Naujienos ir renginiai

Šiąnakt (iš kovo 24 į 25 d.) nepraleiskite progos išvysti užburiantį gamtos reiškinį – Šiaurės pašvaistę, kuri pastaruoju metu puikiai matoma Lietuvoje!

 

Apie tai išsamiau pasakoja astrofizikas, FTMC Fundamentinių tyrimų skyriaus vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Kastytis Zubovas.

 

 

Šiaurės (šiaip ir Pietų, bet ją mažiau žmonių mato, o pingvinų nuomonės niekas neklausia) pašvaistė kyla, kai Žemę pasiekia stipresnis Saulės vėjo pliūpsnis. Toks sutankėjimas dar vadinamas vainikinės masės išmetimu. Saulę nuolat stebi įvairūs kosminiai ir antžeminiai teleskopai, kurie užfiksuoja tokius reiškinius ir gali prognozuoti vainikinės masės pliūpsnio judėjimą. Jei atrodo, kad jis pataikys į Žemę, prognozuojama geomagnetinė audra (reiškinys, kurio vienas iš labiausiai matomų požymių ir yra pašvaistės).

 

 

Panašu, kad gana ryški, kas yra netikėta, nes būtent šios audros niekas neprognozavo. Pastarosiomis dienomis Saulėje buvo tik vienas žybsnis, ir tas tik vidutiniškas, tad tokia stipri audra atrodo anomalija.

 

 

 

 

Svarbu, kad būtų kuo mažiau šviesos taršos. Taigi taip, geriausia toliau nuo miestų. Molėtų apylinkės tam labai tinka, nes ten, netoli observatorijos, nėra jokių išskirtinių šviesos šaltinių. Kuo šiauriau Lietuvoje, tuo geriau pašvaistė matosi, bet skirtumas tarp Druskininkų ir Biržų – neypatingai didelis.

 

 

Švytėjimą sukelia Saulės vėjo dalelių – energingų elektronų ir protonų – sąveika su atmosferos dujomis. Dalelės išmuša elektronus iš dujų molekulių, o šie, jungdamiesi atgal (rekombinuodami), sukuria labai konkretaus bangos ilgio švytėjimą. Žalią spalvą kuria deguonis, raudoną / rožinę – azotas ir deguonis, mėlyną / violetinę – vandenilis ir helis (kurių atmosferoje realiai yra tik labai aukštai, jonosferoje).

 

 

 

 

Pastaraisiais metais – taip. Saulės aktyvumas šiuo metu auga, piką pasieks apie 2025-uosius, todėl daugėja ir žybsnių, o su jais – ir geomagnetinių audrų bei pašvaisčių. Vėliau jų ims mažėti; Saulės aktyvumas kinta 11 metų ciklu.