Doktorantūra

Autorius: YURY MALEVICH

Disertacijos pavadinimas: "Submikroninės frakcijos atmosferos aerozolio dalelių fizikinių ir cheminių savybių kaitaFotolaidumo anizotropijos ir terahercinių impulsų generavimo puslaidininkiuose dinamika"
Mokslo sritis: Fizika 02 P
Mokslinis vadovas:  dr. Ramūnas Adomavičius

Gynimo data: 2017-01-10

Disertacijoje aprašomo darbo tikslas – ištirti fotolaidumo anizotropijos dinamiką kubinės gardelės puslaidininkiuose ir išsiaiškinti, kokią įtaką ši dinamika daro terahercinių impulsų emisijai iš puslaidininkių. 
Nepaisant intensyvių tyrimų, ne visi subpikosekundinės trukmės pereinamieji fotolaidumo procesai yra iki galo suprasti. Pavyzdžiui, nepakankamai ištirta šviesa sužadintų krūvininkų pasiskirstymo impulsų erdvėje įtaka fotolaidumo dinamikai. Tuo tarpu, šiame darbe parodyta, kad anizotropinis sužadintų elektronų impulsų pasiskirstymas vaidina labai svarbų vaidmenį pirmuosius kelis šimtus femtosekundžių po sužadinimo, o anizotropinio fotolaidumo subpikosekundinė dinamika femtosekundiniais lazerio impulsais žadinamuose kubinės gardelės puslaidininkiuose atlieka labai svarbų vaidmenį puslaidininkio paviršiuje generuojant terahercinius impulsus. Ateityje šio reiškinio tyrimas padės geriau suprasti sparčios elektronų dinamikos procesus, kurie labai svarbūs pikosekundžių trukmės atsako puslaidininkinių prietaisų veikimui.

Autorius: ROKAS DANILEVIČIUS

Disertacijos pavadinimas: "Skaidulinių lazerių technologijos didelės energijos femtosekundinėms derinamo bangos ilgio optinėms parametrinėms čirpuotų impulsų stiprinimo sistemoms"
Mokslo sritis: Fizika 02 P
Mokslinis vadovas: dr. Andrejus Michailovas.
Mokslinis konsultantas: dr. Nerijus Rusteika

Gynimo data: 2017-02-28

Optinių parametrinių čirpuotų impulsų stiprinimo (OPCPA) sistemų vystymas – sparčiai auganti ultrasparčių lazerinių technologijų sritis. Šioje daktaro disertacijoje aprašytų teorinių modeliavimų bei eksperimentinių tyrimų dėka realizuoti unikalūs sprendimai OPCPA sistemoms, pasitelkiant skaidulinių ir kietojo kūno lazerių technologijas, siekiant sukurti nesudėtingą ir patikimą šviesos šaltinį daugeliui taikymų: nuo ultrasparčiosios spektroskopijos iki ekstremalių šviesos intensyvumų reikalaujančių eksperimentų. 
Doktorantūros studijų metu sukurtas dviejų bangos ilgių optiškai sinchronizuotų impulsų skaidulinis užkrato šaltinis didelės energijos OPCPA sistemos femtosekundiniam Yb ir pikosekundiniam Nd kietojo kūno lazeriams. Panaudojant ultratrumpųjų impulsų laikinio ir spektrinio plėtimo metodus pikosekundiniame visiškai skaiduliniame lazeryje kartu su siaurajuosčio kietojo kūno bei plačiajuosčio optinio parametrinio stiprinimo technologijomis pademonstruotas naujas būdas femtosekundiniams impulsams generuoti. Teoriškai ir eksperimentiškai išanalizuotas metodas pagerinantis suspaustų impulsų kontrastą čirpuotų impulsų stiprinimo sistemoje, sukuriant temperatūrinius gradientus čirpuotos skaidulinės Brego gardelės impulsų plėstuve ir taip valdant dispersijos parametrus. Disertacinį darbą apibendrina unikalios koncepcijos kompaktiškos femtosekundinės didelės energijos derinamo bangos ilgio Vis–NIR OPCPA sistemos eksperimentinė realizacija.

