Autorius: IHOR ZHARCHENKO
Disertacijos pavadinimas: Tiesioginė karštųjų krūvininkų įtaka fotovoltikai
Mokslo sritis: Fizika N 002
Mokslinis vadovas: dr. Jonas Gradauskas
Gynimo data: 2026-05-08
ANOTACIJA: Disertacijoje „Tiesioginė karštųjų krūvininkų įtaka fotovoltikai“ nagrinėjamas karštųjų krūvininkų vaidmuo krūvininkų pernašos procesuose puslaidininkiniuose fotovoltiniuose įrenginiuose. Tyrimo aktualumą lemia fundamentalūs saulės elementų efektyvumo apribojimai, ypač energijos nuostoliai susiję su karštųjų krūvininkų reiškiniu. Darbo tikslas yra nustatyti karštųjų krūvininkų susidarymo mechanizmus ir jų įtaką p-n sandūrų bei heterostruktūrų fotoelektrinėms savybėms, taip pat įvertinti jų panaudojimo galimybes didinant konversijos efektyvumą saulės elementuose. Tirti fotosrovės susidarymo vyksmai sąlygoti ilgabangės (fotono energija mažesnė už draudžiamųjų energijų tarpą) ir trumpabangės sugerties silicio ir galio arsenido dariniuose esant įvairiems sužadinimo bangos ilgiams ir temperatūroms. Parodyta, kad karštieji krūvininkai prisideda prie fotosrovės formavimo esant sužadinimui tiek didelės, tiek ir mažos energijos fotonais, o jų indėlis stipriai priklauso nuo spinduliuotės intensyvumo ir priešįtampio. Nustatyta, esant priešįtampiui, artimam maksimalios galios taškui, karštųjų krūvininkų reiškinys gali lemti papildomus efektyvumo nuostolius p-n saulės elemente. Mokslinis darbo naujumas yra parodytas universalus karštųjų krūvininkų vaidmuo fotovoltiniuose įrenginiuose ir įvertinta jų temperatūra remiantis elektrinėmis charakteristikomis. Praktinė reikšmė siejama su naujų fotodetektorių kūrimu ir saulės elementų optimizavimu, atsižvelgiant į karštųjų krūvininkų poveikį. Krūvininkų temperatūra įvertinta remiantis elektrinėmis charakteristikomis, tuo suteikiant praktišką priemonę kiekybiškai nustatyti karštųjų nešėjų dinamiką fotovoltiniuose įrenginiuose. Šio darbo naujovė – parodyta universali karštųjų krūvininkų svarba fotovoltiniuose įtaisuose. Iš praktinės perspektyvos, tai atveria kelią optimizuoti saulės elementus ir kurti pažangius fotojutiklius, veikiančius karštųjų krūvininkų pagrindu. Remiantis tuo, pasiūlyta nauja lazerinio šviesos jutiklio koncepcija.
Metai: 2026.