravimą, ypač už fazinio kontrasto mikroskopo išradimą.“ |
| 1952 | Felix Bloch ir E. M. Purcell | „Už naujų branduolių magnetinių savybių tiksliųjų matavimų metodų sukūrimą ir su jais susijusius atradimus.“ |
| 1951 | John Cockcroft ir Ernest T. S. Walton | „Už novatoriškus darbus atomų branduolių transformavimo dirbtinai pagreitintomis dalelėmis srityje.“ |
| 1950 | Cecil Powell | „Už branduolinių procesų tyrimo fotografinio metodo sukūrimą ir šiuo metodu atliktus mezonų atradimus.“ |
1940-ieji
| Metai | Laureatai | Už ką skirta premija |
|---|---|---|
| 1949 | Hideki Yukawa | „Už mezonų egzistavimo prognozę, pagrįstą teoriniais branduolinių jėgų tyrimais.“ |
| 1948 | Patrick M. S. Blackett | „Už Vilsono debesų kameros metodo tobulinimą ir juo atliktus atradimus branduolinės fizikos bei kosminės spinduliuotės srityse.“ |
| 1947 | Edward V. Appleton | „Už viršutinių atmosferos sluoksnių fizikos tyrimus, ypač vadinamojo Epltono sluoksnio atradimą.“ |
| 1946 | Percy W. Bridgman | „Už itin aukštam slėgiui sukurti skirto aparato išradimą ir juo atliktus aukšto slėgio fizikos atradimus.“ |
| 1945 | Wolfgang Pauli | „Už draudimo principo, dar vadinamo Paulio principu, atradimą.“ |
| 1944 | Isidor Isaac Rabi | „Už rezonansinį metodą, skirtą atomų branduolių magnetinėms savybėms registruoti.“ |
| 1943 | Otto Stern | „Už indėlį plėtojant molekulinių pluoštelių metodą ir protono magnetinio momento atradimą.“ |
| 1942 | Premija nebuvo skirta | Šiais metais Nobelio premija nebuvo skirta. Trečdalis premijos lėšų buvo pervestas į pagrindinį fondą, o du trečdaliai – į šios premijos kategorijos specialųjį fondą. |
| 1941 | Premija nebuvo skirta | Šiais metais Nobelio premija nebuvo skirta. Trečdalis premijos lėšų buvo pervestas į pagrindinį fondą, o du trečdaliai – į šios premijos kategorijos specialųjį fondą. |
| 1940 | Premija nebuvo skirta | Šiais metais Nobelio premija nebuvo skirta. Trečdalis premijos lėšų buvo pervestas į pagrindinį fondą, o du trečdaliai – į šios premijos kategorijos specialųjį fondą. |
1930-ieji
| Metai | Laureatai | Už ką skirta premija |
|---|---|---|
| 1939 | Ernest Lawrence | „Už ciklotrono išradimą ir tobulinimą bei juo pasiektus rezultatus, ypač dirbtinių radioaktyviųjų elementų srityje.“ |
| 1938 | Enrico Fermi | „Už naujų radioaktyviųjų elementų, susidarančių apšvitinant neutronais, egzistavimo įrodymą ir susijusį branduolinių reakcijų, kurias sukelia lėtieji neutronai, atradimą.“ |
| 1937 | Clinton Davisson ir George Paget Thomson | „Už eksperimentinį elektronų difrakcijos kristaluose atradimą.“ |
| 1936 | Victor F. Hess | „Už kosminės spinduliuotės atradimą.“ |
| Carl D. Anderson | „Už pozitrono atradimą.“ | |
| 1935 | James Chadwick | „Už neutrono atradimą.“ |
| 1934 | Premija nebuvo skirta | Šiais metais Nobelio premija nebuvo skirta. Trečdalis premijos lėšų buvo pervestas į pagrindinį fondą, o du trečdaliai – į šios premijos kategorijos specialųjį fondą. |
| 1933 | Erwin Schrödinger ir Paul A. M. Dirac | „Už naujų produktyvių atomo teorijos formų atradimą.“ |
| 1932 | Werner Heisenberg | „Už kvantinės mechanikos sukūrimą, kurios taikymas, be kita ko, paskatino atrasti alotropines vandenilio formas.“ |
| 1931 | Premija nebuvo skirta | Šiais metais Nobelio premija nebuvo skirta. Premijos lėšos buvo pervestos į šios premijos kategorijos specialųjį fondą. |
| 1930 | Sir Chandrasekhara Venkata Raman | „Už šviesos sklaidos tyrimus ir jo vardu pavadinto efekto atradimą.“ |
1920-ieji
| Metai | Laureatai | Už ką skirta premija |