Autorius: TOMAS TOLENIS

Disertacijos pavadinimas: "Nano-skulptūrinių plonų sluoksnių modeliavimas, formavimas ir charakterizavimas"
Mokslo sritis: Medžiagų inžinerija 08 T
Mokslinis vadovas: dr. Ramutis Drazdys

Gynimo data: 2017-06-09

Disertacijoje buvo nagrinėjami nano-skulptūriniai ploni sluoksniai ir jų charakteristikos. Tyrimai apėmė koloninių struktūrų formavimą garinant slystančiu kampu, porėtų silicio oksido sluoksnių dengimą ir biologinių paviršių tolygų apgarinimą metalo sluoksniu. Rezultatai parodė, kad koloninės struktūros dangos pasižymi dvigubu lūžio rodikliu, kurio vertės keičiasi garinant skirtingais kampais. Tokios dangos gali būti naudojamos fazinių plokštelių formavime. Taip pat buvo pastebėta, kad, lėtai sukant slystančiu kampu pakreiptą padėklą, formuojasi spiralinė dangos struktūra. Tokio tipo dangos pasižymėjo apskritiminės poliarizacijos selektyvumu. Sukant padėklą dideliu greičiu, buvo suformuotos stačios kolonos. Tokių dangų lūžio rodiklis gali būti keičiamas didinant garinimo kampą. Kontroliuojant atskirų sluoksnių lūžio rodiklį, buvo suformuotos daugiasluoksnės skaidrinančios ir aukšto atspindžio dangos. Tyrimai parodė, kad tokio dangos pasižymi dideliu atsparumu lazerinei spinduliuotei ir gali būti naudojamos didelės galios optinėse sistemose. Taip pat buvo pastebėta, kad tolygiai metalu padengtas drugelio sparnas leidžia replikuoti, studijuoti ir išnaudoti paslėptas biologinių paviršių morfologijas.

Autorius: VYTENIS PRANCULIS

Disertacijos pavadinimas: "Krūvio pernašos dinamika organiniuose tūrinės heterosandūros saulės elementuose "
Mokslo sritis: Fizika 02 P
Mokslinis vadovas: prof. habil. dr. Vidmantas Gulbinas

 

Gynimo data: 2017-06-12

Disertacijoje nagrinėjama krūvininkų transporto dinamika įvairiuose tūrinės heterosandūros organiniuose Saulės elementuose. Skirtingų eksperimentinių metodikų bei matematinių modelių panaudojimas tiriant įvairius Saulės elementus leido nuosekliai aprašyti krūvininkų elgseną nuo jų foto-generacijos iki pat ištraukimo. TREFISH rezultatų įgalinti stochastiniai Šriodingerio lygties sprendiniai parodė, jog net sąlyginai silpna PC71BM molekulių sąryšio energija yra pakankama koherentiniam elektrono sklidimui palaikyti iki 500 fs P3TI-PC71BM Saulės elemente. Tolimesnis krūvininkų migracijos stebėjimas TREFISH, integruotos fotosrovės ir kitais eksperimentiniais metodais bei modeliavimas skirtingais matematiniais modeliais parodė, jog efektyviam Saulės elemento veikimui svarbus ne balansuotas krūvininkų judris, o spartus elektronų ištraukimas. Disertacijoje parodyta, jog krūvininkų judris pasižymi didele dispersija ir krinta bėgant laikui dėl krūvininkų relaksacijos energetinėmis būsenomis. Disertacijoje taip pat nagrinėjama aktyvaus sliouksnio morfologijos įtaka krūvininkų ištraukimui. Resultatai rodo, jog donoro-akceptoriaus santykis stipriai įtakoja skylių ir ypač elektronų judrius, o PTB7:PC71BM Saulės elementų našumo išaugimą stebimą naudojant DIO priedą gamyboje lemia efektyvesnis krūvininkų atskyrimas, o ne spartesnis krūvininkų ištraukimas.

