Doktorantūra

Atgal

2020 m. apgintos disertacijos


GIEDRIAUS ABROMAVIČIAUS DAKTARO DISERTACIJA

Autorius: GIEDRIUS ABROMAVIČIUS
Disertacijos pavadinimas: Jonapluoščio dulkinimo būdu suformuotos metalų oksidų optinės dangos: mikrostruktūrinės ir optinės charakteristikos bei jų panaudojimas UV diapazone
Mokslo sritis: Medžiagų inžinerija T008
Mokslinis vadovas: dr. Ramutis Drazdys

Gynimo data: 2020-02-25

ANOTACIJA: Disertacijos darbo tikslas – Išplėsti jonapluoščio dulkinimo būdu suformuotų optinių dangų panaudojimo galimybes UV spektriniame ruože, optimizuojant pagrindukų paviršiaus plazminį apdirbimą, medžiagų mišinių dulkinimo technologijas, suformuotų dangų terminio atkaitinimo procesus. Disertacija sudaryta iš įvado, literatūros apžvalgos, tyrimo metodų, rezultatų, jų išvadų, literatūros sąrašo, santraukos, bei autoriaus publikacijų kopijų. Disertacijoje pristatytų tyrimų metu buvo išvystyta lydyto kvarco pagrindukų ėsdinimo argono bei deguonies plazma metodika, padedanti sukurti didelio optinio atsparumo skaidrius optinius komponentus, skirtus didelės galios UV lazerinėms sistemoms. Taip pat pademonstruotas ženklus dielektrinių veidrodžių 266 nm bangos ilgiui lazerio indukuotos pažaidos slenksčio bei optinių savybių pagerinimas panaudojus hafnio-silicio oksidų mišinių bei aukštų temperatūrų atkaitinimą, lemiantį šių sluoksnių kristalizaciją. Nustatyta, jog atitinkamos sudėties HfO2, Sc2O3 ir Al2O3 dvikomponenčiai mišiniai, panaudojus atitinkamas atkaitinimo temperatūras, yra tinkami sukurti daugiasluoksnes dangas UV spektriniam diapazonui su kompensuotais įtempiais bei sumažintais optiniais nuostoliais.
Metai: 2020.
ROKO ŽALNĖRAVIČIAUS DAKTARO DISERTACIJA

Autorius: ROKAS ŽALNĖRAVIČIUS
Disertacijos pavadinimas: Metalinių ir puslaidininkinių nanodalelių sintezė, charakterizavimas ir antimikrobinių savybių tyrimai
Mokslo sritis: Chemija N003
Mokslinis vadovas: dr. Arūnas Jagminas

Gynimo data: 2020-02-28

ANOTACIJA: Šioje disertacijoje pagrindinis dėmesys skiriamas kobalto ferito nanodalelėms (ND), jų aplinkos ir cheminės sudėties bei dydžio įtakos antimikrobinio poveikio efektyvumui. Darbe tirtos CoFe2O4 ND formuotos hidroterminės, ko-nusodinimo, terminio skaldymo bei elektrocheminės sintezės metodais. Gauti produktai charakterizuoti PEM, SEM, EDS, Raman‘o, FTIR, ISP-OES, RSD metodais, jų antimikrobinės savybės, tirtos plačiame eukariotinių ir prokariotinių mikroorganizmų diapazone. Disertacijoje pirmą kartą parodyta kobalto ferito ND antimikrobinės elgsenos priklausomybė nuo jų dydžio, cheminės sudėties ir aplinkos. Darbe aprašomos vario bei sidabro pagrindu suformuotos antimikrobinės dangos, bei ultra-smulkios aukso ND. Nustatyta, kad itin ploni poringi anodinio aliuminio oksido sluoksniai (≤ 1 μm) užauginti ant aliuminio folijų paviršiaus ir elektrochemiškai dekoruoti aukso atspalvį suteikiančiomis sidabro nanovielomis pasižymi antimikrobiniu aktyvumu ir gali rasti naujų taikymų greitai gendančių produktų pakavimui. Pirmą kartą pademonstruotos ultra-smulkių aukso ir magnetito-aukso hibridinių ND antimikrobinės savybės prieš antibiotikams atsparias bakterijų S. enterica, S. aureus MRSA ir A. baumannii padermes.
Metai: 2020.
TADO MATIJOŠIAUS DAKTARO DISERTACIJA

Autorius: TADAS MATIJOŠIUS
Disertacijos pavadinimas: Tribologiniai tyrimai įvertinant biosuderinamų nanostruktūrinių dangų bei tepamųjų medžiagų savybes
Mokslo sritis: Chemija N003
Mokslinis vadovas: dr. Svajus Asadauskas

