Doktorantūra

2020 m. apgintos disertacijos


GIEDRIAUS ABROMAVIČIAUS DAKTARO DISERTACIJA

Autorius: GIEDRIUS ABROMAVIČIUS
Disertacijos pavadinimas: Jonapluoščio dulkinimo būdu suformuotos metalų oksidų optinės dangos: mikrostruktūrinės ir optinės charakteristikos bei jų panaudojimas UV diapazone
Mokslo sritis: Medžiagų inžinerija T008
Mokslinis vadovas: dr. Ramutis Drazdys

Gynimo data: 2020-02-25

ANOTACIJA:
Disertacijos darbo tikslas – Išplėsti jonapluoščio dulkinimo būdu suformuotų optinių dangų panaudojimo galimybes UV spektriniame ruože, optimizuojant pagrindukų paviršiaus plazminį apdirbimą, medžiagų mišinių dulkinimo technologijas, suformuotų dangų terminio atkaitinimo procesus. Disertacija sudaryta iš įvado, literatūros apžvalgos, tyrimo metodų, rezultatų, jų išvadų, literatūros sąrašo, santraukos, bei autoriaus publikacijų kopijų. Disertacijoje pristatytų tyrimų metu buvo išvystyta lydyto kvarco pagrindukų ėsdinimo argono bei deguonies plazma metodika, padedanti sukurti didelio optinio atsparumo skaidrius optinius komponentus, skirtus didelės galios UV lazerinėms sistemoms. Taip pat pademonstruotas ženklus dielektrinių veidrodžių 266 nm bangos ilgiui lazerio indukuotos pažaidos slenksčio bei optinių savybių pagerinimas panaudojus hafnio-silicio oksidų mišinių bei aukštų temperatūrų atkaitinimą, lemiantį šių sluoksnių kristalizaciją. Nustatyta, jog atitinkamos sudėties HfO2, Sc2O3 ir Al2O3 dvikomponenčiai mišiniai, panaudojus atitinkamas atkaitinimo temperatūras, yra tinkami sukurti daugiasluoksnes dangas UV spektriniam diapazonui su kompensuotais įtempiais bei sumažintais optiniais nuostoliais.
Metai: 2020
ROKO ŽALNĖRAVIČIAUS DAKTARO DISERTACIJA

Autorius: ROKAS ŽALNĖRAVIČIUS
Disertacijos pavadinimas: Metalinių ir puslaidininkinių nanodalelių sintezė, charakterizavimas ir antimikrobinių savybių tyrimai
Mokslo sritis: Chemija N003
Mokslinis vadovas: dr. Arūnas Jagminas

Gynimo data: 2020-02-28

ANOTACIJA:
Šioje disertacijoje pagrindinis dėmesys skiriamas kobalto ferito nanodalelėms (ND), jų aplinkos ir cheminės sudėties bei dydžio įtakos antimikrobinio poveikio efektyvumui. Darbe tirtos CoFe2O4 ND formuotos hidroterminės, ko-nusodinimo, terminio skaldymo bei elektrocheminės sintezės metodais. Gauti produktai charakterizuoti PEM, SEM, EDS, Raman‘o, FTIR, ISP-OES, RSD metodais, jų antimikrobinės savybės, tirtos plačiame eukariotinių ir prokariotinių mikroorganizmų diapazone. Disertacijoje pirmą kartą parodyta kobalto ferito ND antimikrobinės elgsenos priklausomybė nuo jų dydžio, cheminės sudėties ir aplinkos. Darbe aprašomos vario bei sidabro pagrindu suformuotos antimikrobinės dangos, bei ultra-smulkios aukso ND. Nustatyta, kad itin ploni poringi anodinio aliuminio oksido sluoksniai (≤ 1 μm) užauginti ant aliuminio folijų paviršiaus ir elektrochemiškai dekoruoti aukso atspalvį suteikiančiomis sidabro nanovielomis pasižymi antimikrobiniu aktyvumu ir gali rasti naujų taikymų greitai gendančių produktų pakavimui. Pirmą kartą pademonstruotos ultra-smulkių aukso ir magnetito-aukso hibridinių ND antimikrobinės savybės prieš antibiotikams atsparias bakterijų S. enterica, S. aureus MRSA ir A. baumannii padermes.
Metai: 2020
TADO MATIJOŠIAUS DAKTARO DISERTACIJA

Autorius: TADAS MATIJOŠIUS
Disertacijos pavadinimas: Tribologiniai tyrimai įvertinant biosuderinamų nanostruktūrinių dangų bei tepamųjų medžiagų savybes
Mokslo sritis: Chemija N003
Mokslinis vadovas: dr. Svajus Asadauskas

Gynimo data: 2020-03-06

ANOTACIJA:
Biokeraminės Al2O3 bei Ti dangos dėl inertiškumo, biosuderinamumo ir mechaninio atsparumo yra naudojamos medicinoje. Biokeraminių Al2O3 dangų formavimui dažnai naudojamas Al anodavimas, tačiau anodinių dangų dilimas išlieka viena iš pagrindinių problemų. Siekiant imituoti trintįbiologinėse sistemose, ištirti skirtingais lipidais padengti paviršiai. Tyrimų metu nustatyta, jog Ti nanosluoksniai ir jų oksidai ženkliai pagerina anodinių dangų biosuderinamumą ir atsparumą trinčiai. Nepriklausomai nuo Ti ar jo oksidų nanosluoksnių formavimo metodo (ALD ar magnetroninio) 10–75 nm storio Ti/TiO2 nanosluoksniai sumažina trinties koeficientą žemiau 0,2, kuris išsilaiko 20–60 sausosios trinties ciklų. Zr ir Hf oksidų nanosluoksniai, priklausantys IVB grupei, taip pat sumažina statinę trintį, tačiau tribologiškai yra mažiau efektyvūs nei Ti/TiO2. Sukurtas naujas Ramano spektroskopija pagrįstas metodas leidžiantis įvertinti hidrofilinių azo-junginių bei hidrofobinių junginių skverbimąsi į anoduotos folijos skylutes. Nustatyta, kad triboplėvelių formavimasis ant anodinės dangos vyksta ne tik dėl tribocheminių tepamųjų medžiagų reakcijų trinties zonoje, bet ir dėl jų cheminės sąveikos su anodinės dangos skylutėse esančiais junginiais. Kai kuriais atvejais jų sinergija sumažina trinties koeficientą iki ~0,1, o dilimo intensyvumą slopina daugiau kaip 3 eilėmis sausosios trinties sąlygomis. Toks ženklus dilimo sumažėjimas atveria daug naujų galimybių anoduotoms dangoms.
Metai: 2020