Autorius: VALDEMAR STANKEVIČ

Disertacijos pavadinimas: "Trimačių mikrooptomechaninių darinių jutikliams formavimas lazeriais skaidriose terpėse ir jų charakterizavimas"
Mokslo sritis: Medžiagų inžinerija 08 T
Mokslinis vadovas: dr. Gediminas Račiukaitis 

Gynimo data: 2017-06-13

 

Raktiniai žodžiai: FLICE, HF, nanogardelės, femtosekundės, ėsdnimo selektyvumas.
Šis disertacijos darbas yra skirtas lydyto kvarco modifikuoto femtosekundinio lazerio spinduliuote ėsdinimo selektyvumo tyrimui ir sudėtingų trimačių mikroskystinių įrenginių gamybai. Darbe pristatytos kelios susietos darbo tematikos. Mikrokanalų įrašymui lydyto kvarco tūryje buvo naudojama femtosekundinio lazerio inicijuota cheminio ėsdinimo (FLICE) technologija. Optimizuojant mikrokanalų ėsdinimo spartą buvo ištirtas labai platus sufokusuotų femtosekundinių impulsų proceso parametrų langas. Parodyta, kad optimalios tūrinių kanalų ėsdinimo sąlygos gaunamos, kai naudojamas daugiašūvis įrašymo režimas ir impulso trukmė viršijanti ~700 fs. Tokių kanalų, įrašytų su aštriai sufokusuota 1030 nm bangos ilgio spinduliuote ėsdinimo selektyvumas yra ~ 20 % didesnis nei įrašant su 515 nm bangos ilgio spinduliuote. Selektyvumas atsiranda dėl modifikuotos medžiagos tūryje susiformavusių nanogardelių, kurių kryptis yra statmena su lazerinės spinduliuotės tiesinės poliarizacijos kryptimi. Tūrinių nanogardelių atsiradimo prigimtis dar nėra iki galo išsiaiškinta ir šitam reiškiniui išsiaiškinti dar reikia atlikti daug tiriamųjų ir teorinių darbų. Nagrinėjant nanogardelių morfologijas pasinaudojant SEM mikroskopu buvo pastebėta, kad jų orientacija buvo kiek pakrypusi įrašymo krypties atžvilgiu. Tokiu būdu buvo atrastas naujas reiškinys, parodantis nanogardelių pokrypio priklausomybę nuo skenavimo krypties, kai tiesinės poliarizacijos kryptis išlaikoma fiksuota. Tiriant šį reiškinį, buvo atsižvelgta į skirtingų femtosekundinės spinduliuotės parametrų įtaką ir pasiūlytas teorinis modelis, galintis paaiškinti gautas priklausomybes. Praktinis FLICE technologijos tinkamumas buvo parodytas, formuojant trimačius darinius įvairių jutiklių gamybai. Darinių įrašymui buvo pasiūlyta kontūro skenavimo strategija su tiesine arba apskritimine poliarizacija, kuri padidino ėsdinimo spartą. Tokiu būdu įrašytiems paviršiniams kanalams su optimalia 200 nJ impulso energija ir ~ 1 mm/s skenavimo greičiu buvo pademonstruotas sumažėjęs paviršiaus šiurkštumas iki Ra ~ 75 nm vertės. Buvo pagaminti trys skirtingi trimačiai mikroskystiniai įrenginiai: skysčio siurblys, mikrokanalai elipsometriniams taikymams ir dvipusis asferinis mikroskystinis lęšis šviesos ateinančios iš „Y“ formos bangolaidžio kolimavimui ir fokusavimui, kuris gali būti pritaikytas realaus laiko skysčių greičio matavimui.