Gynimo data: 2020-03-06

ANOTACIJA: Biokeraminės Al2O3 bei Ti dangos dėl inertiškumo, biosuderinamumo ir mechaninio atsparumo yra naudojamos medicinoje. Biokeraminių Al2O3 dangų formavimui dažnai naudojamas Al anodavimas, tačiau anodinių dangų dilimas išlieka viena iš pagrindinių problemų. Siekiant imituoti trintįbiologinėse sistemose, ištirti skirtingais lipidais padengti paviršiai. Tyrimų metu nustatyta, jog Ti nanosluoksniai ir jų oksidai ženkliai pagerina anodinių dangų biosuderinamumą ir atsparumą trinčiai. Nepriklausomai nuo Ti ar jo oksidų nanosluoksnių formavimo metodo (ALD ar magnetroninio) 10–75 nm storio Ti/TiO2 nanosluoksniai sumažina trinties koeficientą žemiau 0,2, kuris išsilaiko 20–60 sausosios trinties ciklų. Zr ir Hf oksidų nanosluoksniai, priklausantys IVB grupei, taip pat sumažina statinę trintį, tačiau tribologiškai yra mažiau efektyvūs nei Ti/TiO2. Sukurtas naujas Ramano spektroskopija pagrįstas metodas leidžiantis įvertinti hidrofilinių azo-junginių bei hidrofobinių junginių skverbimąsi į anoduotos folijos skylutes. Nustatyta, kad triboplėvelių formavimasis ant anodinės dangos vyksta ne tik dėl tribocheminių tepamųjų medžiagų reakcijų trinties zonoje, bet ir dėl jų cheminės sąveikos su anodinės dangos skylutėse esančiais junginiais. Kai kuriais atvejais jų sinergija sumažina trinties koeficientą iki ~0,1, o dilimo intensyvumą slopina daugiau kaip 3 eilėmis sausosios trinties sąlygomis. Toks ženklus dilimo sumažėjimas atveria daug naujų galimybių anoduotoms dangoms.
Metai: 2020.
AUŠROS BARADOKĖS DAKTARO DISERTACIJA
Autorė: AUŠRA BARADOKĖ
Disertacijos pavadinimas: Miniatiūrizuotas elektrocheminis jutiklis vėžio biožymenų tyrimams
Mokslo sritis: Chemija N003
Mokslinė vadovė: prof. dr. Rasa Pauliukaite

Gynimo data: 2020-05-29
 
ANOTACIJA: Šiame darbe palygintas Au persiklojančių šukų elektrodų ir nanostruktūrizuotų Au ar Pt elektrodų panaudojimas metabolito H2O2 ir vėžio antigeno 125 atpažinimui. Darbe naudojami minkštosios litografijos ir cheminio ėsdinimo metodai, siekiant greito ir paprasto miniatiūrizuotos elektrocheminės celės paruošimo. Tiriama unikali elektrodų konfigūracija, kai šukų tipo mikrojuostų elektrodai yra naudojami kaip darbinis ir pagalbinis elektrodai. Tokia konfigūracija gali pakeisti redokso aktyvių molekulių difuziją iš linijinės į sferinę, o tai galėtų pagerinti jutiklio jautrį. Unikali jutiklio elektrodų padėtis buvo tiriama modeliuojant numatomą elektrocheminį atsaką, naudojant baigtinių elementų metodą. Pt ant elektrodo paviršiaus buvo padengtas netradiciniu būdu platinizuojant skirtingu potencialų skleidimo greičiu, kuris leido labai tiksliai kontroliuoti Pt struktūrą ir šiurkštumą. Be to, šis metodas leidžia atlikti procesą be nuodingų reagentų (švino II), priešingai nei naudojama tradiciniuose metoduose. Vėžio antigeno 125 aptikimo jautris pagerintas, naudojant išsamesnius duomenų analizės metodus, elektrocheminio impedanso spektroskopijai, kai impedanso komponentų Z', Z'' priklausomybė nuo dažnio analizuojama ties vienu dažniu. Siekiant pagerinti jutiklio jautrį, plokšti elektrodai modifikuoti Au arba Pt nanostruktūromis; lyginamas jautris ir LOD tarp Au ir Pt nanostruktūrų, kas literatūroje niekada nebuvo lyginami vėžio antigeno 125 atpažinimui.
Metai: 2020.
DAINOS UPSKUVIENĖS DAKTARO DISERTACIJA

Autorė: DAINA UPSKUVIENĖ
Disertacijos pavadinimas: Aukso nanodalelių sintezė, apibūdinimas ir savybių tyrimas
Mokslo sritis: Chemija N003
Mokslinė vadovė: dr. Loreta Tamašauskaitė Tamašiūnaitė 

