Doktorantūra

2019 m. apgintos disertacijos


SANDROS STANIONYTĖS daktaro disertacija

Autorius: SANDRA STANIONYTĖ
Disertacijos pavadinimas: Optoelektronikos prietaisams skirtų GaᵧIn₁₋ᵧAs₁₋ₓBiₓ sluoksnių auginimas molekulinių pluoštų epitaksijos būdu
Mokslo sritis: Medžiagų inžinerija 08T
Mokslinis vadovas: dr. Vaidas Pačebutas

Gynimo data: 2019-02-14

ANOTACIJA:
Bismidiniai sluoksniai yra patrauklūs dėl galimybės pasitarnauti kaip spinduliuotės šaltiniai ar detektoriai prietaisuose, veikiančiuose artimojo ir viduriniojo infraraudonųjų spindulių ruože, saulės elementuose, spintroninių ir terahercų (THz) dažnių sistemų komponentuose. Laikinės THz spektroskopijos sistemos GaAs pagrindu yra labiausiai paplitusios, tačiau brangios ir didelių matmenų. Jas galima būtų pakeisti kompaktiškesnėmis ir pigesnėmis sistemomis su GaᵧIn₁₋ᵧAs₁₋ₓBiₓ junginio pagrindu pagamintais optoelektroniniais komponentais, veikiančiais telekomunikacinių bangos ilgių srityje (1−1,5 µm). Orientuojantis į vidurinio infraraudonojo diapazono spinduliuotės detektorių kūrimą, GaᵧIn₁₋ᵧAs₁₋ₓBiₓ junginiai taip pat gali būti naudingi, nes yra žinoma, kad auginant suderintų su InP gardelių GaᵧIn₁₋ᵧAs₁₋ₓBiₓ sluoksnius yra įmanoma pasiekti junginius, kuriuose optinės sugerties kraštas pasislinktų net iki 6 µm. Disertacijoje aprašomas GaᵧIn₁₋ᵧAs₁₋ₓBiₓ sluoksnių auginimo parametrų optimizavimas. Jų pagrindu buvo pagaminti THz komponentai bei sukonstruota kompaktiška THz laikinės spektroskopijos sistema, veikianti 1,55 µm bangos ilgių ruože. Taip pat sukurta keturnariais bismidiniais junginiais besiremianti technologija vidurinio IR diapazono spinduliuotės detektoriams gaminti. Užauginti sluoksniai, kurių sugerties kraštas siekė 2,3 µm, o ištirta atkaitinimo įtaka keturnarių sluoksnių kokybei pademonstravo geras bismidų panaudojimo perspektyvas.
Metai: 2019
KAROLIO RATAUTO daktaro disertacija

Autorius: KAROLIS RATAUTAS
Disertacijos pavadinimas: Lazeriu inicijuotas elektrinio laidumo takelių formavimas ant dielektrikų besroviu cheminiu metalo nusodinimo metodu
Mokslo sritis: Medžiagų inžinerija 08T
Mokslinis vadovas: dr. Gediminas Račiukaitis