Autorius: ALDONA BALČIŪNAITĖ

Disertacijos pavadinimas: "Naujos medžiagos šarminiams kuro elementams: sintezė, charakterizavimas ir savybės"
Mokslo sritis: Chemija 03 P
Mokslinis vadovas: dr. Loreta Tamašauskaitė-Tamašiūnaitė

Gynimo data: 2017-07-07

 

Disertacinis darbas siejasi su perspektyviais, visame pasaulyje intensyviai vykdomais kuro elementuose naudojamų medžiagų savybių tyrimais ir yra skirtas naujų efektyvių medžiagų paieškai, kurias galima pritaikyti tiesioginių natrio borohidrido kuro elementų sukūrimui, siekiant padidinti esamų ar naujų kuro elementų našumą. 
Šio darbo tikslas buvo efektyvių katalizatorių formavimas, apibūdinimas bei taikymas tiesioginiuose natrio borohidrido kuro elementuose. Darbo metu buvo formuojami daugiafunkciniai AuM (M = Ni, Co, Cu) katalizatoriai ant titano (Ti) ir titano oksido nanovamzdelių (TiO2nv) pagrindų, taikant paprastus bei santykinai nebrangius elektrocheminius, cheminio metalų nusodinimo ir galvaninio pakeitimo metodus. Nustatyta, kad efektyvių katalizatorių formavimui, Au nanodalelių imobilizavimui ant Ti ir TiO2nv paviršiaus, turi būti nusodinamas apie 0,2-0,4 µm storio Ni pasluoksnis, ~0,5-1,1 µm storio Co pasluoksnis ir apie 1,5 µm storio Cu pasluoksnis, o optimalus imersinio Au nusodinimo laikas – 0,5-5 min. Nusodinto Au nanodalelių dydis yra nuo 10-100 nm, o nusodinto Au įkrova yra 0,9-59,4 µgAu cm-2 suformuotuose Au(M)/Ti bei Au(M)/TiO2nv katalizatoriuose. Sukurti Au(M)/Ti ir Au(M)/TiO2nv katalizatoriai pasižymi itin dideliu elektrokataliziniu aktyvumu natrio borohidrido oksidacijos reakcijai, palyginus su jų elektrokataliziniu aktyvumu ant gryno Au, M/Ti ir M/TiO2nv elektrodų. Natrio borohidrido oksidacijos srovės tankio vertės, išmatuotos ant Au(M)/Ti su nusodinto Au įkrova nuo 0,9 iki 57,6 gAu cm–2 ir Au(M)/TiO2nv katalizatorių su nusodinto Au įkrova nuo 8,2 iki 59,4 gAu cm–2 yra apie 7-16 kartų yra didesnės nei ant gryno Au elektrodo. Didžiausiu masės aktyvumu (140 mA gAu–1) natrio borohidrido oksidacijos reakcijai pasižymėjo Au(Ni)/Ti katalizatorius su nusodinto Au kiekiu 0,9 gAu cm–2. Suformuotų M/Ti, M/TiO2nv, Au(M)/Ti ir Au(M)/TiO2nv katalizatorių aktyvumas taip pat buvo tiriamas tiesioginiame natrio borohidrido-vandenilio peroksido kuro elemente. Nustatyta, kad išmatuotas didžiausias NaBH4-H2O2 kuro elemento prototipo galios tankis 25 oC temperatūroje yra 224 mW cm-2, panaudojant Au(Co)/Ti katalizatorių su nusodinto Au įkrova 57,6 µg cm–2 kaip anodą, o specifinis galingumas yra 102,6 mW µgAu–1, panaudojus Au(Ni)/Ti katalizatorių su nusodinto Au įkrova 0,9 µg cm–2 kaip anodą. Suformuoti Au(M)/Ti ir Au(M)/TiO2nv katalizatoriai yra perspektyvios medžiagos ir gali būti naudojamos kaip anodas tiesioginiuose natrio borohidrido kuro elementuose. 