Gynimo data: 2020-09-04

ANOTACIJA: Metalų nanodalelės, ypač Au nanodalelės (AuNDs) dėl savo optinių, elektroninių, fiziko-cheminių, paviršiaus plazmonų rezonanso savybių, nesudėtingos sintezės ir galimybės jas funkcionalizuoti yra taikomos įvairiose biomedicinos srityse, tokiose kaip įvairių jutiklių gamyba, tikslingas vaistų tiekimas, vaizdavimas, fototerminė ir fotodinaminė terapija. Au nanodalelių ar kitų metalų nanodalelių savybės iš esmės labai priklauso nuo šių nanodarinių sintezės būdų, todėl nanostruktūrų, pasižyminčių dideliu kataliziniu aktyvumu, gavimui intensyviai ieškoma perspektyvių, ekonomiškų ir efektyvių metalų nanodalelių sintezės metodų. Šio darbo tikslas - AuNDs formavimas, jų apibūdinimas ir taikymas anodo medžiagomis tiesioginiame gliukozės kuro elemente. AuNDs formavimui buvo naudojami nesudėtingi ir ekonomiški metodai: redukcija citratu iš Au nanodalelių koloidinio tirpalo, cheminė adsorbcija, mikrobangų sintezė ir galvaninio pakeitimo metodas. Naudojant AuNDs cheminę adsorbciją ant anglies miltelių paviršiaus iš paruošto citratu stabilizuoto AuNDs koloidinio tirpalo bei mikrobangų sintezę buvo susintetinti gryno AuNDs ir AuNDs-anglies nanokompozitai (AuNDs/C). Abiem minėtais būdais suformuotų AuNDs/C nanokompozitų elektrokatalizinis aktyvumas gliukozės oksidacijai šarminėje terpėje žymiai pranoko grynų AuNDs elektrokatalizinį aktyvumą. Taip pat buvo pasiūlytas būdas modifikuoti AuNDs cheminės adsorbcijos sintezę, panaudojant halogenidų (KCl, KBr, KI) priedus ir taip suformuoti katalizatorius su skirtingo dydžio ir formos Au nanodalėmis. Buvo nustatyta, kad gliukozės oksidacija ant šių susintetintų katalizatorių vyksta, esant neigiamesnėms elektrodo potencialo vertėms, ir tai rodo padidintą šių katalizatorių aktyvumą gliukozės oksidacijos reakcijai. Naudojant cheminio metalų nusodinimo ir galvaninio pakeitimo metodus buvo sukurtos katalitiškai aktyvios medžiagos tiesioginiams gliukozės kuro elementams – Au nanodalelėmis modifikuoti Co ir CoB katalizatoriai.
Metai: 2020.
ELENOS LAGZDINOS DAKTARO DISERTACIJA

Autorė: ELENA LAGZDINA
Disertacijos pavadinimas: RBMK-1500 reaktoriaus grafito radiologinis ir struktūrinis charakterizavimas bei jonų implantacijos metodo taikymas apšvitos poveikio grafitui tyrimuose
Mokslo sritis: Fizika N002
Mokslinė vadovė: dr. Rita Plukienė

Gynimo data: 2020-09-18

ANOTACIJA: Grafitas yra plačiai naudojamas įvairių tipų branduoliniuose reaktoriuose kaip neutronų lėtiklis, reflektorius ir kuro matrica. Pasaulyje apie 250 000 tonų apšvitinto branduolinių reaktorių grafito yra sukaupta laikinose radioaktyvių atliekų saugyklose branduolinėse jėgainėse. Kaip tvarkyti šias atliekas – kiekviena šalis sprendžia individualiai. Lietuvoje, Ignalinos atominės elektrinės (IAE) reaktorių grafitas sudaro ~3 820 tonų. Grafitas – pagrindinis RBMK-1500 reaktoriaus aktyviosios zonos struktūrinis komponentas – eksploatacijos metu yra veikiamas neutronų apšvita, o tai daro poveikį medžiagos fizikinėms bei cheminėms sąvybėms. Siekiant parinkti optimalią apšvitinto grafito atliekų tvarkymo strategiją, būtinas grafito radiologinis ir struktūrinis charakterizavimas. Šio darbo metu pirmą kartą ištirtos kai kurių priemaišų koncentracijos skirtingose RBMK-1500 reaktoriaus grafito konstrukcijose (klojinio grafite (GR-280), įvorėje ir žiede (GRP-2-125)). Be to, pasiūlytas ir pritaikytas greitas metodas 14C savitajam aktyvumui apšvitintame grafite nustatyti. Remiantis minėtu metodu, atliktas eksperimentinis bei teorinis (skaitinio modeliavimo būdu) apšvitinto RBMK-1500 reaktoriaus grafito radiologinis bei struktūrinis charakterizavimas. Pritaikius jonų implantacijos metodą, įvertinti 14C aktyvumo pasiskirstymą apšvitintame RBMK-1500 reaktoriaus grafite nulemiantys veiksniai radionuklidinės sudėties bei morfologinės struktūros kitimo neutronų sraute aspektu.
Metai: 2020.
VIDMANTO JAŠINSKO DAKTARO DISERTACIJA

Autorius: VIDMANTAS JAŠINSKAS
Disertacijos pavadinimas: Krūvininkų generacija ir judėjimas vienasienių anglies nanovamzdelių/fulereno darinių sluoksniuose
Mokslo sritis: Fizika N002
Mokslinis vadovas: prof. habil. dr. Vidmantas Gulbinas 

