Naujienos ir renginiai

 

Šiuolaikinė vienos megatonos atominė bomba yra 80 kartų galingesnė negu ta, kuri Antrojo pasaulinio karo metu nukrito ant Hirošimos miesto. Kaip išgyventi atominės bombos sprogimą ir kas nutiktų, jei toks sprogmuo būtų numestas pvz., kad ir mūsų mieste? Ar yra būdų, kaip apsisaugoti, kaip elgtis tokiu atveju? Apie tai – LRT Plius televizijos laidos „Mokslo sriuba“ rubrikoje „Fizika prie kavos“ pasakojo Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) fizikos mokslų daktarė Mažena Mackoit-Sinkevičienė. Ji sakė, kad pirmiausia reikėtų įvertinti visus kintamuosius: atominio sprogmens galingumą, sprogimo aukštį, reljefą – t.y. vietovės apstatymą pastatais, oro sąlygas ir daugelį kitų aplinkybių.

„Pirmoji sprogimo fazė įvyksta kiek greičiau nei per 1 sekundę. Didžioji sprogimo energijos dalis išsiskiria šilumos ir šviesos pavidalu. T.y. daugiau negu trečdalis. Šiluminė spinduliuotė yra labai greita – ji sklinda šviesos greičiu. Šviesos blyksnis ir karščio banga pasiekia mus pirmiau negu sprogimo smūginė banga. Jeigu sprogimas įvyktų dienos metu, tai nuo tokio intensyvaus šviesos blyksnio žmonės apaktų keliom minutėm nuo pat Vilniaus iki Trakų. O jeigu sprogimas įvyktų naktį, tas atstumas pailgėtų iki pat Kauno. (…) Poveikis planetai būtų ilgalaikis. Jokia pasaulio tauta nėra pasiruošusi tai atlaikyti. Išeitis yra viena – pašalinti visus branduolinius ginklus ir pažadėti daugiau niekada jų nenaudoti. Atsakomybę už žmonijos ateitį nešame čia ir dabar.“ – pabrėžė FTMC dr. M. Mackoit-Sinkevičienė.

Daugiau skaitykite ir žiūrėkite vaizdo įrašą: 
https://www.lrt.lt/naujienos/mokslas-ir-it/11/1685786/fizike-pateike-scenariju-kas-nutiktu-jei-ant-lietuvos-miestu-numestu-atomine-bomba-jokia-pasaulio-tauta-nera-pasiruosusi-tai-atlaikyti

LRT Plius televizijos laida „Mokslo sriuba“,  ved. I. Kančys
2022-05-02 LRT.lt, LRT Plius televizija