Autorius: JELENA KOVGER

Disertacijos pavadinimas: "Titano antodinių plėvelių dekoravimo matomą šviesą sugeriančiais puslaidininkių nanodariniais tyrimas "
Mokslo sritis: Chemija 03 P
Mokslinis vadovas: dr. Arūnas Jagminas

Gynimo data: 2017-09-19

 

Disertacinis darbas siejasi su perspektyviais, nanostruktūrizuotų TiO2 sluoksnių ir plėvelių kompozitų su kitų puslaidininkių nanodalelėmis tyrimais, grindžiamais jų nekenksmingumu aplinkai, pigumu, cheminiu ir mechaniniu atsparumu.
Šio darbo tikslas buvo ištirti anodinės TiO2 plėvelės nanovamzdelių elektrocheminio dekoravimo žemesnės draustinės juostos puslaidininkių nanodalelėmis galimybes. Darbo metu buvo pasiūlytas silpnai rūgštus vario acetato elektrolitas ir tinklo dažnio kintamosios srovės metodas anatazo TiO2 nanovamzdelinių (Nv) plėvelių tolygiam dekoravimui CuO2 nanodalelėmis. Parodyta, kad Cu2O nanodalelėmis dekoruotos TiO2 Nv plėvelės geba absorbuoti ne tik UV, bet ir regimąją šviesą. Didinant TiO2 nanovamzdeliuose nusodinto ant jų sienelių Cu2O, TiO2 Nv – Cu2O absorbcijos kraštą galima pastumti iki 2,1 eV. Ištirtos taip pat TiO2 Nv plėvelių elektrocheminio dekoravimo puslaidininkinėmis vario selenidų nanodalelėmis galimybės vandeniniuose tirpaluose bei proceso ypatumai. Tolygiam nanovamzdelių dekoravimui šių puslaidininkių- nanodalelėmis pirmą kartą panaudotas Ti/TiO2 Nv elektrodo įvandenilinimo efektas elektrolizės būdu ir H2 dujose. Nustatyta, kad TiO2 Nv – Cu2O heterostruktūrai yra būdinga kur kas mažesnė priklausomybė nuo žadinimo šviesos kritimo kampo, kas galėtų būti ypač naudinga saulės elementų kontūruose. Ištirtos TiO2 Nv, dekoruotų vario selenidų (Cu3Se2 ir Cu2-xSe) nanodalelėmis, optinės savybės ir šviesos absorbcijos ypatumai. TiO2 Nv plėvelių paviršiui ir nanovamzdeliams dekoruoti MoS2 nanolapeliais optimizuota hidroterminio apdirbimo tirpalo sudėtis ir sąlygos. Tolygiam kristalinio MoS2 suformavimui ant TiO2 paviršiaus geriausiai tinka mažos koncentracijos amonio heptamolibdato ir tiourėjos tirpalai bei 220 – 225°C temperatūra. Nustatyta, kad Ti/TiO2 Nv – MoS2 elektrodai katalizuoja vandenilio išskyrimo iš rūgščių tirpalų reakciją ir pasižymi stabilumu.

Autorius: ROMUALDAS STRIELA

Disertacijos pavadinimas: "Daugiafunkcinių piridino darinių sintezė ir savybių tyrimas"
Mokslo sritis: Chemija 03 P
Mokslinis vadovas: dr. Linas Labanauskas

Gynimo data: 2017-09-22

 