Gynimo data: 2019-03-04

ANOTACIJA:
Disertacijoje buvo tyrinėjamas lazeriu inicijuotas selektyvus vario nusodinimas ant dielektrikų, formuojant elektrinio laidumo takelius. Eksperimentai atlikti naudojant du skirtingus selektyvaus vario nusodinimo metodus: lazerinį tiesioginį struktūravimą (LDS) naudojant polipropileną sodrintą anglies nano vamzdeliais ir naujai sukurta technologija – lazeriu inicijuotą selektyvų paviršiaus aktyvavimą (SSAIL). 
Lazerinis tiesioginis struktūravimas yra selektyvus metalizavimo metodas, kuris naudoja specialius LDS užpildus visame polimero tūryje. Šie priedai yra aktyvuojami lazerio spindulio ir tampa aktyvūs katalizatoriai besroviam cheminiam vario nusodinimui. Tokiu būdu yra padengiamos tik lazeriu paveiktos paviršiaus vietos. Šiame darbe tyrinėjami, naujo tipo LDS priedai – daugiasieniai anglies nano vamzdeliai. LDS proceso aktyvavimo mechanizmas buvo analizuojamas atliekant paviršinės varžos testus, fotografuojant paviršių skenuojančiu elektroniniu mikroskopu, atliekant Ramano spektroskopijos tyrimus.
SSAIL –metodą sudaro 4 žingsniai: lazerinis paviršiaus modifikavimas, modifikuotų vietų cheminis aktyvavimas tirpale, plovimas ir besrovis vario nusodinimas ant aktyvuotų vietų. Eksperimentiniai rezultatai parodė, jog selektyvus dengimas gaunamas ne dėl lazeriu sukelto paviršiaus šiurkštumo. Paviršinės varžos matavimai, Rentgeno foto elektrono spektroskopija, ir mikroskopijos metodai buvo naudojami proceso analizei, po lazerinio modifikacijos, cheminio aktyvavimo ir galutinio dengimo etapų. Rezultatai parodė jog procesas veikia naudojant pikosekundinę spinduliuotę, tačiau neveikia su nanosekundine. Rentgeno foto elektrono spektroskopijos tyrimas atskleidė, kad PA6 paviršius po pikosekundinės lazerinės apšvitos gali chemiškai redukuoti metalo jonus.
Metai: 2019
EDGARO MARKAUSKO daktaro disertacija

Autorius: EDGARAS MARKAUSKAS
Disertacijos pavadinimas: Lazeriniai procesai monolitinių jungčių plonasluoksniuose saulės elementuose formavimui
Mokslo sritis: Medžiagų inžinerija T008
Mokslinis vadovas: dr. Gediminas Račiukaitis

Gynimo data: 2019-05-30

ANOTACIJA:
Disertacijos darbo tikslas – ištirti lazerinius P2 ir P3 rėžių formavimo plonasluoksniuose saulės elementuose procesus, optimizuojant tokius lazerinius parametrus kaip lazerinių impulsų trukmė, bangos ilgis, impulsų pasikartojimo dažnis, remiantis FTMC sukurta lazerinių rėžių savitojo laidžio matavimo metodika. Disertacija sudaryta iš įvado, autoriaus publikacijų sąrašo, literatūros apžvalgos, tyrimo metodų, rezultatų ir jų išvadų, literatūros sąrašo ir santraukos. Disertacijoje buvo sukurta tiesių rėžių raižymo metodika (LLST), skirta įvertinti lazeriu suformuotų rėžių savitąjį laidį, matuojant plonasluoksnių saulės elementų elektrines savybes. Remiantis šia metodika, buvo išmatuoti P2 ir P3 rėžių savitieji laidžiai CIGS ir CZTSe plonasluoksniuose saulės elementuose. Rėžių savitieji laidžiai ženkliai priklausė nuo lazerinės spinduliuotės bangos ilgio. Papildomai, buvo nustatyta, kad didinant pikosekundžių trukmės impulsų dažnį, didėjo lazeriu suformuotų rėžių savitasis laidis dėl didėjančios šiluminės akumuliacijos bandinyje. Parodyta, kad formuojant kanalus 1 MHz impulsų pasikartojimo dažniu ir 13 ps trukmės impulsais, galima transformuoti CIGS puslaidininkį į aukšto savitojo laidžio junginį, kuris gali būti naudojamas kaip P2 kontaktas.
Metai: 2019
ANDRIAUS RIMKAUS daktaro disertacija

Autorius: ANDRIUS RIMKUS
Disertacijos pavadinimas: Epitaksinių InGaAs kvantinių heterodarinių optinių savybių tyrimai
Mokslo sritis: Fizika N002
Mokslinis vadovas: dr. Bronislovas Čechavičius
Mokslinis konsultantas: dr. Ramūnas Nedzinskas