Gynimo data: 2020-09-24

ANOTACIJA: Gana daug mokslinių publikacijų nagrinėja pavienius, atskirus anglies nanovamzdelius (CNT). Teorinis vykstančių procesų ir eksperimentiškai išmatuotų duomenų analizavimas tokiose molekulinėse sistemose yra paprastesnis ir lengviau įgyvendinamas. Tačiau daugelis praktinių taikymų reikalauja didesnio kiekio vienoje vietoje esančios medžiagos. Tokiuose sluoksniuose, sudarytuose iš netvarkingai išsidėsčiusių ir tarpusavyje persipynusių CNT, vykstančius fizikinius procesus analizuoti yra daug sunkiau, taigi ir rezultatai neretai gaunami kontraversiški atskiruose moksliniuose tyrimuose. Fotoelektriniams taikymams reikalingas aiškus supratimas apie fotoelektroninius procesus naudojamose medžiagose, įskaitant eksitonų susidarymą ir krūvininkų generavimą, o taip pat ir jų tolesnę dinamiką. Šioje disertacijoje nagrinėjami minėti procesai CNT sluoksniuose, suformuotuose iš PFO Bpy kopolimeru apgaubtų puslaidininkinių (6,5) chirališkumo vienasienių anglies nanovamzdelių (SWCNT), bei jų mišinių su [6,6] fenil-C61-butano rūgšties metilo esteriu (PCBM). Tai apima greitus ir ypač greitus procesus, pradedant optinio sužadinimo inicijuotu eksitono susiformavimu, krūvininkų atskyrimu ir tęsiant tolesne jų migracija ir rekombinacija. Disertacijoje nagrinėjamas platus laiko intervalas taip pat apima ir ypač lėtus procesus, tokius kaip elektriniu lauku indukuoto ilgai išliekančio vidinio elektrinio lauko formavimasis ir nykimas.
Metai: 2020.
MAŽENOS MACKOIT-SINKEVIČIENĖS DAKTARO DISERTACIJA

Autorė: MAŽENA MACKOIT-SINKEVIČIENĖ
Disertacijos pavadinimas: Taškiniai defektai kaip pavienių fotonų šaltiniai heksagoniniame boro nitride: teorinis tyrimas
Mokslo sritis: Fizika N002
Mokslinis vadovas: prof. dr. Audrius Alkauskas

Gynimo data: 2020-10-19

ANOTACIJA: Ateityje šviesos pagrindu veikiančios kvantinės technologijos priklausys nuo pavienių fotonų generavimo ir valdymo, taigi bet kuris kvantinis įrenginys turės vieną esminę sudedamąją dalį - pavienių fotonų emiterį. Iki šiol pirmaujančiais šioje srityje laikomi kietojo kūno pavienių fotonų emiteriai. Tikimasi, kad jie atliks esminį vaidmenį daugybėje kvantinių uždavinių. Šioje disertacijoje apibendrinti teorinio darbo rezultatai, siekiant suprasti taškinių defektų vaidmenį kaip pavienių fotonų šaltinių heksagoniniame boro nitride. Naudojantis pirminių principų skaičiavimais užtikrintas tikslus taškinių defektų tyrimas, demonstruojantis atliktų skaičiavimų galimybes nustatant ir priskiriant mikroskopinę pavienių fotonų šaltinių kilmę heksagoniniame boro nitride, skalėje, kuri nepasiekiama eksperimentuose. Pateiktas išsamus taškinių defektų šioje medžiagoje cheminis vaizdas. Užpildyta egzistuojanti pažinimo spraga apie regimosios srities pavienių fotonų šaltinių heksagoniniame boro nitride liuminescencijos gesinimą. Kalbant apie gilesnį ultravioletinės pavienių fotonų emisijos šioje medžiagoje supratimą, paskutiniame šios disertacijos skyriuje pateikta svari sąsaja tarp gautų teorinių rezultatų ir atliktų eksperimentinių rezultatų.
Metai: 2020.
JULIJOS PAURAITĖS-DUDEK DAKTARO DISERTACIJA

Autorė: JULIJA PAURAITĖ-DUDEK
Disertacijos pavadinimas: Submikroninių aerozolio dalelių kilmės ir fizikinių-cheminių parametrų įtaka atmosferos šiluminei pusiausvyrai
Mokslo sritis: Fizika N002
Mokslinis vadovas: dr. Vidmantas Ulevičius 

