Naujienos ir renginiai

Naujienos

2018. 02. 27

K. Zubovas. Kąsnelis Visatos CCCXVII: galaktikų augimas

Praėjusios savaitės naujienose – labai daug juodųjų skylių. Tai jos keistai auga, tai magnetiniai laukai aplink jas sukasi, tai padeda reliatyvumo teoriją tikrinti... Aišku, yra ir kitko: naujų kosminių skrydžių ir jų planų, idėjų apie Mėnulį, Plutoną bei egzoplanetų gyvybingumo patikrinimą, ir dar šio to.

***

SpaceX kosminis internetas. Jau ne pirmus metus SpaceX įkūrėjas Elonas Muskas šneka apie planus teikti interneto ryšį neturtingoms šalims, sukūrus dedikuotą ryšio palydovų tinklą Starlink. Praeitą savaitę pirmi du bandomieji tokio tinklo palydovai pakelti į orbitą. Bandymas buvo sėkmingas – abu palydovai veikia ir skrenda taip, kaip ir turėtų. Palydovų orbitos yra gana neaukštos – kiek daugiau nei 1000 km virš Žemės paviršiaus (palyginimui daugelis ryšių palydovų yra geostacionarioje orbitoje, apie 30 tūkst. km virš paviršiaus). Iš viso Starlink turėtų sudaryti apie 12 tūkstančių palydovų – gerokai daugiau, nei šiuo metu iš viso skraido aplink Žemę. Muskas yra sakęs, kad tikisi, jog Starlink veikti pradės apie 2020 metus, o visas tinklas bus užbaigtas ateinančio dešimtmečio viduryje.

Kartu šis SpaceX raketos Falcon 9 skrydis buvo ir bandymas pagauti palydovus dengusią raketos nosį. Vieną kartą toks bandymas sėkmingai atliktas pernai kovą, o šį kartą bandymas nepavyko – nosis nusileido kelių šimtų metrų atstumu nuo taikinio. Ją pagauti turėjo laivas su labai dideliu tinklu, į kurį nosis nusileistų su parašiutu. Nosies pagavimas leidžia sutaupyti apie 10% misijos kainos – šešis milijonus dolerių.

***

NASA Mėnulio planai. Praeitą savaitę NASA dar kartą išbandė raketinius variklius, kurie bus naudojami Space Launch System raketose. Varikliai – modifikuoti Šatlų modeliai – veikė puikiai ir pasiekė net 13% didesnę galią, nei pasiekdavo Šatlų laikais. Taip pat išbandytas patobulintas variklių valdymo įrenginys, kuris irgi, atrodo, veikia taip, kaip ir numatyta. Pirmasis SLS skrydis numatomas sekančiais metais.

Vienas iš Space Launch System tikslų – gabenti astronautus į Mėnulį, Marsą ir kitas Saulės sistemos vietas. NASA administratorius Robertas Lightfootas praeitą savaitę pareiškė, kad per dešimt metų tikimasi vykdyti reguliarius žmonių skrydžius į Mėnulį. Tą įgyvendinti leistų orbitoje aplink Mėnulį įrengta tyrimų stotis, kurios pirmieji komponentai būtų paleisti jau 2022 metais. Tuo tarpu orbitą aplink Žemę NASA ketina užleisti privačiam kapitalui – skrydžius prie planetos po dešimtmečio turėtų vykdyti tik privačios firmos.

Visas dr. Kastyčio Zubovo įžvalgas rasite ČIA.