Gynimo data: 2019-05-31

ANOTACIJA:
Disertacija skirta įvairios morfologijos InGaAs kvantinių taškų, žiedų bei strypelių darinių tyrimams moduliacinės spektroskopijos, fotoliuminescencijos ir fotoliuminescencijos sužadinimo metodais.
Pirmoje darbo dalyje pateikiami InAs kvantinių taškų (QD) sudėtinėje InGaAs/GaAs kvantinėje duobėje optinių tyrimų rezultatai. Atskleistas įtempimus sumažinančio InGaAs sluoksnio poveikis QD optinėms savybėms ir elektroninei sandarai. Lyginant eksperimentinius ir skaičiavimų rezultatus, atlikta išsami optinių šuolių, vykstančių kvantinėje duobėje (QW) ir QD bei temperatūrinių priklausomybių analizė.
Antroji darbo dalis skirta įvairios morfologijos InGaAs kvantinių strypelių (QRods), įterptų į InGaAs QW, elektroninės sandaros ir optinių šuolių tyrimams fotoatspindžio ir fotoliuminescencijos metodais. Buvo eksperimentiškai ištirta As šaltinio įtaka tarpjuostiniams optiniams šuoliams InGaAs kvantiniame strypelyje ir juos supančioje InGaAs QW. Taip pat aprašytas liuminescencijos intensyvumo padidėjimas kuris aiškinamas pagerėjusiu InGaAs kvantinių strypelių elektroninių būsenų kvantiniu ribojimu.
Trečioje dalyje pateikiami InAs kvantinių žiedų (QRings) darinių optiniai tyrimai, kurie parodė reikšmingą tarpjuostinių šuolių tarp pagrindinių QRings būsenų energijos mėlynąjį poslinkį, kuris siejamas su mažu kvantinio žiedo dydžiu (palyginti su QD charakteringu aukščiu). Elektroną lokalizuojančios erdvės sumažėjimas sąlygoja pagrindinio lygmens energijos poslinkį būsenų kontinuumo link. 
Metai: 2019
MARIJONO TUTKAUS daktaro disertacija

Autorius: MARIJONAS TUTKUS
Disertacijos pavadinimas: Pavienių molekulių fluorescencinė mikroskopija baltymų dinamikos tyrimams
Mokslo sritis: Fizika N002
Mokslinis vadovas: prof. habil. dr. Leonas Valkūnas, dr. Gediminas Trinkūnas

Gynimo data: 2019-07-05

ANOTACIJA:
Baltymų konformacinė dinamika, atsirandanti dėl baltymų struktūros lankstumo, yra būtina sąlyga sėkmingam paties baltymo ir visos ląstelės funkcionavimui. Kiekvienas baltymas, nepaisant to, ar jis yra membranoje įsiterpęs, ar randamas ląstelės citozolyje, konkrečių funkcijų vykdymui adaptuoja įvairias galimas konformacines struktūras. Minėtos baltymų klasės skiriasi priklausomai nuo jų natūralios aplinkos ir nuo ląstelėje atliekamų funkcijų. Šiame darbe mes pasirinkome tyrinėti šiuos minėtų baltyminių klasių atstovus: transmembraninius baltyminius pigmentinius kompleksus iš antrosios fotosistemos ir vandenyje tirpius baltymus sąveikaujančius su nukleorūgštimis – DNR Restrikcijos endonukleazes. Kadangi baltymų konformacinė dinamika paprastai yra sunkiai išskiriama kitokiuose matavimuose dėl ansamblio vidurkinimo, mes ją atskleidėme ir charakterizavome naudodami pavienių molekulių fluorescencijos metodus. Mūsų pavienių baltyminių pigmentinių kompleksų ir su DNR sąveikaujančių baltymų konformacinės dinamikos tyrimų rezultatai suteikė esminių įžvalgų. Taip pat abu iš mūsų išvystytų metodų buvo sėkmingai pritaikyti ir bus naudingi tolimesniems įvairių su DNR sąveikaujančių baltymų ir kitų pigmentinių baltyminių kompleksų tyrimams.
Metai: 2019