|---|---|---|
| 1929 | Louis de Broglie | „Už elektronų banginės prigimties atradimą.“ |
| 1928 | Owen Willans Richardson | „Už termioninio reiškinio tyrimus, ypač už jo vardu pavadinto dėsnio atradimą.“ |
| 1927 | Arthur H. Compton | „Už jo vardu pavadinto efekto atradimą.“ |
| T. R. Wilson | „Už metodo, leidžiančio matyti elektringųjų dalelių trajektorijas garų kondensacijos būdu, sukūrimą.“ | |
| 1926 | Jean Baptiste Perrin | „Už medžiagos diskrečiosios sandaros tyrimus, ypač už sedimentacinės pusiausvyros atradimą.“ |
| 1925 | James Franck ir Gustav Hertz | „Už dėsnių, apibūdinančių elektrono sąveiką su atomu, atradimą.“ |
| 1924 | Manne Siegbahn | „Už atradimus ir tyrimus rentgeno spindulių spektroskopijos srityje.“ |
| 1923 | Robert A. Millikan | „Už elektrono krūvio ir fotoelektrinio efekto tyrimus.“ |
| 1922 | Niels Bohr | „Už nuopelnus tiriant atomų sandarą ir jų skleidžiamą spinduliuotę.“ |
| 1921 | Albert Einstein | „Už nuopelnus teorinei fizikai, ypač už fotoelektrinio efekto dėsnio atradimą.“ |
| 1920 | Charles Edouard Guillaume | „Už nuopelnus tiksliųjų fizikos matavimų srityje, atradus nikelio ir plieno lydinių anomalijas.“ |
1910-ieji
| Metai | Laureatai | Už ką skirta premija |
|---|---|---|
| 1919 | Johannes Stark | „Už Doplerio efekto kanalo spinduliuose ir spektrinių linijų skilimo elektriniuose laukuose atradimą.“ |
| 1918 | Max Planck | „Už nuopelnus fizikos pažangai, atradus energijos kvantus.“ |
| 1917 | Charles Glover Barkla | „Už būdingosios elementų rentgeno spinduliuotės atradimą.“ |
| 1916 | Premija nebuvo skirta | Šiais metais Nobelio premija nebuvo skirta. Premijos lėšos buvo pervestos į šios premijos kategorijos specialųjį fondą. |
| 1915 | William Bragg ir Lawrence Bragg | „Už nuopelnus tiriant kristalų sandarą rentgeno spindulių metodu.“ |
| 1914 | Max von Laue | „Už rentgeno spindulių difrakcijos kristaluose atradimą.“ |
| 1913 | Heike Kamerlingh Onnes | „Už medžiagos savybių žemose temperatūrose tyrimus, kurie, be kita ko, leido suskystinti helį.“ |
| 1912 | Gustaf Dalén | „Už automatinių reguliatorių, naudojamų dujų akumuliatoriuose švyturiams ir plūdurams apšviesti, išradimą.“ |
| 1911 | Wilhelm Wien | „Už šiluminės spinduliuotės dėsnių atradimus.“ |
| 1910 | Johannes Diderik van der Waals | „Už dujų ir skysčių būsenos lygties tyrimus.“ |
1900–1909 m.
| Metai | Laureatai | Už ką skirta premija |
|---|---|---|
| 1909 | Guglielmo Marconi ir Ferdinand Braun | „Už indėlį plėtojant belaidę telegrafiją.“ |
| 1908 | Gabriel Lippmann | „Už fotografinį spalvų atkūrimo metodą, pagrįstą interferencijos reiškiniu.“ |
| 1907 | Albert A. Michelson | „Už optinius tiksliuosius prietaisus ir jais atliktus spektroskopinius bei metrologinius tyrimus.“ |
| 1906 | J. Thomson | „Už reikšmingus teorinius ir eksperimentinius elektros laidumo dujose tyrimus.“ |
| 1905 | Philipp Lenard | „Už katodinių spindulių tyrimus.“ |
| 1904 | Lord Rayleigh | „Už svarbiausių dujų tankio tyrimus ir argono atradimą šių tyrimų metu.“ |
| 1903 | Henri Becquerel | „Už išskirtinius nuopelnus atrandant savaiminį radioaktyvumą.“ |
| Pierre Curie ir Marie Curie | „Už išskirtinius nuopelnus, kuriuos jie pelnė bendrais radioaktyvumo reiškinių, atrastų profesoriaus Henri Becquerel, tyrimais.“ | |
| 1902 | Hendrik A. Lorentz ir Pieter Zeeman | „Už nuopelnus tiriant magnetizmo poveikį spinduliuotės reiškiniams.“ |
| 1901 | Wilhelm Conrad Röntgen | „Už išskirtinius nuopelnus atrandant ypatinguosius spindulius, vėliau pavadintus jo vardu.“ |