Gynimo data: 2020-11-20

ANOTACIJA: Siekiant sumažinti klimato šiltėjimą, būtina nustatyti svarbiausius šildomąjį poveikį atmosferai turinčius veiksnius. Aerozolio dalelės atmosferą veikia sąveikaudamos su šviesa. Dėl nuolat vykstančių įvairių atmosferinių procesų, aerozolio dalelių šiluminiam poveikiui priskiriama didelė paklaida, kuri apsunkina klimato kaitos modelių ir prognozių sudarymą. Norint įvertinti aerozolio dalelių įtaką klimatui yra būtini kompleksiniai tyrimai, apimantys juodosios ir rudosios anglies susidarymo būdus, senėjimo ir oksidacijos procesus bei jų įtaką atmosferos šiluminei pusiausvyrai. Šioje disertacijoje pateikta aerozolio šaltinių, optinių ir cheminių parametrų analizė, siekiant nustatyti kiekvieno iš jų svarbą atmosferos šiluminei pusiausvyrai. Šią disertaciją sudaro trys dalys. Pirmoji apžvelgia iki šiol ištirtus ir literatūroje aprašytus aerozolio dalelių procesus. Antroji dalis apima darbe naudotų metodų aprašą. Trečioji dalis skirta rezultatams, kurie išskirti į tris poskyrius. Pirmasis rezultatų poskyris skirtas organinio aerozolio dalelių, matuoto keturiose vietovėse, šaltinių nustatymui ir jų palyginimui. Antrajame gilinamasi į pavienės sklaidos albedo priklausomybę nuo skirtingų fizikinių ir cheminių parametrų, siekiant nustatyti atmosferoje dominuojančius sąryšius. Trečiasis poskyris apima staigių atmosferinių procesų pokyčių atvejų analizę, siekiant nustatyti pavienės sklaidos albedo eigą nulėmusius aerozolio dalelių parametrus.
Metai: 2020.
VYTAUTO JANONIO DAKTARO DISERTACIJA

Autorius: VYTAUTAS JANONIS
Disertacijos pavadinimas: Terahercinės difrakcinės optikos ir plazmon-fonon-poliaritonikos komponentų kūrimas
Mokslo sritis: Medžiagų inžinerija T008
Mokslinis vadovas: dr. Irmantas Kašalynas

Gynimo data: 2020-11-20

ANOTACIJA: Disertacijoje nagrinėjamos dvi temos aktualios kuriant modernias ir plačiai pritaikomas spektroskopinio terahercinio vaizdinimo sistemas. Disertacijoje aprašomas terahercinės difrakcinės optikos ir keičiamo bangos ilgio poliaritoninių infraraudonosios srities komponentų kūrimas. Pirmojoje darbo dalyje aptariami tiesioginės lazerinės abliacijos metodu gaminamų silicio daugialaiptės fazės Frenelio zonų bei metalo plėvelės Soreto zoninių plokštelių lęšių, skirtų fokusuoti 0.6 ir 4.7 THz dažnio pluoštelius, kūrimo ypatumai ir tyrimų rezultatai. Atliktas difrakcinių komponentų charakterizavimas, pademonstruotas gamybos metodo tinkamumas, nustatyti optimalūs lęšio dizaino parametrai bei pademonstruotas difrakcinio komponento pritaikomumas eksperimentinėje 0.6 THz dažnio vaizdinimo schemoje. Antrojoje darbo dalyje aprašomas poliaritoninių komponentų su parinkto dažnio spektriniais ypatumais kūrimas ir tyrimai puslaidininkių Reštralio juosta apibrėžiamame infraraudonųjų spindulių ruože. Atliktas stipriai legiruoto n-GaN paviršinių gardelių bei heterostruktūrų su paviršinėmis metalinėmis gardelėmis spektrinių savybių modeliavimas tam specialiai pritaikyta tiksliai susietų bangų analizavimo metodika. Modeliavimo pagrindu parinktas optimalus n-GaN paviršiuje suformuotos gardelės gylis ir periodas, atlikta bandinių gamyba bei eksperimentinis tyrimas. Pademonstruota, jog skaičiavimai gerai aprašo išmatuotas tiek atspindžio, tiek ir emisijos spektrų dispersines charakteristikas plačiame spektrų ruože, Reštralio juostos srityje. Taip pat parodyta jog šiluma žadinamos n-GaN paviršinės gardelės yra tinkamos kuriant rezonansinius, dideliu koherentiškumu pasižyminčius, keičiamo dažnio spinduliuotės šaltinius.
Metai: 2020.
MARTYNO ŠAPUROV DAKTARO DISERTACIJA

Autorius: MARTYNAS ŠAPUROV
Disertacijos pavadinimas: Tolydžiųjų asimetrinių reaktyviosios galios kompensatorių kūrimas 
Mokslo sritis: Elektros ir elektronikos inžinerija T001
Mokslinis vadovas: dr. Algirdas Baškys

Gynimo data: 2020-09-28

ANOTACIJA:  Tyrimo tikslas – sukurti reaktyviosios galios kompensatorius tolydžiam, asimetriniam reaktyviosios galios kompensavimui žemosios įtampos tinkle. Kaskadinis inverteris buvo modifikuotas ir pritaikytas tolydžiam reaktyviosios galios kompensavimui. Siūlomos kompensatorių schemos su atskirais klasikiniu ir kaskadiniu inverteriais kiekvienai fazei asimetriniam reaktyviosios galios kompensavimui žemos įtampos tinkle. Sukurtas naujas kompensatorius su šuntu, skirtas tolydžiam, asimetriniam reaktyviosios galios kompensavimui žemos įtam-pos tinkle. Sukurtų reaktyviosios galios kompensatorių tyrimas buvo atliktas modeliuojant ir eksperimentiškai.
Metai: 2020.
EDVARDO BIELSKIO DAKTARO DISERTACIJA