Piridino fragmentą turinčių darinių sintezė apima daugelį tyrimo sričių, o susidarę junginiai pasižymi vertingomis, praktikoje pritaikomomis savybėmis. Remiantis „MDL Drug Data Report“ duomenimis, piridino fragmentas yra labiausiai pasitaikantis heterociklinis fragmentas gydymui naudojamų vaistų struktūroje. Bipiridino ir terpiridino fragmentus turintys junginiai naudojami įvairių chelatų sintezėje. Šie kompleksai sėkmingai pritaikomi asimetrinėje katalizėje ir chemoterapijoje. 1,4-Dihidropiridino pagrindu sintetinamos į dirgiklius reaguojančios fluorescencinės medžiagos. Piridino žiedas naudojamas ir kaip elektronų akceptorius elektronų pernašai aukšto efektyvumo organinėse šviesą spinduliuojančiose medžiagose.
Šio darbo tikslas - sukurti naujus arba patobulinti žinomus 5-hidroksiomeprazolo, bromciklopropilpiridinų, orelanino ir terpiridino darinių sintezės metodus. Kiekvienos iš tiriamų sistemų įprasti sintezės keliai turi trūkumų, o toks junginys, kaip 5-hidroksiomeprazolas chemiškai dar nebuvo susintetintas. Sukurtas 5-hidroksiomeprazolo cheminės sintezės metodas. Darbo metu nustatyta, kad metil-2,4-dichlor-5,6-dimetilpiridin-3-karboksilatui reaguojant su dviem ekvivalentais natrio metoksido, produktų pasiskirstymas priklauso nuo reakcijos temperatūros, bei sukurta metil-2,4-dichlor-5,6-dimetilpiridin-3-karboksilato reakcijos su dviem ekvivalentais natrio metoksido šalutinių reakcijos produktų perdirbimo į pradinį metil-2,4-dichlor-5,6-dimetilpiridin-3-karboksilatą metodika. Buvo nustatyta, kad atliekant 2-chlor-5,6-dimetil-4-metoksipiridin-3-karboksilato hidrodehalogeninimo reakciją 80 atmosferų slėgyje, reakcijos metu vyksta ir 4-osios padėties metoksigrupės hidrolizė. Surastos optimalios brom(chlor)ciklopropilpiridinų sintezės sąlygos. Nustatyta, kad aminociklopropilpiridinų Sandmeyer reakcija su vario(II) halogenidais ir alkilnitritais vyksta tiek katijoniniu, tiek radikaliniu reakcijos mechanizmais. Diazonio druska, susidariusi reaguojant su 2-amino-5-ciklopropilpiridinui su vario(II) bromidu ir alkilnitritu, yra nestabili reakcijos sąlygomis ir dalyvauja heterolitiniame skilime susidarant aktyviam katijonui, kuris reaguoja su bet kuriuo esamu nukleofilu, bei pastebėtas naujas ω-halogenalkoksipiridinų susidarymo būdas. Sukurtas naujas 3,3',4,4'-tetrahidroksi-2,2'-bipiridino N,N'-dioksido (orelanino) sintezės būdas sutrumpinant bendrą sintezės kelią ir kelis kartus pagerinant bendrą išeigą. Sukurtas efektyvus 3,4-dimetoksipiridino sintezės būdas vandeninėje terpėje, naudojant mažiau pavojingus reagentus nei ankščiau aprašytuose metoduose, ir 3,4-dimetoksipiridino C-C homo-jungimo sintezės metodas nenaudojant pereinamųjų metalų katalizatorių. Surastas 6,6''-bis(brommetil)-4'-(4-nitrofenil)-2,2':6',2''-terpiridino sintezės būdas panaudojant Kröhnke piridinų sintezės metodą.

Autorius: JULIJANAS ŽELUDEVIČIUS

Disertacijos pavadinimas: "Impulsinių skaidulinių lazerių parametrų optimizavimas, netiesinis impulsų apjungimas ir optinio dažnio keitimas"
Mokslo sritis: Medžiagų inžinerija 08 T
Mokslinis vadovas: dr. Kęstutis Regelskis

Gynimo data: 2017-09-29

 