Autorius: EDVARDAS BIELSKIS
Disertacijos pavadinimas: Energetiškai efektyvaus fotovoltinio mikroinverterio kūrimas
Mokslo sritis: Elektros ir elektronikos inžinerija T001
Mokslinis vadovas: dr. Algirdas Baškys

Gynimo data: 2020-09-28

ANOTACIJA:  Disertacijoje siūlyti sprendimai ir atlikti tyrimai skirti fotovoltinio mikroinverterio naudingumo koeficiento didinimui bei jo tiekiamos srovės į elektros tinklą netiesinių iškraipymų mažinimui. Sukurtas ir eksperimentiškai ištirtas energetiškai efektyvus vienos pakopos fotovoltinis tinklo mikroinverteris. Sukurtas valdymo algoritmas ir jį įgyvendinantis valdiklis tiekiamos į elektros tinklą mikroinverterio srovės valdymui.
Sukurtas nuolatinės įtampos grįžtamasis keitiklis su dvejais raktais, lyginant su klasikiniu, turi mažiau elektronikos komponentų, jame naudojamas paprastesnis lauko tranzistorių valdymas. Šio keitiklio naudingumo koeficientas prie 80 W galios, kai raktų komutavimo dažnis 36 kHz, siekia 0,918, tuo tarpu klasikinio – 0,895, t. y. 2,3 % didesnis. Sukurto vienos pakopos mikroinverterio naudingumo koeficientas, veikiant tinklo režimu, pasiekia didžiausią 0,94 vertę, esant 36 kHz raktų komutavimo dažniui ir 45 W išėjimo galiai.  Pasiūlytas PI valdiklis su keičiamu laike proporciniu koeficientu, lyginant su klasikiniu PI valdikliu, leidžia sumažinti mikroinverterio išėjimo srovės netiesinius iškraipymus ne mažiau kaip 30 %, kai tinklo įtampa neiškraipyta ir ne mažiau kaip 7 %, kai tinklo įtampa iškraipyta 3-ja ir 5-ja harmonikomis. Mikroinverterio naudingumo koeficientą galima padidinti sumažinus grįžtamojo transformatoriaus pirminės apvijos aktyvinę varžą ir inverterio MOSFET raktų atviro tranzistoriaus varžą, tuo tarpu grįžtamojo transformatoriaus antrinės apvijos aktyvinė varža ir joje naudojamų MOSFET raktų atviro tranzistoriaus varža mikroinverterio naudingumo koeficiento neįtakoja.  Komutacinių viršįtampių sąlygojami galios nuostoliai įtampą slopinančioje grandinėje yra mažiausi, kai apvijos yra išdėstytos siūlomu „šachmatų lentos“ principu. 
Metai: 2020.
AGNĖS MIKALAUSKAITĖS DAKTARO DISERTACIJA

Autorius: AGNĖ MIKALAUSKAITĖ
Disertacijos pavadinimas: Magnetinių geležies oksido nanodalelių dekoravimo aukso nanokompozitais tyrimas
Mokslo sritis: Chemija N 003
Mokslinis vadovas: dr. Arūnas Jagminas

Gynimo data: 2020-11-27

ANOTACIJA:  Šioje disertacijoje pagrindinis dėmesys skiriamas kobalto ferito (CoFe2O4), magnetito magnetinių (Fe3O4) nanodalelių (Nd) ir aukso klasterių (AuNkl) sintezių optimizavimui, produktų struktūros charakterizavimui bei jų tolimesniam panaudojimui. Darbe vykdytas aukso paviršiaus formavimas ant magnetinių Nd paviršiaus ir tirtos susintetintų aukso klasterių suformuotos struktūros. Gauti produktai charakterizuoti PEM, ASPEM, EDS, FTIR, ISP-OES, RSD, FL metodais, jų antimikrobinės savybės, tirtos plačiame gram-teigiamų ir gram-neigiamų mikroorganizmų diapazone.  Darbe aprašomi ant įvairaus dydžio ir prigimties magnetinių Nd paviršiaus suformuotų Au0/Au+ nanokristalų struktūros tyrimai, bei pirmą kartą pademonstruotos aukso nanokristalų antimikrobinės savybės prieš antibiotikams atsparias bakterijų S. enterica, S. aureus MRSA ir A. baumannii padermes. Taip pat, optimizuota raudonai liuminescuojančių aukso klasterių sintezė pirmą kartą panaudojant šakotųjų aminorūgščių maisto papildą (AAFS). 
Metai: 2020.
AUDRIAUS DRABAVIČIAUS DAKTARO DISERTACIJA