Šioje daktaro disertacijoje yra aprašyti darbai atlikti optimizuojant skaidulinės sandaros lazerius ir stiprintuvus norimų charakteristikų impulsų generavimui. Nagrinėjamas impulsų generavimas ir stiprinimas iterbio jonais legiruotose kvarcinio stiklo skaidulose, o tai pat impulsinės spinduliuotės iš skaidulinių stiprintuvų optinio dažnio keitimas ir impulsinių pluoštų apjungimas kvadratinio jautrio kristale. Disertaciją sudaro literatūros apžvalgos skyrius ir keturi tyrimų skyriai. Pirmas tyrimų rezultatų skyrius yra skirtas naujoviškam itin trumpų impulsų generavimo skaidulose metodui, kuris gali būti taikomas nenaudojant įprastinių įsisotinančių sugėriklių. Antrame skyriuje yra nagrinėjamas impulsų stiprinimas skaidulose, tiriama ir optimizuojama netiesinė čirpuotų impulsų stiprinimo sistema, kurioje fazės moduliavimasis yra panaudojamas impulsų plėtimo ir stiprinimo pakopose. Trečiame skyriuje nagrinėjamas plataus spektro spinduliuotės iš skaidulinių lazerių antros harmonikos generavimas. Tiriamas antros harmonikos generavimo metodas sudarant temperatūros gradientą išilgai netiesinio kristalo. Ketvirtame skyriuje aprašomos dvi impulsinių pluoštų apjungimo kvadratinio jautrio kristale eksperimentinės realizacijos. Vienu atveju pasiekiamas impulsinių pluoštų iš keturių skaidulinių stiprintuvų apjungimas generuojant vieną suminio dažnio pluoštą, kuriame impulsai sutankinami laike. Kitu atveju du laike atskirti impulsai yra apjungiami generuojant vieną suminio dažnio impulsą.

Autorius: NIJOLĖ REMEIKAITĖ-NIKIENĖ

Disertacijos pavadinimas: "Organinės medžiagos ir metalų pasiskirstymas pietrytinėje Baltijos jūros dalyje (Lietuvos zona)"
Mokslo sritis: Chemija 03 P
Mokslinis vadovas: dr. Galina Lujanienė

Gynimo data: 2017-09-29

 

Dėl lėtos apykaitos su Pasauliniu vandenynu pusiau uždaros ar visai uždaros jūros yra ypač jautrios organinės medžiagos ir pavojingų medžiagų prietakai. Organinės medžiagos šaltinių, jos sudėties, apykaitos ypatumų ir teršiančių medžiagų, tokių kaip metalai, tyrimai padeda įvertinti lagūnose ir jų baseinuose vykstančius natūralius ir žmogaus veiklos sukeltus procesus. Šio darbo pagrindinis tikslas buvo įvertinti organinės medžiagos ir metalų pasiskirstymo pobūdį bei taršos mastą pietrytinėje Baltijos jūros dalyje. Darbo metu anglies ir azoto stabiliųjų izotopų metodu buvo įvertinti skendinčios ir sedimentuotos organinės medžiagos šaltiniai, pasiskirstymas bei sezoninė ir erdvinė kaita pietrytinėje Baltijos jūros dalyje, nustatyti pagrindiniai stabiliųjų izotopų santykių dinamikąi įtakos turintys veiksniai. Metalų (Pb, Cu, Cd, Ni, Cr, Zn) dugno nuosėdose pasiskirstymo pobūdis ir daugiausiai užterštos jūros rajono vietos nustatytos remiantis skirtingais indeksais (EF, Igeo, CF, Cd, Eir, RI). Tyrimų metu taip pat analizuotos metalų (Cd, Cu, Pb ir Zn) koncentracijos moliuskuose Macoma balthica ir Dreissena polymorpha ir palygintas elementų akumuliacijos potencialas.

Autorius: IGNAS NEVINSKAS

Disertacijos pavadinimas: "Terahercinių impulsų emisija iš siauratarpių puslaidininkinių darinių"
Mokslo sritis: Fizika 02 P
Mokslinis konsultantas: prof. habil. dr. Arūnas Krotkus

Gynimo data: 2017-12-08

 

Terahercinių impulsų emisija iš puslaidininkių paviršių įprastai išgaunama apšvietus juos Ti:Safyro (λ = 800 nm) femtosekundiniais lazerio impulsais nuo paviršiaus normalės nukrypusiu kampu, o išspinduliuotus Terahercinius impulsus registruojant atspindžio kryptimi su trumpa krūvininkų gyvavimo trukme pasižyminčia fotolaidžia antena. Terahercinės laikinės srities spektroskopijos (THz-TDS, angl. Terahertz Time-Domain Spectroscopy) sistemos tobulinimo kryptis yra telekomunikacinių bangos ilgių, λ = 1.55 µm (0.8 eV), šviesolaidinio femtosekundinio lazerio panaudojimas aktyvuojant generuojantį ir registruojantį puslaidininkinius Terahercinius komponentus. Siauratarpiai A3B5 puslaidininkiai (Arsenidai ir Antimonidai) yra puikūs kandidatai kaip paviršiniai Teraherciniai emiteriai, nes 0,8 eV kvantais fotosužadinti elektronai šiose medžiagose turi didelę perteklinę kinetinę energiją, t.y. didelius pradinius greičius. Siauras draustinių energijų tarpas indukuoja laidumo juostos anizotropiją dėl jos stiprios sąveikos su valentine juosta, todėl fotolaidumas tampa anizotropinis paviršiuose, kurie yra nupjauti žemomis kristalo simetrijos plokštumomis. Šoninės fotosrovės dedamosios suteikia dar vieną privalumą – galimybę įgyvendinti tiesinę pralaidumo geometriją, reikalingą šviesolaidinėms THz-TDS sistemoms. Siauratarpių puslaidininkių, pasižyminčių maža elektronų efektine mase, talpinimas į išorinį magnetinį lauką – alternatyvus būdas stiprinti šonines fotosrovės dedamąsias. Galiausiai, pademonstruota GaInAsBi medžiaga paremtas fotolaidus anteninis THz detektorius aktyvuojamas λ = 1.55 µm bangos ilgiais.

Autorius: DAINIUS PAVILONIS

Disertacijos pavadinimas: "Nanostruktūrizuotų La-Sr(Ca)-Mn-O sluoksnių magnetovarža ir elektrinės varžos relaksacija"
Mokslo sritis: Fizika 02 P
Mokslinė vadovė: prof. dr. Nerija Žurauskienė

Gynimo data: 2017-12-19

 

Šioje disertacijoje yra nagrinėjama, kaip nanostruktūrizuotų La-Sr(Ca)-Mn-O sluoksnių cheminė sudėtis ir nehomogeniška struktūra lemia magnetovaržos dydį plačiame temperatūrų ir magnetinių laukų ruože, bei tiriami magnetovaržos atminties efektai. Disertacinio darbo metu buvo nustatyta, kad nanostruktūrizuotų manganitų sluoksnių magnetovarža gali būti aprašoma, naudojant modifikuotą Mott’o šuolinio laidumo modelį, įskaitant kristalitų ir tarpkristalitinių sričių įnašus. Darbe parodyta, kad pasibaigus magnetinio lauko impulsui, stebimas sluoksnio elektrinės varžos atsistatymo į pradinę vertę procesas, kurio metu galima išskirti dviejų skirtingų trukmių ruožus: „greitąją“ (> 100 µs) ir „lėtąją“ (≥ 1 ms) relaksaciją. Buvo nustatyti nanostruktūrizuotų manganitų sluoksnių „greitosios“ ir „lėtosios“ varžos relaksacijos procesų charakteringųjų laiko konstantų ir santykinės liekamosios varžos kitimo dėsningumai plačiame temperatūrų ir magnetinių laukų ruože, o jų prigimtis paaiškinta, naudojant Kolmogorov-Avrami-Fatuzo ir Kohlrausch–Williams–Watts modelius. Remiantis gautais tyrimų rezultatais buvo pasiūlyti impulsinio magnetinio lauko jutikliai, veikiantys kambario bei kriogeninių temperatūrų ruožuose. Taip pat disertaciniame darbe buvo tiriami nanostruktūrizuotų manganitų sluoksnių senėjimo laikui bėgant procesai ir parodyta, kad sluoksnių atkaitinimas argono atmosferoje 100 – 200 C temperatūrose pagreitina senėjimo procesus ir stabilizuoja šių sluoksnių varžą bei magnetovaržą.
Metai: 2017