Autorius: AUDRIUS DRABAVIČIUS
Disertacijos pavadinimas: Chalkogenidinių saulės celių absorberio sluoksnių formavimas naudojant elektrocheminį pradinių medžiagų nusodinimą
Mokslo sritis: Chemija N 003
Mokslinis vadovas: habil.dr. Remigijus Juškėnas

Gynimo data: 2020-11-27

ANOTACIJA:  Šioje disertacijoje pagrindinis dėmesys skiriamas vario-cinko-alavo sulfido ploniems sluoksniams, jų sintezei ir tyrimams. Darbe tyrinėti ploni sluoksniai, suformuoti įsierinant/įselininant elekrochemiškai nusodintus Cu-Sn ir Cu-Sn-Zn pirmtako sluoksnius. Išmėginti ir palyginti skirtingi pirmtako elektrocheminio nusodinimo būdai, tarp jų ir elektrocheminis metalų nusodinimas naudojant unikalią 3D spausdintuvu pagamintą elektrocheminę celę. Parinktos pirmtako sluoksnių įseleninimo/įsierinimo sąlygos. Ištirti suformuotų CTSe sluoksnių faziniai virsmai ir fotoelektrocheminis aktyvumas. Suformuoti CZTS absorberio sluoksniai charakterizuoti naudojant SEM, PEM, EDS, Ramano spektroskopijos, fotoelektrocheminės analizės, RSD ir fotoliuminescensinės analizės metodais. Disertacijoje ypatingas dėmesys skiriamas fazinės sudėties bei susidariusių defektų nustatymui. Pirmą kartą elektrocheminiu būdu suformuoti CZTS sluoksniai tyrinėti RSD metodu naudojant Cu Kα1 spinduliuotę. Palygintas kristalinės struktūros tvarkos/netvarkos lygis nustatytas Ramano spektroskopijos ir RSD metodais. 
Metai: 2020.
DOMO JOKUBAUSKIO DAKTARO DISERTACIJA

Autorius: DOMAS JOKUBAUSKIS
Disertacijos pavadinimas: Kompaktiškų spektroskopinių terahercinių vaizdų fiksavimo sistemų vystymas ir taikymas naudojant optinio pluošto inžinerijos principus
Mokslo sritis: Fizika N 002
Mokslinis vadovas: prof. habil. dr. Gintaras Valušis

Gynimo data: 2020-12-10

ANOTACIJA: Disertacijos tikslas buvo terahercinių (THz) vaizdų fiksavimo technikų tyrimas ir tobulinimas bei taikymas paslėptų objektų aptikimui nenaudojant žalingos rentgeno spinduliuotės. Darbas sudarytas šitaip. Pirmiausia efektyvi ir prieinama kompaktiška homodinininė THz vaizdų fiksavimo schema buvo išvystyta naudojant patikimus peteliškės tipo diodus kaip alternatyva heterodininei THz vaizdų fiksavimo technikai 0,3 THz ir 0,6 THz dažniuose mažai spinduliuotę sugeriančių objektų aptikimui naudojant popieriaus lapus fazės postūmiui. Toliau buvo tiriamas molekulių pluoštelių epitaksinio auginimo sąlygų poveikis InGaAs/InP sluoksniams, skirtiems peteliškės tipo diodų gamybai, bei nustatytas optimalus auginimo režimas atsižvelgiant į InGaAs diodų parametrus. Tuomet buvo pagaminti ir ištirti silicio difrakcine optika paremtas Fibonačio bifokalinis THz lęšis, kuris buvo panaudotas vienalaikiam kelių židinių THz vaizdų fiksavimo pademonstravimui. Tada buvo sukurti difrakciniai THz lęšiai, skirti Beselio THz vaizdų fiksavimui su iki 20 mm išplėstu židinio gyliu, tinkami pašto siuntose paslėptų objektų vaizdų fiksavimui bei pademonstruotas Beselio THz vaizdų fiksavimas naudojant tik silicio optiką, įvertinti dekonvoliucijos algoritmai kontrasto gerinimui. Galiausiai THz pluošto valdymui buvo panaudoti erdvinio filtravimo metodai ir tai taikyta THz vaizdų fiksavimui bei atskleisti pranašumai lyginant su kitais pluoštų valdymo metodais.
Metai: 2020.
ROKO NAUJALIO DAKTARO DISERTACIJA

Autorius: ROKAS NAUJALIS
Disertacijos pavadinimas: Žvaigždžių spiečiai galaktikose. Daugiaspalvė HST fotometrija
Mokslo sritis: Fizika N 002
Mokslinis vadovas: prof. dr. Vladas Vansevičius 

Gynimo data: 2020-12-11

ANOTACIJA: Žvaigždžių spiečius sudaro panašaus amžiaus ir cheminės sudėties žvaigždės. Tai daro juos tinkamu įrankiu tiriant galaktikų žvaigždžių formavimosi istorijas. Mes tyrėme žvaigždžių spiečius dviejų tipų galaktikose. Iki šiol netaisyklingoje nykštukinėje galaktikoje „Leo A“ buvo žinomas tik vienas spiečius, o mes atradome dar keturis mažos masės jaunus spiečius. Andromedos galaktikoje apertūrinės spiečių fotometrijos rezultatai yra stipriai paveikti didelio kiekio ryškių lauko žvaigždžių. Siekdami sumažinti jų įtaką, mes sukūrėme naują adaptyvios apertūrinės fotometrijos metodą. Jį naudodami atlikome 1181 spiečiaus apertūrinę fotometriją CCD mozaikose, paimtose iš Hablo kosminio teleskopo archyvo, ir parodėme, kad mūsų rezultatai geriau atitinka teorinius modelius nei anksčiau paskelbti duomenys. Mes taip pat atlikome molekulinių debesų kolapso modeliavimą esant skirtingam aplinkos slėgiui ir parodėme, kad aukšto slėgio aplinkose žvaigždžių susidarymo efektyvumas yra didesnis, o naujai susiformavę spiečiai yra stipriau susieti gravitacijos.
Metai: 2020.
MONIKOS KIRSNYTĖS DAKTARO DISERTACIJA

Autorius: MONIKA KIRSNYTĖ
Disertacijos pavadinimas: Puslaidininkinių polimerinių kompositų sudarymas bio-inspiruotu in situ polimerizacijos būdu su nelaidžiais substratais
Mokslo sritis: Chemija N 003
Mokslinis vadovas: dr. Arūnas Stirkė 

Gynimo data: 2020-12-11

ANOTACIJA:  Daugiau nei 2 dešimtmečius elektrai laidūs polimerai yra plačiai žinomi mokslinėje erdvėje dėl savo išskirtinio elektrinio laidumo (EL) savybių. Galimybė reguliuoti elektrinio laidumo stiprumą elektrai laidžiuose polimeruose yra viena svarbiausių EL polimerų charakteristikų kuri įgalina tokių polimerų panaudojimą įvairių funkcinių medžiagų gamybai kaip elektromagnetines bangas (EM) absorbuojantys audiniai, išmanioji tekstilė, lanksti elektronika, biologiniai jutikliai ar energiją kaupiančioms medžiagos.
Šiame darbe buvo pritaikytas bio-inspiruotas polipirolo (PPy) in situ polimerizacijos būdas, panaudojant vieną iš labiausiai ištirtų EL polimerų polipirolą (kaip modelinį polimerą) ant elektrai nelaidžių paviršių. Iš pradžių buvo susintetintos biogeninės PPy mikrosferas, naudojant biokatalizinės polimerizacijos procesą su Streptomyces spp. bakterijomis. Remiantis gautais duomeninis PPy mikrosferos buvo bandomos atkartoti, pritaikant bio-inspiruotą mikroemulsinės polimerizacijos metodą mikroskysčių sistemoje. In situ radikalinės polimerizacijos metodu elektrai laidūs sluoksniai buvo formuojami ant elektrai nelaidžių paviršių įskaitant ir tekstilinius audinius, sudarant EL kompozitus. Galiausiai EM bangas absorbuojančių kompozitinių medžiagų efektyvumas įvertinamas elektrinio laidumo bei ekranavimo efektyvumo parametrų skirtumais pagal legiruojančios medžiagos įterpimo poziciją.
Metai: 2020.
JONO KLIMANTAVIČIAUS DAKTARO DISERTACIJA

Autorius: JONAS KLIMANTAVIČIUS
Disertacijos pavadinimas: Magnetovaržinių savybių valdymas nanostruktūrizuotuose La-Sr-Mn-O sluoksniuose
Mokslo sritis: Medžiagų inžinerija T 008
Mokslinis vadovas: prof. habil. dr. Nerija Žurauskienė 

Gynimo data: 2020-12-18

ANOTACIJA:  The magnetoresistive properties of lanthanum manganites are attracting considerable interest of research and applications. It was demonstrated that manganite La1-xSrxMnO3 (LSMO) films exhibiting colossal magnetoresistance (CMR) effect can be successfully used for the development of CMR-B-scalar sensors operating at room temperatures and measuring the absolute magnitude of magnetic flux density in very small volumes.
This comprehensive study is focused on the investigation of magnetoresistive properties of the LSMO films to use them for pulsed magnetic field measurements at room and higher temperatures. The study starts with the investigation of LSMO films grown on glass ceramics by pulsed injection MOCVD method, and demonstrates possibility to tune their magnetoresistive properties in a wide range of temperatures and magnetic fields by changing film thickness and deposition temperature. Further, it is shown that Mn excess in LSMO films could significantly increase their metal-insulator transition temperature and thus increase the magnetoresistance values at higher than room temperatures. Then, the analysis on the dependence of the magnetoresistive properties of the LSMO films grown on different substrates –AT-cut quartz, Al2O3 and Si/SiO2-1000 is provided.
Metai: 2020.